Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Jun Šimdok

Jun Šimdok

Jun Šimdok (kor. 윤심덕, Yoon Shim-deok) (1897-1926 m.) – aktorė, pirmasis profesionalus Korėjos sopranas. Ši asmenybė išgarsėjo dėl savo kūrybos dainos „Mirties himnas“ žodžių ir dėl pasirinkimo kartu su Kim Vudžinu nutraukti gyvenimą jaunystėje.

Ankstyvasis gyvenimo laikotarpis

Jun Šimdok gimė 1897 m. liepos 25 dieną krikščioniškoje keturių vaikų šeimoje. Tuo metu Pchenjane (dabar Š. Korėjos sostinė) gyvenę tėvai buvo neturtingi, tačiau dėl tikėjimo buvo pasiryžę suteikti vaikams galimybę mokytis nepaisant finansinių sunkumų. 

Visi vaikai šioje šeimoje buvo gabūs muzikai: jaunesnysis Jun Šimdok brolis buvo baritono dainininkas, jaunesnioji sesuo – pianistė, o pati Jun Šimdok tapo pirmąja soprano dainininke Korėjoje (Corfield, 2013).

Dainininkė baigė Pchenjano mergaičių mokyklą Sungve (kor. 숭의여자고등학교; Soongeui yeoja kodeung hakkyo). Vėliau įstojo į Kjongi merginų koledžą (kor. 경기여자고등학교; Kyeongki yeoja kodeunghakkyo) skirtą būsimiems mokytojams ir gydytojams (Rock On the Rice, 2019). Po maždaug metus trukusio darbo pradinių klasių mokytoja Vondžu provincijoje 1914-ais metais Jun išvyko studijuoti į Japoniją. Tokią galimybę jai suteikė sunkiu darbu pelnyta stipendija iš vyriausybės, ji buvo pirmoji korėjietė gavusi šią paramą (Corfield, 2013).

Japonijoje Jun Šimdok studijavo Tokijuje, Aojama Gakuin universitete (jap. 青山学院大学; Aoyama Gakuin daigaku). Baigusi studijas ji pradėjo vokalo studijas Tokijo muzikos konservatorijoje, kurioje buvo pirmoji priimta korėjietė studentė (KBS World, 2012).

Tokijuje Jun buvo žinoma dėl savo grožio ir „vakarietiško” laisvo bendravimo būdo. Studentė nustodavo vartoti aukštesnio mandagumo laipsnio kalbą su savo bendrakursiais vaikinais vos po kelių susitikimų  (KBS World; 2012). Dėl šių ir kitų akibrokštų studentavimo metais dainininkę supo nemažai gandų ir ja susižavėjusių vaikinų.

Kim Vudžin

Su Kim Vudžinu (김 우진; Kim Woojin) Jun Šimdok pirmą kartą susitiko 1921 m. Tokijuje. Kim, kilęs iš turtingos žemvaldžio šeimos Džiola provincijoje Korėjoje, tuo metu, tėvo pageidavimu, jau buvo vedęs, tačiau palikęs žmoną ir vaikus gimtinėje išvyko mokytis į Vasedos universitetą (jap. 早稲田大学; Waseda daigaku) Tokijuje studijuoti anglų literatūros ir siekti dramaturgo karjeros (Chun, 2004). Suformavęs aktorių trupę jaunuolis tais metais išvyko į kelionę, kurios metu ir sutiko Jun Šimdok. Ji, tais pačiais metais, prisijungė prie 30-ies asmenų trupės keliaujančio po Korėją, kurios tikslas buvo surinkti pinigus paremti korėjiečiams darbininkams Japonijoje (KBS World, 2012). Jaunieji menininkai kartu praleido du mėnesius.

Kim Vudžinas dabar yra laikomas vienu iš Korėjos dramos scenos pradininkų. Jį žavėjo Markso ir Nyčės filosofijos, todėl jo rašomos pjesės ir recenzijos šokiravo tuo metu dar tik pradinėse vystymosi stadijose esančią Korėjos menininkų bendriją ir visuomenę (Chun, 2004).

