Gjongdžiu

Gjongdžiu (경주 gyeongju-si) – miestas Pietų Korėjoje, Šiaurės Gjongsango (경상 gyeongsangbuk-do) provincijoje Pietų Korėjoje. Tai buvusi Šilos (신라 silla) karalystės (57 m. pr. Kr.–935 m. p. Kr.) sostinė, senovėje vadinta Soraboliu (서라벌 seorabeol), žodžiu, kuris korėjiečių kalba reiškia „sostinė“ (Britannica, 2015).

Miesto raida ir istorija

Ankstyvoji miesto istorija ir yra glaudžiai susijusi su Šilos karalystės istorija. Ankstyvuosiuose korėjietiškuose rašytiniuose šaltiniuose, kurie greičiausiai rėmėsi Šilos karalystės dinastijos kronikomis, Gjongdžiu, tuo metu vadintas Saroguku (사로국 saro-guk), buvo įkurtas 57 m. pr. Kr., kai susijungė šeši maži kaimeliai tuometinėje Gjongdžiu teritorijoje. Vėliau, po Trijų Karalysčių laikotarpio (57 m. pr. Kr.-668 m. po Kr.), maždaug VII a. vid., Gjongdžiu tapo Korėjos politinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Mieste stovėjo Šilos teismas, taip pat čia gyveno dauguma karalystės elito. Gjongdžiu klestėjimas tapo legenda, ir pasakojimai apie miestą nukeliavo iki tokių tolimų kraštų kaip Egiptas.

Tačiau vėlesniais amžiais Gjongdžiu pamažu prarado savo svarbą šaliai, ne kartą buvo užpultas priešų. Nuo 1602 m. Gjongdžiu miestas nebebuvo vadinamas sostine (Adams, 1979).

Svarbiausi miesto paminklai

Sokguramo grota

Vienas iš gražiausių Šilos karalystės aukso amžiaus istorinių paminklų stovi būtent Gjongdžu mieste. Tai – Sokguramo (석굴암 seokguram) grota. Šis statinys – tai žmogaus pastatytas urvas, kuris senovėje buvo sulipdytas iš baltojo granito. Urvo viduje yra išraižytos 39 dievybės, įskaitant Bodhisatvas, apaštalus, dieviškuosius sargybinius ir karalius, kurie visi yra išdėstyti aplinkui pagrindinę grotos figūrą – Budą.

Grotos statybos buvo pradėtos 751 m., tuo metu buvusio ministro pirmininko Kim Desongo (김대성 kim daeseong), o baigėsi 774 m. Joms pasibaigus, statinys buvo pavadintas Sokbulsa (석불사 seokbulsa), pavadinimu, kuris reiškia „Akmeninės Budos šventykla“ (Tourgide, 2010).

Grotos pagrindiniame kambaryje kupolo formos lubos yra  pagamintos iš 360 plokščių akmenų. Stačiakampio formos prieškambaris šiame statinyje yra sujungtas su pagrindine rotonda koridoriumi. Ant kiekvienos įėjimo į koridorių pusės yra išraižyti bareljefiniai Deva karalių raižiniai. Pats siauras koridorius yra dekoruotas Keturių Dieviškųjų Karalių raižiniais, kuriuose jie pavaizduoti poromis. Taip pat grotoje aštuonių dieviškųjų sargybinių statulos stovi prie kiekvieno prieškambario šono, o prieškambaris tarnauja kaip įėjimas į urvą.

Šio paminklo statyboms buvo panaudota įspūdinga architektūrinė technika, kuri precedento neturi visame pasaulyje. Grotoje dizainu ir konstrukcija išreikšta būtent tam laikotarpiui būdinga architektūra, panaudoti matematiniai principai, geometrija, įamžinta religija bei menas. Seokguramo grota buvo pastatyta kaip architektūrinė ir skulptūrinė akimirkos, kai Buda patyrė nušvitimą, reprodukcija. Pačios Budos skulptūros, stovinčios grotoje, išraižymo technika yra gyvybinga, joje nėra nenatūralumo, netikrumo. Šios unikalios technikos panaudojimas gaminant skulptūrą parodo nepaprastą meistriškumą ir artistiškumą, kuriuo pasižymėjo jos autorius.

