Imugis

Imugis (kor. 이무기 Imugi) yra iš Korėjos mitologijos kilusi žalčio, gyvatės arba pitono pavidalo būtybė, kuri siekia tapti drakonu. Tai tarsi drakono pirminė forma. Imugis yra dažniausiai pasitaikantis šio padaro pavadinimas, tačiau šie drakonais dar nevirtę gyvatės formos padarai turi ir kitų galimų pavadinimų kaip: išimis (kor. 이시미, ishimi), miris (kor. 미리, miri), baris (kor. 바리 bari) ir t. t. (Kim 2004).

Korėjietiškoje mitologijoje kiekvienas kalnas yra personifikuotas ir turi po jį įkūnijantį drakoną, o vandens telkiniuose gyvena mažesnę galią bei statusą turinčios būtybės, tarp jų ir imugiai, ir tikima, kad šias būtybes galima pakreipti savo naudai pasitelkiant aukas ir maldas.

Mituose žaltys dažnai naudojamas kaip šių menkesnio statuso ir galios drakono prototipų sinonimas. Virsmas tikruoju drakonu prasideda nuo imugio pavidalo: imugis turi išgyventi tūkstantį metų įkalintas kalnuose bei dar tūkstantį metų vandenyje tam, kad pasiektų galutinę formą ir pelnytų pagarbą ir galią būdingą drakonams. Kiti šaltiniai mini tik vieną tūkstantį metų laukimo (Lagdani 2020) (Forbes et al. 2013).

Ryškiausiai imugio svarbą aprašantis mitas vadinamas „Lietų atnešęs Imugis“ (kor. 비 내린 이무기, bi naerin imugi). Jame pasakojama, jog kartą gyveno žmogus vardu Imokas, kuris nuėjęs į Hobakso tvenkinį (tikra vieta Pietų Korėjoje, Mirjango miesto teritorijoje) virsdavo drakonu. Vieną dieną apie šį jo gebėjimą sužinojo Imoką pasekęs budistų vienuolis ir kilus didelei sausrai paprašė Imoko atnešti lietaus, kuris sustabdytų sausrą ir išsaugotų derlių. Imokas iš pradžių nesutiko, baimindamasis užsitraukti didžiojo Dangaus karaliaus (kor. 옥황상제, Okhwang-sangje) rūstybę bei mirties bausmę, tačiau vienuolis galiausiai jį įkalbėjo.

Numalšinęs sausrą drakonas paprašė vienuolio padėti išsisukti iš imperatoriaus bausmės. Žmogus paslėpė Imoką po akmeninėmis grindimis, o kai Dangaus karalius atėjo ieškoti drakono, vienuolis jį nukreipė į zizifo medį augantį prie šventyklos ir pasakė, kad jis pavadintas Imoku. Vienuolio dėka drakonas Imokas galėjo ir toliau gyventi tvenkinyje bei atnešti lietų, kai gyventojus užplūsdavo sausra.

Šis mitas turi daugiau nei vieną versiją, tačiau jų pagrindinis skirtumas yra tvenkinio, kuriame gyvena Imugis, pavadinimas. Tvenkinys skiriasi priklausomai nuo regiono, kuriame pasakojama ši istorija (The National Folk Museum of Korea 2014, p. 141).

Istoriniuose šaltiniuose atrasta, jog seniau buvo tikima, kad tigro galvos paskandinimas vidury Hobakso tvenkinio prišauks lietų (The National Folk Museum of Korea 2014, p. 101), todėl šis tvenkinys yra priskiriamas prie sezoninių apeigų (kor. 기우제, kiwuje), kurios buvo atliekamos vasarą siekiant pagalbos iš dievų, kad jie išgelbėtų žmones nuo sausros, vietų (Im 2014).

Tapimas drakonu

Egzistuoja dar du plačiai paplitę mitai apie užduotis, kurias turi įvykdyti imugis, kad pasiektų drakono pavidalą. Viename iš jų pasakojama, jog ši būtybė turi surasti norus pildantį rutulį Joidžu (kor. 여의주, Yeouiju), kuris paverstų jį visagaliu drakonu ir pelnytų pagarbą iš stipresnių ir aukštesnį statusą hierarchijoje užimančių būtybių. Jouidžiu yra vienas iš objektų, kuris skiria korėjietiškąjį drakoną nuo kinų mitologijos drakono Julungo. Skirtingai nei kinų, korėjiečių mitologijoje drakonas vaizduojamas su ilga barzda ir laikantis kamuolį (Tales of Korea).

Kitas pasakojimas teigia, kad saulės dievas suteikė imugio galias žmonių mergaitei, ir ji pavirsianti į monstrą per savo septynioliktąjį gimtadienį. Tai, jog mergaitėje slepiasi imugio galia, galima atpažinti iš drakono formos ženklo ant jos peties (Lagdani 2020).

Šaltiniai

1. Forbes, A., Henley, D., Henley D., Ingersoll, E. 2013. Korean water and mountain spirits. The Illustrated Book of Dragons and Dragon Lore.
2. Im J.-h., n.d. Korean seasonal customs: rain rites. Encyclopedia of Korean folk culture. Prieiga per internetą:<https://folkency.nfm.go.kr/en/topic/detail/3363> [Žiūrėta 2021 lapkričio 6 d.].
3. Kim, G., 2004. 우리 삶에 현존하는 영생의 신화. OhmyNews. Prieiga per internetą: <https://news.naver.com/main/read.naver?mode=LSD&mid=sec&sid1=111&oid=047&aid=0000040696> [Žiūrėta 2021 lapkričio 6 d.].
4. Lagdani, S., 2020. An insight into Korean folklore creatures. Korea.net. Prieiga per internetą:<https://www.korea.net/TalkTalkKorea/Vietnamese/community/community/CMN0000005780> [Žiūrėta 2021 lapkričio 6 d.].
5. Tales of Korea, n. d. Noble beast of Korea. Tales of Korea. Prieiga per internetą :<https://koreanmythtales.weebly.com/creatures.html>[Žiūrėta 2021 lapkričio 6 d.].
6. The National Folk Museum of Korea, 2014. Encyclopedia of Korean Folk Literature: Encyclopedia of Korean Folklore and Traditional Culture Vol. III, Seulas, p. 101, p. 141.