Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Mapo tiltas

Mapo tiltas

Mapo tiltas (kor. 마포대교, Mapodaegyo) – tai 1 400 m ilgio tiltas, Pietų Korėjos sostinėje Seule. Jis jungia du – Mapo (kor. 마포, Mapo) ir Jongdiungpo (kor. 영등포구, Yeongdeungpo)  rajonus, esančius skirtingose Hangano (kor. 한강, Hangang) upės krantuose. Šis tiltas pradėtas statyti 1968-ųjų metų vasarį, statybos truko virš dvejų metų. Tik pastatytas tiltas pavadintas Seulo tiltu (kor. 서울대교, Seuldaegyo), bet 1984-aisiais buvo pervadintas į Mapo tiltą.

Mapo tiltas ir savižudybės

Mapo tiltas, geriau žinomas kaip Korėjos mirties tiltas. Pietų Korėja pagal savižudybių skaičių patenka į pirmą dešimtuką – čia kiekvieną dieną vidutiniškai 43 žmonės nusprendžia pakelti ranką prieš save. Priežastys skirtingos, bet išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių: tai problemos, kylančios šeimoje, mokykloje, nelaiminga meilė, sparčiai besivystanti šalies ekonomika, visuomenės spaudimas, stipri konkurencija – siekiama būti sėkmingam, gerai pasirodyti visuomenėje, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir t. t. Šios problemos ir nuolatinis tobulumo siekis neretai tampa psichinių sutrikimų priežastimi. Pietų Korėjoje pokalbių apie dvasines problemas, o juo labiau apie dvasinius sutrikimus yra vengiama, todėl žmonės, bijodami atsiverti, pagalbos neieško, bet, nematydami kitos išeities, neretai savo noru pasitraukia iš gyvenimo (Zong, 2015).

Buvo apskaičiuota, jog nuo 2007-ųjų iki 2012-ųjų nuo Mapo tilto nušoko 108 žmonės. Skelbiama, jog kiekvienais metais Pietų Korėjos savižudžiai vis dažniau renkasi šią lengvai prieinamą vietą paskutinėms gyvenimo minutėms praleisti. Valdžia ne iš karto ėmėsi priemonių pakeisti padėtį (Chung, 2012).

Savižudybių prevencijos akcijos

Viena didžiausių Korėjos draudimo kompanijų – „Samsung“ – investavo didelę pinigų sumą bandydama visuomenėje pakeisti tilto įvaizdį ir suvaldyti situaciją, kuri neigiamai paveikė net turistų požiūrį į šalį; kalbos apie valdžios nekompetenciją pasiekė ir šalis kituose žemynuose. Įsteigta grupė Korėjos mirties tilto pravardę pakeitė į Korėjos gyvenimo tiltas (taip vadinosi ir pati organizacija). 2011-aisiais metais „Korėjos gyvenimo tilto“ organizacija atliko Pietų Korėjos piliečių apklausą, siekdama sužinoti, kodėl būtent čia kyla savižudiškų minčių ir kaip galima būtų pakeisti situaciją. Daugumos nuomonė tokia: esą naktį tiltas visiškai tamsus, o tai kelia baimę ir neviltį. Tad pirmas sprendimas  buvo apšviesti tiltą –  nutarta sumontuoti LED lemputes su jutikliais, kurie žmogui prisiartinus suveiktų. Toliau nutarta, jog reikia užmegzti pokalbį su depresijos apimtais žmonėmis, o tai turėtų priversti juos stabtelėti ir susimąstyti. Buvo įvairių užrašų: „Ar geras jausmas būti lauke, vaikščioti tiltu?“, „Rūpesčiai yra niekis“, „Ar pavalgei?“, „Ar žinojai, jog visų gorilų kraujo grupė yra B?“, „Kaip laikaisi?“, „Kas tave neramina?“, „Viskas gerai?“, „Atrodai pavargęs“, „Tiesiog eik susitikti su žmogumi, kurio ilgiesi“, „Geriausios gyvenimo akimirkos laukia priešakyje“ ir t. t. Taip pat atrinkta daug besišypsančių žmonių nuotraukų, kad skleistų pozityvumą, o pačiame tilto gale nutarta įkurdinti dviejų sėdinčių draugų, vienas kurių šypsodamasis žnybia kitam į skruostą, skulptūrą. Galiausiai po pusantrų metų intensyvaus darbo 2013-aisiais metais tiltas neatpažįstamai pakito. Apie tai rašė visi tinklalapiai ir laikraščiai, rodė televizija. Minios žmonių rinkosi ant jo ir džiaugėsi rezultatu, kalbėjo, kad skaitant žinutes laikas nepastebimai praskrieja, o nuotraukos pakelia nuotaiką. Kraupi tilto istorija paslėpta už 2 200 lempučių, nuotraukose užfiksuotų gražių momentų, draugiškų žodžių ant turėklų ir amžiams ant suolelio įsikūrusių dviejų draugų (Samsung Life Insurance, 2013).