Nuo grotos paskelbimo nacionaliniu turtu dabartiniais laikais, Sokguramo grota buvo gerai rūpinamasi. 1995 m. gruodį ji buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Grota buvo išgirta ir užsienyje, pabrėžiant jos nepriekaištingumą ir išskirtinumą, bei genialią architektūrą.

Bulguk šventykla

Kitas ne mažiau įspūdingas miesto istorinis paminklas – Bulguk šventykla (불국사 bulguksa). Jos statybos buvo pradėtos 751 m. to paties ministro pirmininko Gim Desongo. Bulguk šventyklos statybos prasidėjo ir baigėsi panašiu metu, kaip ir Seokguramo grotos. Ši šventykla – monumentalus meno kūrinys, savo grožiu pagarsėjęs visame pasaulyje. Statinys išreiškia esminius budizmo principus ir unikaliu būdu perteikia meninį genialumą. Šventykla yra tarsi tobulas budizmo ir idealumo pasaulis, ir taip pat budistų rojaus realizacija Žemėje (Tourgide, 2010).

Pati šventykla yra medinių šventyklų ir akmeninių pagodų, stovinčių ant dekoratyvinių akmeninių terasų, rinkinys. Aukščiau esančias šventyklos dalis galima pasiekti užlipant akmeniniais laiptais, papuoštais detaliai išplanuotais turėklais, kurie yra pavadinti Baltojo Debesies ir Mėlynojo Debesies tiltų vardais. Šie tiltai statinyje simbolizuoja trisdešimt tris rojus (Lee, 1997).

Akmeninės šventyklos struktūros yra meistriškai sukonstruotos, panaudojant ilgus ir trumpus akmenis pamatuose, cilindro formos akmenimis sutvirtinant ramsčius ir baliustradas, bei statyboms panaudojant kitus įvairių rūšių stropiai nušlifuotus akmenis. Bulguksos šventyklos lankytojai gėrisi jos delikatumu, didingumu ir išraižytų akmeninių stulpų bei baliustradų lengvumu.

Šventykloje esanti 8,2 m aukščio stupa, žinoma kaip Sokga (석가탑 seokgatap) arba Budos pagoda, savo grakščiai išdėstytomis proporcijomis kuria pusiausvyrą bei pasižymi paprastu, bet nuostabiu grožiu. Kita garsi stupa, Dabo stupa (다보탑 dabotap) arba Daugybės Turtų pagoda, yra 10,4 m aukščio ir stovi ant stačiakampio formos pagrindo (Tourgide, 2010). Ji yra sukonstruota iš daugybės akmens gabaliukų, sujungtų sandūromis, kurios naudojami ir medinėje architektūroje. Ši pagoda yra giriama už jos detalumą ir puošnumą, unikalią struktūrą ir itin ryškų meniškumą.

Nors šventykloje yra daugybė architektūrinių lobių, pagodų pora pagrindiniame kieme turi išskirtinę reputaciją. Dalis Bulguk šventyklos šlovės atėjo būtent dėl šių unikalių pagodų. Budos pagodos paprastumas dramatiškai išryškina Daugybės Turtų pagodos kompleksiškumą, kuri nuo pastarosios stovi vos 30 m toliau ir yra itin gausiai dekoruota. Šios dvi akmeninės pagodos dinamiškai kontrastavo ir išstovėjo daugiau nei 12 amžių, atlaikydamos karo liepsnas, kurios sunaikino visas originalias šventyklos medines struktūras. Nei viena iš daugiau nei tūkstančio Korėjoje išlikusių pagodų galėtų pralenkti šią porą filosofiniu gilumu ir estetiniu žavesiu.

