Jonduinghuo žibintų festivalis
Jonduinghuo žibintų festivalis (kor. 연등회, Yeondeunghoe) – didžiausia budizmo šventė Pietų Korėjoje, kuri yra skirta švęsti Budos gimtadienį. Šis festivalis įvyksta pagal mėnulio kalendorių, aštuntąją ketvirtojo mėnesio dieną, todėl kiekvienais metais renginio data keičiasi, bet dažniausiai įvyksta vieną balandžio arba gegužės savaitgalį prieš Budos gimimo dieną. 2020 m. Jonduinghuo buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą (UNESCO Intangible Cultural Heritage 2020).
Pavadinimo reikšmė
Festivalis yra žinomas kaip Jonduinghuo, bet dažnai yra išverčiamas kaip lotoso žibintų festivalis arba žibintų uždegimo festivalis (pavadinime: kor. 연, yeon – lotosas, kor. 등, deung – žibintas).
Lotosas budizme siejamas su tyrumu, ištikimybe ir yra laikomas šventu. Ši gėlė yra nušvitimo simbolis tiem, kurie meditavo arba medituos pagal budizmo dėsnius, bei jais pasikliaus ir bus jų sekėjais. Lotosas yra saulė – aktyviausias dievų elementas (Ward 1952, p. 135). Todėl šventė pavadinta būtent lotoso žibintų festivaliu.
Žibintas ir jo uždegimas budizme simbolizuoja vilties įžiebimą. Vilties, kad žmonių pavydu ir kitais blogiais užvaldytas protas taps šviesus ir laimingas dėl degančios išminties. Tai yra vienas pagrindinių veiksmų, išreiškiančių pagarbą Budai ir jo mokymams (UNESCO Intangible Cultural Heritage 2020). Todėl šventė taip pat vadinama žibintų uždegimo festivaliu.
Istorija
Lotoso žibintų festivalis Pietų Korėjoje yra švenčiamas jau beveik 1300 metų (UNESCO 2020). Tačiau šios šventės istorija, kaip ir budizmas, prasidėjo V a. pr. Kr. Indijoje. Indijoje šis festivalis jau buvo tapęs vienu svarbiausių budizmo švenčių, todėl kai budizmas paplito Kinijoje, neužilgo – Trijų karalysčių laikotarpiu (kor. 삼국시대 Samguk shidae), budizmas įsišaknijo ir Pietų Korėjoje, ko pasekoje buvo pradėtas švęsti Jonduinghuo (Namuwiki 2024).
Pirmąjį festivalį suorganizavo to meto karalius Siloje (kor. 신라 Silla) Huangnjongsa (kor. 황룡사 Hwangnyongsa) šventykloje, kuri tuo metu buvo didžiausia nacionalinė šventykla (UNESCO 2020).
Šventė buvo trumpam panaikinta nuo 981 m. – šeštojo Gorjo (kor. 고려 Goryeo) karaliaus Songdžiongo (kor. 성종 Seongjong) valdymo laikotarpiu, nes jis puoselėjo konfucianizmą, bet ji buvo grąžinta 1009 m. – aštuntojo Gorjo karaliaus Hjondžiongo (kor. 현종 Hyeonjong) valdymo metais (Namuwiki 2024).
Kai 1392 m. prasidėjo Džiosono (kor. 조선 Joseon) dinastija, šis festivalis buvo pašalintas, nes pagrindinė puoselėjama religija tuo metu buvo neokonfucianizmas. Nors ir festivalį rengti buvo uždrausta, žemesnės klasės gyventojai nenustojo minėti šios šventės ir bandė jos šventimą paslėpti susiejant su kitomis šventėmis. Namuose toliau buvo bandoma pasigaminti žibintus ir jais apšviesti gyvenamuosius būstus, vaikai nenustojo daryti šventei skirtas vėliavėles ir būgnus ar žaisti specialius žaidimus (Georgiev 2021). Kadangi žmonės nenustojo minėti Jonduinghuo ir vėliau dar mažiau slėpė jo šventimą, vėlyvuoju Džiosono dinastijos laikotarpiu, nors festivalis vis dar buvo uždraustas, vis tiek įvyko be jokių pasipriešinimų ir vėl oficialiai buvo grąžintas kaip pripažinta šventė (Namuwiki 2024).
Japonijos okupacijos laikotarpiu į šventę buvo įtrauktos japoniškos tradicijos ir elementai, todėl festivalio šventimas nežymiai pasikeitė, bet nebuvo pamirštas ar uždraustas ir yra švenčiamas iki šiol (Namuwiki 2024).
Pasiruošimas
Budizmo įstaigoms pasiruošimas festivaliui prasideda dar kelios savaitės prieš pagrindinį šventės savaitgalį. Visos Pietų Korėjoje esančios budizmo šventyklos pasipuošia įvairiais spalvingais žibintais, kurie būna kabinami taip, kad kabėtų virš lankytojų galvų. Šventyklose stengiamasi įtaisyti žibintus, kurie įkūnija budizmui svarbias būtybes ir simbolius įskaitant pagodas, dramblius, drakonus, šventuosius, lotosus ir pan. (Georgiev 2021). Šios šventyklos taip pat daro kasdienius mokymus, mokinančius profesionaliai gaminti šiuos žibintus (UNESCO 2020). Kartu su savo šventyklų papuošimu dvasininkai stengiasi papuošti ir aplinkines gatves, šventės užsiėmimų vietoves.
Lotoso žibintų festivaliui ruošiasi ir mokyklos. Į pradines mokyklas yra kviečiami budizmo vienuoliai, kurie praveda su šia religija susijusias pamokas ir kartu daro lotoso žibintus. Taip vaikai sudalyvauja ne tik festivalyje, bet ir žibintų gaminimo procese išmoksta kantrybės ir atidumo (UNESCO 2020).
