Karalienė Sondok
Karalienė Sondok – (kor. 선덕여왕 Seondeog yeowang) valdė kaip Šilos karalystės karalienė, vieną iš trijų karalysčių egzistavusių to meto Korėjoje. Sondok valdė 632-647 m. Ji buvo 27-toji karalystės valdytoja bei pirmoji karalienė. Sondok buvo antroji moteris valdovė užfiksuota Rytų Azijos istorijoje bei paskatino minties atgimimą, literatūrą ir menus Šiloje.
Gyvenimas iki išrinkimo į įpėdinius
Sondok gimė Kimsonge, Šilos sostinėje ir praleido beveik visą savo vaikystę rūmuose. Tuo metu ji buvo vadinama princese Doman. Sondok turėjo dvi jaunesnes seseris – princesę Sonhvą ir princesę Čongmjong. Sakoma, kad Sondok tėvas buvo nusprendęs iš anksto jai perleisti sostą, iki kol neatvyko svečias iš Kinijos. Kinija tuo metu buvo iškėlusi vyrų svarbą vadovavime, labiau negu Korėjoje, todėl svečias pasijuokė iš idėjos, kad princesė Doman taptų karaliene. Po šio įvykio Sondok tėvas norėjo sūnaus, tačiau karalienei Majai nepyko jo susilaukti. Dėl šios priežasties Džinpjongas išsiuntė savo žmoną į budistų vienuolyną, esantį kalnuose, kad jinai taptų vienuole. Sondok su seserimis pasiliko, tačiau jautėsi labai vienišos po motinos išvykimo. Po to, kai Sondok motina išvažiavo, Džinpjongas vedė moterį iš kaimo. Jis puoselėjo viltį susilaukti sūnaus. Tačiau net ir jai nepavyko. Kadangi Sondok buvo vyriausia dukra, galiausiai jinai tapo karaliene.
Išrinkimas į sosto įpėdinius
Prieš tampant karaliene Sondok buvo žinoma kaip princesė Dokman. Tai, jog karalienė gali valdyti viena, įrodo kilmingos moters tradiciškai aukštą statusą bei iliustruoja Šilos socialinės klasės sistemos tvirtumą. Sondok sosto paveldėjimas buvo grindžiamas kaulų ranko sistema, kuri diktavo visas būdo privilegijas ir įpareigojimus gimimo bei kraujo linijoms. Aukščiausio socialinio sluoksnio šventojo kaulo klasė buvo ta, kurią turėjo tiktai Kim šeimos nariai. Kai Džinpjongas mirė, nebuvo nei vieno vyro, kuris turėjo šventojo kaulo klasę, todėl buvo galimi keli variantai, kaip išrinkti įpėdinį: visa socialinės klasės sistema turėjo būti pertvarkyta arba suteikiama teisė valdyti karalienei.
Šiloje moters statusas palyginus buvo aukštas, tačiau vis tiek buvo moterų elgesio apribojimai bei skatinimas nedaryti nemoteriškų darbų. Galiausiai karalienės Sondok sėkmingas vadovavimas palengvino sprendimo patvirtinti vėlesnes dvi karalienes kaip Šilos valdytojas priėmimą.
Karalienės Sondok karaliavimo laikotarpis
Karaliavimas
Sondok karaliavo nuo 632 iki 647 metų. Ji buvo pirmoji iš trijų karalystės valdovių moterų ir iš karto sėkmingai pakeista savo puseserės Džindok.
Karalienės Sondok valdymas prasidėjo vidury smurtinio sukilimo ir kovoje su kaimynine karalyste Pekče. Tačiau per visus keturiolika valdymo metų, karalienė savo išskirtinį protą panaudojo savo naudai. Kai Pekčė įsiveržė, karalienė siekė sąjungos su Kogūrija. Kai Kogūrija taip pat atsisuko prieš Šilą, karalienė sustiprino ryšius su Tangų Kinija. Ji valdė karalystę ir siuntė karališkuosius pasiuntinius bei mokslininkus į Kiniją. Sondok taip pat prisidėjo prie pagrindinio Korėjos karių kodo formulavimo. Karalienė siuntė jaunus korėjiečius į Kiniją išmokti kovos menų.