Muzikinė karjera ir „Mirties himnas”

Grįžusi iš Japonijos 1923 m. Jun Šimdok išgyveno aukščiausią savo gyvenime karjeros tarpsnį. Tuo metu įvyko jos rečitalis Centriniame jaunimo centre, Džongro, Seule. Po šio renginio ji dalyvavo dar ne viename koncerte, tačiau tai nebuvo patikimas pragyvenimo šaltinis. Japonijos valdomoje Korėjoje buvo įprasta užsienyje valstybės paramą gaunantiems besimokantiems studentams grįžus į gimtinę įsidarbinti mokytojais valstybinėse mokyklose (KBS World, 2012), tačiau Jun Šimdok teko laukti ištisus mėnesius be jokio atsako ir gyventi taupiai, nepaisant jos solo karjeros statuso ir pripažinimo.

Galiausiai, dainininke nebeištvėrė finansinių sunkumų nuo kurių negelbėjo jos, kaip Vakarietiškos klasikinės muzikos atlikėjos, karjera ir nusprendė išbandyti laimę pop muzikos scenoje bei aktorystėje. Dėl šio sprendimo jos gyvenimo sąlygos iš tiesų pagerėjo, tačiau dainininkę persekiojo paskalos ir gandai dėl jos santykių su milijonieriumi I Jongmunu (kor. 이 용문, Lee Yong-Mun), kuris atvirai rėmė jos karjerą, tačiau pati dainininkė tvirtino, kad tarp jų buvo tik darbiniai santykiai. Neištvėrusi publikos spaudimo, Jun Šimdok skubotai išvyko į Mandžiūriją (Chun, 2004).

Dainininkė 1926 m. Liepos 26 d. nuvyko į Japoniją gavusi pasiūlymą iš kompanijos Nitto, įsikūrusios Osakoje, įrašyti jos dainas. Baigus įrašinėjimą rugpjūčio 1 d. atlikėja susitiko su įrašų kompanijos vadovu ir išreiškė norą įrašyti dar vieną dainą. Taip gimė vienas žymiausių P. Korėjoje kūrinių „Mirties Himnas“. Daina buvo įkvėpta klasikinio kūrinio pavadinimu „Dunojaus bangos“ (Iosif Ivanovici, 1880 m.), o žodžiai bei muzika buvo parašyti pačios Jun Šimdok pagalba (KBS World, 2012; Chun, 2004).

Gyvenimo pabaiga

Dar prieš įrašinėjimą Jun Šimdok išsiuntė telegramą Kim Vudžinui, kurioje prašė jo atvykti į Osaką ir grasino nusižudysianti, jei jis nepasirodys. Vos gavęs pranešimą, tuo metu vis dar Tokijuje, vaikinais nuskubėjo į Osaką.

Rugpjūčio 4-ą dieną 1926 m. pora nušoko nuo keleivinio kelto, plaukiančio iš Šimonosekio į Busaną. Tuo metu abu buvo 29-ių metų (Corfield, 2013). Tiksli dvigubos savižudybės priežastis nėra žinoma, bet plačiausiai vyraujantis įsitikinimas yra tai, kad jaunuoliai nusižudė dėl nenoro paklusti tuometinės visuomenės normoms, nenoro išsiskirti (Kim Vudžinas Korėjoje turėjo žmoną ir vaikus).

Atlikėjos palikimas ir jos likimą supančios legendos

Nitto įrašų kompanija išleido „Mirties himną” praėjus vos dvejoms savaitėms po Jun Šimdok mirties. Kompanija įrašą išplatino su prierašu, jog tai „vienintelės Džiosono soprano dainininkės paskutinė daina, kurią ji dainavo prieš nušokdama į giliąją mėlynąją jūrą” (Cheon, 2018). Kai kurie spekuliavo, kad dainos žodžiai „Gyvenime, tu bėgi pro begalinę laukymę? Kur gi tu eini?” buvo paskutinė frazė ištarta dainininkės prieš mirtį (KBS World, 2012).