Gyventojai, įskaitant ir mažus vaikus, ir senelius, iki festivalio pradžios dažnai patys pasigamina lotoso žibintus, kuriuos vėliau kabina namie (UNESCO 2020). Šiuos žibintus gyventojai įžiebia linkėdami džiaugsmo ir ramybės sau, artimiesiems ir kitiems gyventojams (UNESCO Intangible Cultural Heritage 2020). Dauguma į festivalį ateina pasipuošę tradiciniu korėjietišku rūbu – hanboku (kor. 한복 hanbok).
Programa ir veiklos
Balandžio ir gegužės mėnesį atidaroma tradicinių žibintų, padarytų iš korėjietiško popieriaus (kor. 한지 hanji), paroda (연등회(YeonDeungHoe) 2000).
Jonduinghuo švenčiamas visoje Pietų Korėjoje, bet pagrindiniai festivalio užsiėmimai vyksta Seule. Šeštadienis yra pirmoji ir pagrindinė festivalio diena. Ji prasideda paskirtoje vietoje, kurioje vyksta nuotaikos pakėlimo ceremonija. Čia įvyksta šokių pasirodymai, dainų dainavimas ir keli garbingi budizmo atstovai pasako įkvepiančias kalbas. Po šios veiklos prasideda pats svarbiausias renginys – žibintų paradas, kuriame dalyviai ir organizatoriai keliauja Seulo gatvėmis su savo žibintais. Parade eina žmonės kurie atstovauja tam tikrą šventyklą, mokyklą ar organizaciją ir turi vienodus žibintus, pasirodo didieji žibintai, kurie kartais yra tokie dideli jog yra vežami specialiais vežimais. Taip pat dalyvauja ir paprasti gyventojai su savo padarytais arba gautais žibintais. Kadangi tai yra paradas, žibintų temos vyrauja nuo tradicinių ornamentų iki animacinių filmukų veikėjų ar talismanų. Paradą iš šono galima stebėti aplinkiniams. Eiseną uždaro koncertas su specialiais efektais (Georgiev 2021).
Antrąją festivalio dieną – sekmadienį, aplinkui šventyklas ir budizmo muziejus yra vykdomos tradicinės veiklos. Čia galima išmokti daryti popierinius žibintus, apyrankes iš akmenukų ir karoliukų, dažyti puodus arba išmokti piešti įvairius su budizmu susijusius ornamentus, išbandyti šventyklų maistą, sužinoti apie budizmo istoriją Pietų Korėjoje ar pramokti tradicinius šokius. Aplinkui šias dirbtuves vyksta tradiciniai korėjietiški meno pasirodymai, kuriuose taip pat galima sudalyvauti. Vakare įvyksta festivalio uždarymas – dar vienas žibintų paradas (Travel Stained 2024).
Pačią Budos gimimo dieną įvyksta gimimo ceremonija kiekvienoje Pietų Korėjos budizmo šventykloje (Travel Stained 2024).
Festivalis šiandien
Šiomis dienomis budizmo platintojai ir sekėjai nori festivalį padaryti kuo labiau šiuolaikišką ir įdomų visiems pasaulio žmonėms. Į šventę yra mielai priimami ir kviečiami įvairių tikėjimų ir tautybių žmonės, nes tai tapo švente, kuria gali džiaugtis visi.
Kiekvienais metais šventėje dalyvauja virš 50,000 užsieniečių ir visos festivalio veiklos yra pritaikytos tiek kitataučiams tiek korėjiečiams (연등회(YeonDeungHoe) 2000).
Bandoma pritraukti ir daugiau jaunesnių kartų gyventojų, padaryti renginį prieinamą visoms kartoms. Festivalyje surengiamas šiuolaikiškas koncertas siekiant pritraukti paauglius, sugalvojami užsiėmimai ir vaikams, ir suaugusiems. Atsiranda vienuolių, kurie savais būdais parodo budizmą per mažiau rimtą ir modernesnę pusę, kaip sumodernizuotos budistinės muzikos platinimas ar budistinių elementų įtraukimas įvairiose korėjietiškos televizijos programose (Pyo 2024).
Šiandienos Jonduinghuo yra įvairiapusiškas budizmo festivalis, kuriame gali dalyvauti visi ir kuris puoselėja taiką, toleranciją bei kitas geras vertybes.
Naudota literatūra
- Georgiev, H. 2021, „Lotus Lanternt Festival“, Chris travels the world, 2021 m. gegužės 16 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- Namuwiki, 2024, „Yeondeunghoe“, Namuwiki, 2024 m. rugsėjo 20 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- Pyo, K. 2024, „Seoul’s Lotus Lantern Festival to welcome all in illuminating weekend nights“, The Korea Times, 2024 m. gegužės 9 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- Travel Stained, 2024, „Lotus Lantern Festival in Seoul 2025 | 7 Inspiring Things to See at YeonDeungHoe“, Travel Stained, 2024 m. gegužės 4 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- UNESCO Intangible Cultural Heritage, 2020, „Yeondeunghoe, lantern lighting festival in the Republic of Korea“, UNESCO Intangible Cultural Heritage, Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- UNESCO, 2020, „Yeondeunghoe, lantern lighting festival in the Republic of Korea“, YouTube. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
- Ward, W. 1952, „The Lotus Symbol: It‘s Meaning In Buddhist Art And Philosophy“, The Journal of aesthetics and art criticism, 11 (2), p. 135-146.
- 연등회(YeonDeungHoe), 2000, „Introduction | Festival 2024“, 연등회(YeonDeungHoe). Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024 m. spalio 17 d.].
