Jonduinghuo žibintų festivalis
Jonduinghuo žibintų festivalis (kor. 연등회, Yeondeunghoe) – didžiausia budizmo šventė Pietų Korėjoje, skirta Budos gimtadieniui paminėti. Šis festivalis įvyksta pagal Mėnulio kalendorių, aštuntąją ketvirtojo mėnesio dieną, todėl kiekvienais metais renginio data keičiasi, bet dažniausiai įvyksta pirmą balandžio arba gegužės savaitgalį prieš Budos gimimo dieną. 2020 m. Jonduinghuo buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą (UNESCO INematerialaus kultūros paveldo sąrašas, 2020).
Pavadinimo reikšmė
Festivalis vadinamas Jonduinghuo, bet dažnai yra išverčiamas kaip lotoso žibintų festivalis arba žibintų uždegimo festivalis (pavadinime: kor. 연, yeon – lotosas, kor. 등, deung – žibintas).
Lotosas budizme siejamas su tyrumu, ištikimybe ir yra laikomas šventa gėle. Jis yra nušvitimo simbolis tiems, kurie meditavo arba medituos pagal budizmo dėsnius, bei jais pasikliaus ir bus jų sekėjais. Lotosas simbolizuoja saule – tai aktyviausias dievų elementas (Ward 1952, p. 135), todėl šventė pavadinta būtent lotoso žibintų festivaliu.
Žibintas ir jo uždegimas budizme simbolizuoja vilties įžiebimą – vilties, kad žmonių pavydo ir kitų blogybių užvaldytas protas taps šviesus ir laimingas dėl degančios išminties. Tai vienas pagrindinių veiksmų, išreiškiančių pagarbą Budai ir jo mokymui (UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašas, 2020), todėl šventė dar vadinama žibintų uždegimo festivaliu.
Istorija
Lotoso žibintų festivalis Pietų Korėjoje yra švenčiamas jau beveik 1300 metų (UNESCO, 2020). Tačiau šios šventės ištakos, kaip ir pats budizmas, siekia V a. pr. Kr. Indiją, kur jis jau buvo tapęs vienu svarbiausių budistų švenčių. Kai budizmas paplito Kinijoje, netrukus – Trijų karalysčių laikotarpiu (kor. 삼국시대 Samguk shidae), budizmas įsišaknijo ir Pietų Korėjoje, dėl to buvo pradėtas švęsti Jonduinghuo (Namuwiki, 2024).
Pirmąjį festivalį suorganizavo tuometis karalius Silojė (kor. 신라 Silla) Huangnjongsa (kor. 황룡사 Hwangnyongsa) šventykloje, kuri tuo metu buvo didžiausia nacionalinė šventykla (UNESCO, 2020).
Šventė buvo trumpam panaikinta nuo 981 m. – šeštojo Gorjo (kor. 고려 Goryeo) karaliaus Songdžiongo (kor. 성종 Seongjong) valdymo laikotarpiu, nes jis puoselėjo konfucianizmą, bet ji buvo grąžinta 1009 m. – aštuntojo Gorjo karaliaus Hjondžiongo (kor. 현종 Hyeonjong) valdymo metais (Namuwiki, 2024).
1392 m. prasidėjus Džiosono (kor. 조선 Joseon) dinastijai, festivalis vėl neįvyko, nes tuo metu vyravo neokonfucianizmas. Nors oficialiai šventė buvo uždrausta, žemesniųjų klasių gyventojai nenustojo minėti šios šventės ir bandė jos šventimą paslėpti susiedami su kitomis šventėmis. Namuose toliau buvo bandoma pasigaminti žibintų ir jais apšviesti gyvenamuosius būstus, vaikai nenustojo daryti šventei skirtų vėliavėlių, būgnų ar žaisti specialių žaidimų (Georgiev, 2021). Kadangi žmonės nenustojo minėti Jonduinghuo, o vėliau dar mažiau slėpė jo šventimą, vėlyvuoju Džiosono dinastijos laikotarpiu, nors festivalis vis dar buvo uždraustas, vis tiek įvyko be jokio pasipriešinimo ir vėl oficialiai buvo grąžintas kaip pripažinta šventė (Namuwiki, 2024).
Japonijos okupacijos laikotarpiu į šventę buvo įtraukta japoniškų tradicijų ir elementų, todėl festivalio šventimas nežymiai pasikeitė, bet nebuvo pamirštas ar uždraustas ir yra švenčiamas iki šiol (Namuwiki, 2024).
Pasiruošimas
Budizmo įstaigos ruoštis festivaliui pradeda prieš kelias savaites iki pagrindinio šventės savaitgalio. Visos Pietų Korėjoje esančios budizmo šventyklos pasipuošia įvairiaispalvingais žibintais, jie pakabinami virš lankytojų galvų. Šventyklose stengiamasi įtaisyti žibintus, kurie įkūnija budizmui svarbias būtybes ir simbolius, įskaitant pagodas, dramblius, drakonus, šventuosius, lotosus ir pan. (Georgiev, 2021). Šventyklose taip pat rengiami kasdieniai užsiėmimai, per juos mokoma, kaip profesionaliai pasigaminti žibintus (UNESCO, 2020). Dvasininkai puošia ne tik savo šventyklas ir aplinkines gatves, bet ir šventės užsiėmimų vietas.