Statybų projektai
Kaip Tangų imperatorė Vu Dzetian bei Sondok tėvas, taip ir karalienė buvo pasinėrusi į budizmą, bei vadovavo budistų šventyklų užbaigimui. Ji pastatė vieną žymiausių budizmo statinių šalyje – Hvangjongsa, devynių aukštų medinę pagodą. 80 metrų statinio kiekviename aukšte buvo įrašyta po vieną iš Šilos kaimyninių šalių pavadinimų, taip parodant tikslą jas pavergti. Kitos žymios švenyklos, Bunhvangsa ir Jongmjosa, taip pat buvo pastatytos prižiūrint karalienei Sondok.
Karalienės iniciatyva Šilos sostinėje buvo pastatyta observatorija Čomsongde (첨성대 Cheomseongdae), kitaip dar vadinama Mėnulio ir žvaigždžių bokštu. Manoma, kad tai yra pati pirmoji observatorija pastatyta Rytų Azijos regione. Čomsongde yra unikalus tuo, kad Sondok panaudojo 365 akmenis, kiekvienai metų dienai po vieną akmenį. Bokštas turi 27 lygius, nes Sondok buvo 27-toji Šilos valdytoja. Bokštas buvo pastatytas ant platformos iš 12 plytelių, atspindinčių 12 mėnesių.
Tongdosa (통도사 Tongdosa) šventykla buvo pastatyta penkioliktais Sondok valdymo metais. Jos pastatymą suplanavo vienuolis Džiadžiang (자장 Jajang), kuris studijavo Kinijos ir parvežė iš ten Budos relikvijų. Šios relikvijos Tongdosa šventykloje yra puoselėjamos, kaip pagrindinis tikėjimo akcentas. Ši šventykla taip pat yra viena iš nedaugelio, kurioje nėra Budos statulos pagrindinėje meldimosi salėje.
Savo karaliavimo laikotarpiu Sondok taip pat įsakė pastatyti Hvangnjongsa (황룡사 Hwangnyongsa) įžymiąją devynių pakopų pagodą. Tai buvo puikus žygdarbis tuo laikotarpiu. Deja, statinys buvo nugriautas, kai mongolai XIII a. užpuolė Korėją, tačiau griuvėsiai vis dar yra išlikę.
Pono Bidamo sukilimas
Baigiantis Sondok karaliavimui, atsirado problemų dėl iš Šilos kilusio didiko, kuris buvo vadinamas ponu Bidamu (비담 Bidam), veiklos. Bidamas 647 metų pirmąjį mėnulio mėnesį subūrė šalininkus šūkiu: ,,Moterys valdovės negali vadovauti šaliai.“ Istorijoje pasakojama, kad ryški krentanti žvaigždė įtikino Bidamo sekėjus, kad karalienė neilgai trukus baigs savo karaliavimą. Kariuomenės vadas Kim Jusinas (김유신 Kim Yu-sin) pasiūlė karalienei Sondok paleisti liepsnojantį aitvarą, įrodantį, kad savo vietoje žvaigždė yra juoda. Po dešimt dienų Kim Jusino armija nugalėjo Bidmano sukilėlių frakciją ir ponas Bidamas bei trisdešimt jo bendrininkų buvo sulaikyti. Praėjus devynioms dienoms (vasario 26 dieną) po karalienės Sondok mirties, karalienė Džindok, karalienės Sondok įpėdinė, sukilėliams įvykdė mirties bausmę.
Karalienės mirtis
Kelios dienos prieš savo mirtį karalienė Sondok sukvietė visus dvariškius ir paskelbė, kad ji mirs 647 metų sausio 17 dieną. Ji paprašė būti palaidota šalia Tušita Rojaus, tačiau jos dvariškiai atsakė, kad jie nežino tos vietos, tad ji pasirinko vietą šalia Nangsano, kitaip dar vadinamojo „Vilko kalnu“.
