Jun Šimdok

Jun Šimdok (kor. 윤심덕, Yoon Shim-deok) (1897–1926 m.) – aktorė, pirmasis profesionalus Korėjos sopranas. Ši asmenybė išgarsėjo dėl savo kūrybos dainos „Mirties himnas“ žodžių ir dėl pasirinkimo kartu su Kim Vudžinu nutraukti gyvenimą jaunystėje.

Ankstyvasis gyvenimo laikotarpis

Jun Šimdok gimė 1897 m. liepos 25 d. krikščioniškoje keturių vaikų šeimoje. Tuo metu Pchenjane (dabar Šiaurės Korėjos sostinė) gyvenę tėvai buvo neturtingi, tačiau dėl tikėjimo buvo pasiryžę suteikti vaikams galimybę mokytis nepaisant finansinių sunkumų. 

Visi vaikai šioje šeimoje buvo gabūs muzikai: jaunesnysis Jun Šimdok brolis buvo baritonas, jaunesnioji sesuo – pianistė, o pati Jun Šimdok tapo pirmuoju sopranu Korėjoje (Corfield, 2013).

Dainininkė baigė Pchenjano mergaičių mokyklą Sungve (kor. 숭의여자고등학교; Soongeui yeoja kodeung hakkyo). Vėliau įstojo į Kjongi merginų koledžą (kor. 경기여자고등학교; Kyeongki yeoja kodeunghakkyo), skirtą būsimiems mokytojams ir gydytojams (Rock On the Rice, 2019). Po maždaug metus trukusio darbo pradinių klasių mokytoja Vondžu provincijoje 1914-aisiais Jun išvyko studijuoti į Japoniją. Tokią galimybę jai suteikė sunkiu darbu pelnyta vyriausybės stipendija. Ji buvo pirmoji korėjietė, gavusi šią paramą (Corfield, 2013).

Japonijoje Jun Šimdok studijavo Tokijuje, Aojamos Gakuino universitete (jap. 青山学院大学; Aoyama Gakuin daigaku). Baigusi mokslus, pradėjo vokalo studijas Tokijo muzikos konservatorijoje, čia Jun Šimdok buvo pirmoji korėjietė (KBS World, 2012).

Tokijuje Jun pagarsėjo grožiu ir „vakarietišku“ laisvu bendravimo būdu. Studentė vos po kelių susitikimų nustodavo vartoti aukštesnio mandagumo laipsnio kalbą su savo bendrakursiais vaikinais (KBS World; 2012). Dėl šių ir kitų akibrokštų studentavimo metais dainininkę supo nemažai gandų ir ja susižavėjusių vaikinų.

Kim Vudžinas

Su Kim Vudžinu (김 우진; Kim Woojin) Jun Šimdok pirmą kartą susitiko 1921 m. Tokijuje. Kim, kilęs iš turtingos žemvaldžio šeimos Džiolos provincijoje, Korėjoje, tuo metu tėvo pageidavimu jau buvo vedęs. Tačiau palikęs žmoną ir vaikus gimtinėje, išvyko į Vasedos universitetą (jap. 早稲田大学; Waseda daigaku) Tokijuje studijuoti anglų literatūros ir siekti dramaturgo karjeros (Chun, 2004). Suformavęs aktorių trupę, jaunuolis tais metais išvyko į kelionę, kurios metu ir sutiko Jun Šimdok. Ji tais pačiais metais prisijungė prie 30-ies asmenų trupės, keliaujančios po Korėją, kurios tikslas buvo surinkti piniginę paramą korėjiečiams darbininkams Japonijoje (KBS World, 2012). Jaunieji menininkai kartu praleido du mėnesius.

Kim Vudžinas dabar yra laikomas vienu iš Korėjos dramos scenos pradininkų. Jį žavėjo Markso ir Nyčės filosofija, todėl jo rašomos pjesės ir recenzijos šokiravo tuo metu dar tik besiformuojančią Korėjos menininkų bendriją ir visuomenę (Chun, 2004).