Lotoso žibintų festivaliui ruošiasi ir mokyklos. Į pradines mokyklas yra kviečiami budizmo vienuoliai, jie veda su šia religija susijusias pamokas ir kartu moko vaikus gaminti lotoso žibintus. Šiame gaminimo procese vaikai išmoksta kantrybės ir atidumo (UNESCO, 2020).
Gyventojai, įskaitant ir mažus vaikus, ir senelius, iki festivalio pradžios dažnai patys pasigamina lotoso žibintų, juos vėliau kabina namuose (UNESCO, 2020). Šiuos žibintus gyventojai įžiebia linkėdami džiaugsmo ir ramybės sau, artimiesiems ir kitiems gyventojams (UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašas, 2020). Dauguma dalyvių ateina pasipuošę tradiciniais korėjietiškiais rūbais – hanbokais (kor. 한복 hanbok).
Programa ir veiklos
Balandžio ir gegužės mėnesį atidaroma tradicinių žibintų, pagamintų iš korėjietiško popieriaus (kor. 한지 hanji), paroda (연등회(YeonDeungHoe) 2000), paroda.
Jonduinghuo švenčiamas visoje Pietų Korėjoje, bet pagrindiniai festivalio renginiai vyksta Seule. Šeštadienis yra pirmoji ir pagrindinė festivalio diena. Ji prasideda paskirtoje vietoje, kurioje vyksta nuotaikos pakėlimo ceremonija. Čia įvyksta šokių pasirodymai, dainavimai, sakomos įkvepiančios budistų dvasininkų kalbos. Po šios veiklos prasideda pats svarbiausias renginys – žibintų paradas, kai dalyviai ir organizatoriai keliauja Seulo gatvėmis su savo žibintais. Eisenoje dalyvauja žmonės, atstovaujantys tam tikroms šventykloms, mokykloms ar organizacijoms. Jie turi vienodus žibintus. Gatvėse pasirodo ir didieji žibintai, jie dažnai vežami specialiais vežimais. Taip pat parade dalyvauja ir paprasti gyventojai su pačių pasidarytais arba gautais žibintais. Kadangi tai yra paradas, žibintų temos vyrauja nuo tradicinių ornamentų iki animacinių filmukų veikėjų ar talismanų. Paradą iš šono galima stebėti aplinkiniai. Eiseną užbaigia koncertas su specialiais efektais (Georgiev, 2021).
Antrąją festivalio dieną – sekmadienį aplinkui šventyklas ir budizmo muziejus yra vykdomos tradicinės veiklos. Čia galima išmokti gaminti popierinius žibintus, apyrankes iš akmenukų ir karoliukų, dažyti puodus arba išmokti piešti įvairius su budizmu susijusius ornamentus, išbandyti šventyklų maistą, sužinoti apie budizmo istoriją Pietų Korėjoje ar pramokti tradicinių šokių. Šalia dirbtuveių rengiami tradiciniai korėjietiški meno pasirodymai. Vakare vyksta antrasis žibintų paradas – festivalio uždarymas (Travel Stained, 2024).
Budos gimimo dieną kiekvienoje Pietų Korėjos budizmo šventykloje įvyksta gimimo ceremonija (Travel Stained, 2024).
Festivalis šiandien
Šiomis dienomis budizmo platintojai ir sekėjai nori, kad festivalis taptų modernesnis ir visiems prieinamas. Į šventę yra mielai priimami ir kviečiami įvairiaus tikėjimo, skirtingų tautybių žmonės, nes tai tapo švente, kuria gali džiaugtis visi.
Kiekvienais metais šventėje dalyvauja virš 50 000 užsieniečių, visos festivalio veiklos yra pritaikytos tiek kitataučiams, tiek korėjiečiams (연등회(YeonDeungHoe) 2000).
Bandoma pritraukti ir jaunesnes kartas – festivalyje rengiami šiuolaikiniai koncertai, užsiėmimai ir vaikams, ir suaugusiesiems. Atsiranda vienuolių, kurie populiarina budizmą naujoviškais būdais – per modernizuotą budistinę muziką arba įtraukia budistinių elementų į įvairias korėjietiškos televizijos programas (Pyo, 2024).
Šiandienos Jonduinghuo yra įvairiapusiškas budizmo festivalis, jame gali dalyvauti visi, kurie puoselėja taiką, toleranciją ir kitas dvasine vertybes.
Naudota literatūra
- Georgiev, H. 2021, „Lotus Lanternt Festival“, Chris travels the world, 2021 m. gegužės 16 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- Namuwiki, 2024, „Yeondeunghoe“, Namuwiki, 2024 m. rugsėjo 20 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- Pyo, K. 2024, „Seoul’s Lotus Lantern Festival to welcome all in illuminating weekend nights“, The Korea Times, 2024 m. gegužės 9 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- Travel Stained, 2024, „Lotus Lantern Festival in Seoul 2025 | 7 Inspiring Things to See at YeonDeungHoe“, Travel Stained, 2024 m. gegužės 4 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- UNESCO Intangible Cultural Heritage, 2020, „Yeondeunghoe, lantern lighting festival in the Republic of Korea“, UNESCO Intangible Cultural Heritage, Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- UNESCO, 2020, „Yeondeunghoe, lantern lighting festival in the Republic of Korea“, YouTube. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- Ward, W. 1952, „The Lotus Symbol: It‘s Meaning In Buddhist Art And Philosophy“, The Journal of aesthetics and art criticism, 11 (2), p. 135-146.
- 연등회(YeonDeungHoe), 2000, „Introduction | Festival 2024“, 연등회(YeonDeungHoe). Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
Redagavo: Wiktoria Czerlanis