Tą pačią dieną, kaip ir buvo nuspėjusi, karalienė Sondok mirė. Ji buvo palaidota kape Nangsane. Praėjus dešimtmečiui po jos mirties, trisdešimtasis Šilos karalius Munmu kalno, kur buvo karalienės kapas, šlaito apačioje pastatė Sačiongvasa (kin. 四天王寺) arba kitaip vadinamą – Keturių Šventųjų Karalių šventyklą. Tada vadinamasis teismas suprato, kad jie vykdo paskutiniąją Sondok pranašystę kur Budos Šventajame Rašte rašoma, kad Keturi Šventieji Karaliai gyvena ant Meru kalno, žemiau Tušitos Rojaus.
Legendos
Manoma, kad Sondok tėvas pasirinko ją savo įpėdine dėl parodytos ankstyvos įžvalgos bei intelekto, kai ji dar buvo princesė. Viena iš istorijų (Samguk Sagi ir Samguk Yusa) pasakoja, kad Sondok tėvas gavo dėžę nuo imperatoriaus Taizong iš Tangų Kinijos, kurioje buvo bijūno sėklos ir paveikslas, parodantis, kaip gėlės atrodo. Žiūrint į nuotrauką, jaunoji Sondok pastebėjo, kad balta gėlė yra labai graži, bet deja, nekvepia. „Jeigu ji kvepėtų, piešinyje būtų drugelių ir bičių aplink gėlę.“ Jos pastebėjimas apie bijūno kvapo nebuvimą pasitvirtino ir tai buvo tik vienas iš pavyzdžių, kuris iliustravo jos intelektą ir galimybę valdyti.
Žinomi du pasakojimai apie Sondok neįprastą galimybę įžvelgti įvykius, prieš jiems įvykstant. Vienas iš jų pasakoja, kad karalienė žiemą prie Nefrito vartų tvenkinio išgirdo baltųjų varlių ordos kvarkimą. Ji interpretavo tai, kaip artėjantį puolimą Pekčės karalystės puolimą Šilos šiaurės vakarinėje dalyje, Moterų Slėnyje. Ji iš karto išsiuntė apie du tūkstančius kareivių į Moterų Slėnį, kur Šilos kariuomenė rado ir išžudė apie 500 įsibrovėlių iš Pekčės. Visi dvariškiai klausė, kaip karalienė Sondok žinojo, kad ten bus Pekčės kareiviai ir ji paaiškino, kad varlės reiškė kareivius, balta reiškė, kad jie ateis iš vakarų ir varlių pasirodymas prie Nefrito vartų (kurie yra eufemizmas moterų genitalijoms) parodė jei, kad kareiviai bus Moterų Slėnyje.
Taip pat yra žinoma legenda, kuri parodo Šilos žmonių meilę karalienei Sondok. Pagal šį pasakojimą, vyras vardu Jigvi keliavo į Jongmiosa šventyklą pamatyti karalienę, kuri tuo metu ten lankėsi. Deja, dėl ilgos kelionės jis buvo labai išvargęs ir belaukdamas karalienės užmigo. Karalienė Sondok buvo sužavėta tokiu vyro atsidavimu, todėl paliko savo apyrankę vyrui ant krūtinės, kad parodytų, jog ji ten buvo. Kai Jingvis pabudo ir rado karalienės apyrankę, jo širdis tiek prisipildė meilės, kad tai pavirto liepsna ir sudegino visą Jongmiosa pagodą.
Naudota literarūra
- Cartwright, M., 2016. Queen Seondeok. Ancient.eu. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017-04-30].
- Encyclopedia of World Biography, 2004. Sondok. Encyclopedia.com [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 balandžio 30].
- New World Encyclopedia, 2015. Queen Seondeok of Silla. Girl Museum. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 balandžio 30].
- Szczepanski, K., 2017. Queen Seondeok of the Silla Kingdom. Thought Co. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 balandžio 30].
- Wikiwand, 2016. Queen Seondeok of Silla. Wikiwand. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 balandžio 30].