Bulguk šventykla vyriausybės buvo paskelbta viena iš svarbiausių istorinių vietų šalyje. 1995 m. gruodį kartu su Seokguramo grota šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (Tourgide, 2010).

Namsano kalnas

Tarsi daugybės budistinių reliktų užuovėja gamtoje, Namsano (남산 namsan) kalnas yra apibūdinamas kaip atviro oro muziejus, kurį lankant galima iš tikrųjų pajusti šiose žemėse gyvavusios Silos karalystės dvasią. Kalne stovi tokie reliktai ir griuvėsiai kaip Nadžongas (나정 najeong), ypatingai svarbus Silos karalystės atsiradimo legendai. Pagal legendą, Nadžongas yra karaliaus, įkūrusio pačią Silos karalystę, gimimo vieta. Taip pat kalne stovi Posokdžong (보석정 poseokjeong) paviljonas, vieta, kur Šilos karalystės era baigėsi, akmeninė sėdinčio Budos statula Miruko (미륵 mireuk) slėnyje, ir kiti budistiniai reliktai (Tourgide, 2010).

Dabartinis Kjongdžu

Šių dienų Gjongdžu, palyginus miesto ir populiacijos dydį su kitais Pietų Korėjos miestais, tėra vienas iš mažesnių miestų šalyje. Vykstant iš Seulo, kelionė autobusu ar traukiniu iki Gjongdžu užtrunka nuo keturių iki penkių valandų. Tačiau kadangi šiame mieste yra gausybė lankytinų vietų, Gjongdžu neretai yra vadinamas „muziejumi be sienų“. Miesto centre gausu įspūdingo dydžio pilkapių bei reliktų iš senovės, kurie ženkliai skiriasi nuo karališkųjų rūmų ar kapų Seule. Gjongdžu mieste reliktai iš Silos karalystės yra išsibarstę po visą miestą, dėl ko kai kurios miesto zonos yra įtrauktos į UNESCO pasaulio kultūrinio paveldo sąrašą, ir pavadintos „Gjongdžu istorinėmis zonomis“ (Korea, 2014).

Miesto šventės

„Kjongdžu vyšnių žydėjimo maratonas“

„Gjongdžu vyšnių žydėjimo maratonas“ – tai kiekvienais metais organizuojamas maratonas, organizuojamas Gjongdžu „Atletų asociacijos“. Šio maratono tikslas – skatinti miesto gyventojus rūpintis savo sveikata ir būti fiziškai aktyviems. Jis organizuojamas pavasarį, kai Gjongdžu pražysta vyšnios ir atšyla oras. Šis maratonas – vienintelė šventė Pietų Korėjoje, kur dalyvauja ne tik korėjiečiai, bet ir apie 100 užsieniečių, įskaitant japonų tautybės dalyvius (Tourgide, 2010). Dalyviai gali pasirinkti atstumą, kurį nori bėgti  – pilną (42 km) arba pusę (21 km), o nepajėgiantiems nubėgti tokių tolimų atstumų taip pat yra siūlomi ir 10 bei 5 kilometrų ilgio atstumai (Korea, 2014).

Silos kultūrinis festivalis

Šilos kultūrinis festivalis yra kasmetinė šventė, minima kiekvieną spalį miesto centre. Ši šventė yra skirta paminėti ir išaukštinti budistinę dvasią bei senovinės Šilos karalystės kultūrą. Festivalio metu galima stebėti vykstančius tradicinius žaidimus, tokius kaip gungdo (궁도 gungdo) – tradicinis šaudymas iš lankų, širum (씨름 ssireum) arba tradicinės korėjietiškos imtynės, ir kitokius žaidimus. Taip pat organizuojami įvairūs pasirodymai ir programos šventės lankytojams.

