Imperatorė Mjongsong

Imperatorė Mjongsong (kor. 명성 황후, Myeongseong Hwang-hu) (1851–1895) – dar vadinama karaliene Min (kor. 여왕 민, Yowang Min), yra pirmoji 26-ojo Džiosono dinastijos (kor. 조선,  Joseon) (1392–1910 m.) karaliaus ir pirmojo Korėjos imperatoriaus Godžiongo (kor. 고종 광무제,  Gojong Gwangmuje) žmona. Ši asmenybė aktyviai dalyvavo Korėjos imperijos valdymo procese. Gimusi ir užaugusi be tėvų, karalienė Min Korėjoje tapo pažangos ir nepriklausomybės žiburiu. Galiausiai jos priešams pavyko ją nužudyti, tačiau nepavyko pritemdyti jos įtakos kitiems.

Ankstyvasis gyvenimas

Šios moters tikrasis vardas yra Min Dža Jong (kor. 민 자영, Min Ja-Young). Ji gimė žymiame ir kilniame Johiungo Mino (kor. 여흥 민, Yeoheung Min) klane, Kjongi (kor. 경기, Kyeonggi ) provincijoje (Lee, 2008).

Min buvo vienintelė Min Či-Roko (kor. 민치록, Min Chi-Rok) dukra. Aštuonerių neteko tėvus, vėliau ją priglaudė giminės Seule (kor. 서울, Seoul). Iš našlaitės tapo karaliene  dėl uošvio politinių tikslų.

Naujoji karalienė

Karaliaus Godžiongo (kor. 고종, Gojong) tėvas, vadinamas Devongunu (kor. 대원군, Daewon-gun), norėjo, kad Min bendradarbiautų vykdydama jo politinius planus.  Jis tikėjo, jog mergaitę dėl gero išsilavinimo ir kilmingo kraujo tinkamai pasirinko. Min neturėjo tėvų, kurių ambicijos trukdytų įgyvendinti Devonguno planus.

Po daugybės planuotų patikrų ir ceremonijų 1866 m. kovą Min, būdama šešiolikos, tapo karaliaus Godžiongo žmona ir  karaliene. Netrukus atvykusi į rūmus, Min sulaukė daug dėmesio ir pagyrų dėl pavyzdingo elgesio su karališkąja šeima bei rūmų damomis, bet nelaimėjo karaliaus meilės. Karalienė mėgo skaityti kinų klasikinę literatūrą ir istorines, politines, filosofines, religines knygas. Taip įgijo gerą išsilavinimą, koks tuo metu dažniausiai būdavo prieinamas tik vyrams (Szczepanski, 2019).

Politika ir šeima

Nors karalienė Min nebuvo padariusi nė vieno nusižengimo, greitai jos uošvis Devongunas suprato, kad jo pasirinkimas leisti savo sūnui ir Min susituokti buvo iki galo neapgalvotas. Kadangi valdovė didžiąją dalį laiko praleido studijuodama, Devongunas buvo sunerimęs, jog ji neprisidės įgyvendindama jo planus. Nuo to laiko Devongunas bandė sumažinti karalienės galią, todėl surado karališkąją konsortę. Karalienė Min negalėjo turėti vaikų iki pat 20 metų. Vėliau jos sūnus tragiškai mirė praėjus 5 dienoms po gimimo (Lee, 2008).

Karalienė kartu su šamanais kaltino Devonguną, jog jis nunuodijo kūdikį, tačiau niekas negalėjo to pagrįsti. Tada Min prisiekė atkeršyti už sūnaus mirtį.

Nuo to laiko karalienė Min bandė priartėti prie savo vyro ir pradėjo sukilimą prieš uošvį stengdamasi supriešinti vyrą ir jo tėvą. Todėl pradėjo rinkti narius iš Mino klano, kad padidintų karališkąjį teismą. Taip pat ji pasirinko palaikyti savo vyro pusę, kuris tuo metu jau buvo suaugęs, bet leido valdyti savo tėvui. Taip pat laimėjo jaunesnio karaliaus brolio (kurį Devongunas vadino kvailiu) malonę. Svarbiausia, jog karalienė Min liepė savo vyrui paskirti konfucianistą mokslininką Čo Ik-Hjoną (kor. 최익현, Choi Ik-hyeon) į teismą, kuris vėliau drąsiai teigė, jog karalius turi valdyti savo vardu, ir visai nenusileisdamas pareiškė, kad Devongunas yra „žmogus be dorybės“. Kaip atsaką Devongunas pasiuntė žudikus nužudyti Čo, šis galiausiai neiškentęs persekiojimų pabėgo į tremtį (Szczepanski, 2019).