„Mirties himnas” – atlikėjos paskutinis albumas, kuris susilaukė sėkmės tiek Korėjoje, tiek Japonijoje bei buvo parduotas 100 tūkst. kopijų (KBS World, 2012), tuo laikotarpiu tai buvo ypač įspūdinga, poros tragedija yra įkvėpimo šaltinis įvairioms ekranizacijoms ir iki šių dienų (pvz.: korėjietiškas serialas „Mirties Himnas“ (2018 m.)).

Įsimylėjėlių dramatiška istorija ir likimas atkreipė visuomenės dėmesį Japonijos valdomoje Korėjoje. Dainos žodžiai ir graudi nuotaika rezonavo su tuo metu vyraujančiomis emocijomis tarp jaunimo. Jaunieji Džiosono kartos korėjiečiai jautė girdį nusivylimą kultūros netekusia Korėja dainininkės balse bei jos siekį paguosti ir nuraminti jaunuolius, kurie šiuo varžančiu laikotarpiu jautėsi paklydę ir nusivylę (KBS World, 2012; Cheon, 2018).

Vyravo gandai, jog dainininkė su savo mylimuoju ne nusižudė, o pabėgo į Italiją ir atidarė ten muzikos parduotuvę. Šį gandą sukėlė faktas, kad Jun Šimdok po žymiosios dainos įrašymo vienai savo seserų pasakė: „Manęs nepamatysi tol, kol aš nesulauksiu sėkmės, todėl nebandyk manęs surasti”, tačiau trūko tolimesnių įrodymų, kurie patvirtintų šią teoriją (Chun, 2004).

„Šiame pasaulyje pilname ašarų, ar mano mirtis tam užkirs kelią? Visi jūs, kurie ieškot laimės, rasti jus man liūdna.“ (Jun Šimdok „Mirties Himnas“; 1926 m.).

Atlikėjos pasirinktas likimas žavėjo jaunąją Korėjos kartą, kai kurie net pasirinko baigti gyvenimą įkvėpti būtent šios tragedijos (Cheon, 2018).

Po tokios sėkmės Nitto įrašų kompanija dar kelis kartus muzikos scenoje pasirodė su panašiomis dainomis: „Blaškymosi daina“ (1931 m.) sulaukė pripažinimo, tačiau „Liūdesio ir rando pridėjimas“ (1934 m.), nepaisant dainą atlikusios Nito profesinių pasiekimų panašumų į Jun Šimdok, buvo visiška nesėkmė dėl per daug griežtų, Džiosono jaunimą žeminančių dainos žodžių (Cheon, 2018).

Literatūra:

  1. Alcoholism, 2012. „사의 찬미 (Hymn of Death) – 윤심덕 (Yun, Simdeok)“ Preserve Myself In Spirits. [Internete] 2012 vasario 1. (Prieiga per internetą: http://alcoholism.egloos.com/3800587 [žiūrėta 2020-12-14]).
  2. Cheon, S., 2018. „Depressing lyrics during the Japanese colonial era“ The Dong-A Ilbo. [Internete] 2018 vasario 9. (Prieiga per internetą: https://www.donga.com/en/article/all/20180209/1220501/1/Depressing-lyrics-during-the-Japanese-colonial-era [žiūrėta 2020-12-14]).
  3.  Chun, S., 2004. „Artistic couple’s death leap spawns imitators“ Korea JoongAng Daily. [Internete] 2004 rugpjūčio 1. (Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2020-12-14]).
  4. Corfield, J., 2013. „Historical dictionary of Pyongyang”. Anthem Press p. 231. [Internete] n.d.. (Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2020-12-14]).
  5. KBS World, 2012. „Yun Sim-deok, Korea’s First Professional Soprano“ [Internete] 2008 rugpjūčio 23.  (Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020-12-14])
  6. Rock On the Rice, 2019. „Yun Shim-deok“. [Internete] 2019 rugsėjo 15. (Prieiga per internetą:čia [žiūrėta 2020-12-14]).
3 votes