Muzikinė karjera ir „Mirties himnas“

Grįžusi iš Japonijos, 1923 m. Jun Šimdok išgyveno aukščiausią karjeros tarpsnį. Tuo metu įvyko jos rečitalis Centriniame jaunimo centre Džongro, Seule. Po šio renginio ji dalyvavo dar ne viename koncerte, tačiau tai nebuvo patikimas pragyvenimo šaltinis. Japonijos valdomoje Korėjoje buvo įprasta užsienyje valstybės paramą gaunantiems, besimokantiems studentams, grįžus į gimtinę, įsidarbinti mokytojais valstybinėse mokyklose (KBS World, 2012), tačiau Jun Šimdok teko laukti ištisus mėnesius be jokio atsako ir taupiai gyventi, nepaisant jos kaip solistės karjeros ir pripažinimo.

Galiausiai dainininkė nebeištvėrė finansinių sunkumų, kurių negalėjo išspręsti jos, kaip vakarietiškos klasikinės muzikos atlikėjos, karjera, ir nusprendė išbandyti laimę pop muzikos scenoje ir vaidindama. Dėl šio sprendimo jos gyvenimo sąlygos iš tiesų pagerėjo, bet dainininkę persekiojo paskalos ir gandai dėl santykių su milijonieriumi Lee Jongmunu (kor. 이 용문, Lee Yong-Mun), nes šis atvirai rėmė Jun karjerą, tačiau pati dainininkė tvirtino, kad tarp jų buvo tik darbiniai santykiai. Neištvėrusi publikos spaudimo, Jun Šimdok skubotai išvyko į Mandžiūriją (Chun, 2004).

Gavusi pasiūlymą iš Nitto kompanijos, įsikūrusios Osakoje, dainininkė 1926 m. liepos 26 d. nuvyko į Japoniją įrašyti savo dainų. Baigus įrašymą, rugpjūčio 1-ąją atlikėja susitiko su įrašų kompanijos vadovu ir išreiškė norą įrašyti dar vieną dainą. Taip gimė vienas žymiausių Pietų Korėjoje kūrinių „Mirties himnas“. Daina buvo įkvėpta klasikinio kūrinio pavadinimu „Dunojaus bangos“ (Iosif Ivanovici, 1880 m.), o žodžius ir muziką parašė pati Jun Šimdok (KBS World, 2012; Chun, 2004).

Gyvenimo pabaiga

Dar prieš įrašydama dainas, Jun Šimdok išsiuntė telegramą Kim Vudžinui, joje prašė atvykti į Osaką ir grasino nusižudysianti, jei jis nepasirodys. Vos gavęs pranešimą, tuo metu vis dar Tokijuje esantis, vaikinais nuskubėjo į Osaką.

1926 m. rugpjūčio 4 d. pora nušoko nuo keleivinio kelto, plaukiančio iš Šimonosekio į Busaną. Tuo metu abu buvo 29-erių metų (Corfield, 2013). Tiksli dvigubos savižudybės priežastis nėra žinoma, bet plačiausiai vyraujantis įsitikinimas yra toks, kad jaunuoliai nusižudė dėl nenoro paklusti tuometinės visuomenės normoms, nenoro išsiskirti (Kim Vudžinas Korėjoje turėjo žmoną ir vaikus).

Atlikėjos palikimas ir jos gyvenimą supančios legendos

Nitto įrašų kompanija išleido „Mirties himną“ praėjus vos dviem savaitėms po Jun Šimdok mirties. Kompanija įrašą išplatino su prierašu, jog tai „vienintelio Džiosono soprano paskutinė daina, kurią ji dainavo prieš nušokdama į giliąją mėlynąją jūrą“ (Cheon, 2018). Kai kurie spekuliavo, kad dainos žodžiai „Gyvenime, tu bėgi pro begalinę laukymę? Kur gi tu eini?“ buvo paskutinė dainininkės frazė, ištarta prieš mirtį (KBS World, 2012).