Čo žodžiai taip sustiprino karalienės Min vyrą, jog būdamas 22 metų 1873 m. lapkričio 5 d. pasiskelbė pradėsiantis pats valdyti. Tą pačią popietę karalienė Min uždarė Devonguno įėjimą į rūmus. Greitai paslaptingas sprogimas supurtė karalienės miegamuosius, tačiau ji ir jos palydovai nenukentėjo. Po kelių dienų sprogo karalienės pusbroliui pristatytas anoniminis siuntinys, jis pražudė pusbrolį ir jo motiną. Karalienė Min buvo užtikrinta, jog tai buvo uošvio darbas, bet niekaip negalėjo to įrodyti (Szczepanski, 2019).

Problemos su Japonija

Karalienė Min toliau turėjo didelę įtaką savo vyro – karaliaus Godžiongo – sprendimams dėl valstybės reikalų. Ji domėjosi moderniomis užsienio technologijomis ir kultūra tam, kad kartu su vyru galėtų sukurti stiprią tautą. Žmonių nuomone, karalienė buvo nuolaidesnė, protingesnė ir gebanti žymiai daugiau nei karalius Godžiongas. Per metus nuo Godžiongo atėjimo į sostą pasirodė Meidži (jap. 明治, Meiji) Japonijos atstovai reikalaudami korėjiečių mokėti jiems duoklę. Karalius, paskatintas karalienės Min, atsisakė tai daryti, tačiau antrą kartą pasirašė prekybos sutartį su Meidži imperatoriumi. Po Kanghvos salos incidento (kor. 운요호 사건, Unyo-ho sageon) karalienė Min vadovavo Korėjos kariuomenės pertvarkai ir modernizavimui. Ji taip pat kreipėsi į Kiniją, Rusiją ir kitas Vakarų valstybes tikėdamasi susivienyti su jomis prieš japonus, kad apsaugotų Korėjos suverenitetą. Nors kitos stiprios valstybės pasirašė nelygias prekybos sutartis su Korėja, nė viena iš jų neįsipareigojo ginti Korėjos nuo Japonijos ekspansionizmo (Szczepanski, 2019).

1882 m. karalienė Min susidūrė su sargų išdavyste, nes jie jautė, jog jos sumanymas susidėti su užsienio valstybėmis buvo blogas. Galiausiai Min ir jos vyras Godžiongas buvo ištremti iš rūmų, o Devongunas grįžo į valdžią. Didelė dalis karalienės Min giminaičių bei palaikytojų buvo nužudyti, o užsieniečiai, kurie palaikė Godžiongo valdymą, buvo ištremti iš sostinės (Szczepanski, 2019).

Vėliau, apie 1895 m., kai vis dar tęsėsi konfliktas su Japonija ir viskas artėjo prie karo paskelbimo, karalienė Min kreipėsi pagalbos į Rusiją, bet slapti Japonijos agentai, buvę Seule, lengvai sužinojo jos planus ir apie juos informuodavo Devonguną. Taip buvo nulemtas karalienės Min likimas.

Karalienės mirtis

1895 m. spalio 8 d. japonų agentai užpuolė Gjongboko rūmus (kor. 경복궁, Gyeongbokgung) ir žiauriai nužudė karalienę Min – sudegino tiesiog ant rūmų grindų. Jai buvo 45 metai.

Po sėkmingo Korėjos karalienės nužudymo 56 vyrai buvo nuteisti, bet galiausiai visi buvo paleisti dėl įrodymų trūkumo. Po žmonos mirties jos vyras, 26-asis Džiosono monarchas karalius Godžiongas, suteikė karalienei Min Imperatorės Mjongsong titulą (Szczepanski, 2019).

Naudota literatūra

1. Lee, B., 2008. Women in Korean history, Seoul, Korea : Ewha Womans University Press
2. New World Encyclopedia, n.d. Empress Myeongseong, New World Encyclopedia. Prieiga per internetą: < https://www.newworldencyclopedia.org/entry/Empress_Myeongseong > [žiūrėta 2020m. spalio 25 d.].
3. Shin, J., 2010. The life of Empress Myeongseong, The Korea Times. Prieiga per internetą: < http://www.koreatimes.co.kr/www/news/culture/2015/10/323_70902.html > [žiūrėta 2020m. spalio 26 d.].
4. Szczepanski, K., 2019. Biography of Queen Min, Korean Empress, ThoughtCo. Prieiga per internetą: < https://www.thoughtco.com/queen-min-of-joseon-korea-195721 >  [žiūrėta 2020m. spalio 25 d.].

Redagavo: Erika Kairytė