Kjongdžu ryžių pyragėlių ir tradicinių korėjietiškų gėrimų festivalis

Gjongdžu ryžių pyragėlių ir tradicinių korėjietiškų gėrimų festivalis yra vienas didžiausių kultūrinių ir turistinių švenčių Gjongdžu mieste. Jo metu kai kuriose pagrindinėse parodose galima stebėti kaip gaminami tradiciniai ryžių pyragėliai dok (떡 ddeok), tradiciniai gėrimai iš Trijų karalysčių laikotarpio, naminis likeris Gajangdžu (가양주 gayangju) ir kiti tradiciniai gėrimai. Šis festivalis garsina Gjongdžu, atkreipdamas dėmesį į įvairius tradicinio maisto skonius būtent šiame mieste, bet taip pat ir atspindi miesto žavesį bei kultūrinę įvairovę, atėjusią iš ilgos Gjongdžu istorijos ir miesto buvimo Silos karalystės sostine (Tourgide, 2010).

Miesto simboliai

Forzitija

Forsitija – tai Gjongdžu miesto gėlė. Šios gėlės išskirtinis bruožas yra tai, kad ji gali augti ant bet kokios žemės. Šios gelės ištvermė yra svarbiausia forsitijos savybė, dėl kurios ji tapo Gjongdžu miesto amžinos gerovės ir klestėjimo simboliu.

Pušis

Aukšta ir amžinai žaliuojanti pušis yra naudojama ne tik medienos gamybai, bet taip pat ir maisto bei vaistų gaminimui. Šis medis Gjongdžu miestui simbolizuoja atkaklumo dvasią ir ištikimybę žmonių, kurie pasiekė trijų senovinių karalysčių, dalijusių Korėjos pusiasalį, susivienijimo. Pušis yra Gjongdžu miesto medis.

Šarka

Pripažinta kaip Gjongdžu miesto paukštis, Korėjoje šarka yra žinoma kaip patikimo pasiuntinio simbolis. Šis paukštis, kuris gyvena pušyse, simbolizuoja paprastumą, gerumą ir kuklumą, kuriais pasižymi Gjongdžu miesto gyventojai (Tourgide, 2009).

Naudota literatūra:

1. Adams, E. B., 1979. Kyongju Guide: Cultural Spirit of Silla in Korea. Seoul: Seoul International Tourist Pub. Co.

2. Enciclopaedia Britannica, 2015. Kyŏngju. [internete] rasta: <http://www.britannica.com/place/Kyongju> [žiūrėta 2016 kovo 28]

3. Gyeongju tourgide, 2009. Symbols. [internete] rasta: < http://www.gyeongju.go.kr/english/open_content/sub.jsp?menuIdx=1523> [žiūrėta 2016 kovo 31]

4. Gyeongju tourgide, 2010. Bulguksa – Seokguram. [internete] rasta: <http://guide.gyeongju.go.kr/deploy/eng/enjoy/02/index.html> [žiūrėta 2016 kovo 31]

5. Gyeongju tourgide, 2010. Namsan. [internete] rasta: <http://guide.gyeongju.go.kr/deploy/eng/enjoy/03/03_01/index.html> [žiūrėta 2016 kovo 31]

6. Gyeongju tourgide, 2010. Gyeongju Cherry Blossom Marathon. [internete] rasta: <http://www.gyeongju.go.kr/english/open_content/sub.jsp?menuIdx=1677> [žiūrėta 2016 kovo 30]

7. Gyeongju tourgide, 2010. The Gyeongju Rice Cake and Korea Traditional Drink festival. [internete] rasta: <http://guide.gyeongju.go.kr/deploy/eng/enjoy/07/07_01/07_01_01/index.html> [žiūrėta 2016 kovo 31]

8. Lee, K., 1997. World Heritage in Korea. Seoul: Organizing Commitee for the Year of Cultural Heritage & Samsung Foundation of Culture.

9. Visit Korea, 2014. Gyeongju, a fascinating city of historical importance and cultural heritage. [internete] rasta: <http://english.visitkorea.or.kr/enu/ATR/SI_EN_3_6.jsp?cid=1915666> [žiūrėta 2016 kovo 28]