„Mirties himnas“ – paskutinis atlikėjos albumas, jis susilaukė sėkmės tiek Korėjoje, tiek Japonijoje, jo buvo parduota 100 tūkst. kopijų (KBS World, 2012). Tuo laikotarpiu tai buvo ypač įspūdingi skaičiai. Poros tragedija iki šių dienų yra įkvėpimo šaltinis įvairioms ekranizacijoms (pvz., 2018 m. sukurtas korėjietiškas serialas „Mirties himnas“).

Japonijos valdomoje Korėjoje dramatiška įsimylėjėlių istorija ir likimas atkreipė visuomenės dėmesį. Dainos žodžiai ir graudi nuotaika rezonavo su tuo metu tarp jaunimo vyraujančiomis emocijomis. Jaunieji Džiosono kartos korėjiečiai jautė gilų nusivylimą kultūros netekusia Korėja, o dainininkės balse įžvelgė siekį paguosti, nuraminti jaunuolius, nes jie šiuo slegiančiu laikotarpiu jautėsi paklydę ir nusivylę (KBS World, 2012; Cheon, 2018).

Sklandė gandai, jog dainininkė su savo mylimuoju ne nusižudė, o pabėgo į Italiją ir ten atidarė muzikos parduotuvę. Šį gandą paskatino faktas, kad Jun Šimdok po žymiosios dainos įrašymo vienai savo seserų pasakė: „Manęs nepamatysi tol, kol sulauksiu sėkmės, todėl nebandyk manęs ieškoti“, bet pritrūko įrodymų, kurie patvirtintų šią teoriją (Chun, 2004).

„Šiame pasaulyje, pilname ašarų, ar mano mirtis tam užkirs kelią? Visi jūs, kurie ieškot laimės, rasti jus man liūdna.“ (Jun Šimdok „Mirties himnas“; 1926 m.).

Atlikėjos pasirinktas likimas žavėjo jaunąją Korėjos kartą, kai kurie net pasirinko baigti gyvenimą, įkvėpti būtent šios tragedijos (Cheon, 2018).

Po tokios sėkmės Nitto įrašų kompanija dar kelis kartus muzikos scenoje pasirodė su panašiomis dainomis. „Blaškymosi daina“ (1931 m.) sulaukė pripažinimo, tačiau „Liūdesio ir rando pridėjimas“ (1934 m.), nepaisant to, kad dainą atlikusi Nito profesiniais pasiekimais priminė Jun Šimdok, buvo visiška nesėkmė dėl per daug griežtų, Džiosono jaunimą žeminančių dainos žodžių (Cheon, 2018).

Literatūra:

1. Alcoholism, 2012. „사의 찬미 (Hymn of Death) – 윤심덕 (Yun, Simdeok)“ Preserve Myself In Spirits. [Internete] 2012 vasario 1. (Prieiga per internetą: http://alcoholism.egloos.com/3800587 [žiūrėta 2020-12-14]).
2. Cheon, S., 2018. „Depressing lyrics during the Japanese colonial era“ The Dong-A Ilbo. [Internete] 2018 vasario 9. (Prieiga per internetą: https://www.donga.com/en/article/all/20180209/1220501/1/Depressing-lyrics-during-the-Japanese-colonial-era [žiūrėta 2020-12-14]).
3.  Chun, S., 2004. „Artistic couple’s death leap spawns imitators“ Korea JoongAng Daily. [Internete] 2004 rugpjūčio 1. (Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2020-12-14]).
4. Corfield, J., 2013. „Historical dictionary of Pyongyang”. Anthem Press p. 231. [Internete] n.d.. (Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2020-12-14]).
5. KBS World, 2012. „Yun Sim-deok, Korea’s First Professional Soprano“ [Internete] 2008 rugpjūčio 23.  (Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020-12-14])
6. Rock On the Rice, 2019. „Yun Shim-deok“. [Internete] 2019 rugsėjo 15. (Prieiga per internetą:čia [žiūrėta 2020-12-14]).

Redagavo Rugilė Jaukšaitė