Tačiau, nepaisant visų priemonių, su tiltu susijusių savižudybių skaičius nesumažėjo, kaip buvo tikimasi, bet priešingai – stipriai išaugo. Dėl šios priežasties 2015-aisiais, praėjus vos dvejiems metams nuo tilto pertvarkos, organizacija buvo uždaryta. LED lemputės buvo iškart išmontuotos, nuimta didžioji dalis užrašų bei nuotraukų, tik skulptūra liko nepaliesta.

Prevencinių priemonių vertinimas

Bandant išsiaiškinti, kodėl taip profesionaliai suplanuotas ir įgyvendintas projektas ne tik nedavė teigiamų rezultatų, bet dar ir pablogino situaciją, gyventojų nuomonės išsiskyrė. Susiformavo du pagrindiniai požiūriai: vienas jų – tokie užrašai ir nuotraukos galėjo paskatinti kenčiantį žmogų dar sunkiau išgyventi savo situaciją. Daugelis jų galėjo  neturėti „tobulos“ šeimos, kokią vaizdavo nuotraukos, ar artimo žmogaus, kurį užrašai skatino aplankyti, o supratus žiaurią realybę, jų psichinė būklė galėjo dar pablogėti. Kitas požiūris toks: žmogus, užvaldytas vidinių balsų, net neatkreipia dėmesio į aplinką, jam nerūpi nei nuotraukos, nei užrašai, nei pagalbos linijos telefono numeriai – viso to nepastebi, o apšvietimas tik padeda nelaimėliams pasiekti tilto atbrailą (Lee et al., 2015).

Galiausiai 2016-ųjų metų pabaigoje valdžia įgyvendino dar vieną priemonę – ant Mapo tilto atbrailų buvo pritvirtintos tvorelės, kurių nepasiruošusiam žmogui perlipti tiesiog neįmanoma. Atrodo, jog šita idėja kilo dėl to, kad „Korėjos gyvenimo tilto“ organizacijos darytoje apklausoje daugelis apklaustųjų pasisakė už tai, kad reikėtų imtis fizinių priemonių – pastatyti aukštesnę atbrailą, kurios negalima būtų perlipti. 2011-aisiais idėja buvo atmesta, kaip patys organizatoriai sakė – jie siekė išeities nematančius žmones ne sulaikyti nuo savižudybės, bet kardinaliai pakeisti jų mąstymą.

Organizacijoms ir valdžios institucijoms bandant spręsti šią problemą, nuošalyje nelieka ir eiliniai piliečiai. Kartais paprastas praeivis – nebūtinai korėjietis – tampa kieno nors gelbėtoju. Yra speciali Savižudžių gelbėjimo komanda, ji kiekvieną dieną patruliuoja Hangano upėje. Joje dirbantys gelbėtojai kasdieną susiduria su savižudžiais: tiek šokančiais nuo tilto, tiek į paviršių iškilusiais skenduoliais. Per visus darbo metus komanda pastebėjo, jog tarp savižudžių nėra dominuojančios lyties, amžiaus, socialinės padėties, dauguma jų – tiesiog žmonės, kurie nori būti išklausyti.

Taigi, Mapo tiltas, kuris, kaip ir daugelis kitų civilizacijos laimėjimų, pirmiausia turėtų tarnauti žmonėms, vis dėlto prisideda ir prie didžiulės tos pačios civilizacijos sukurtos problemos gilinimo – tampa visame pasaulyje plačiai žinoma savižudžių vieta.

Naudota literatūra:

Chung, J. 2012. South Korea aims to bring calm at bridge over troubled water. Prieiga per internetą: <https://www.reuters.com/article/uk-korea-suicide-bridge-idUSLNE89202B20121003>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].

Chung, J. 2012. South Korea Suicides: Mapo Bridge Gets Uplifting Signs To Prevent Suicides. Prieiga per internetą: <čia>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

Gamel, K. 2020. US Forces Korea worker helps thwart apparent suicide attempts on bridge in Seoul. Prieiga per internetą: <čia>. [žiūrėta 2020 m. lapkričio 29 d.].

4) Korea Bizwire, 2014. ”Bridge of Life” Proved Popular Spot for Suicidal People. Prieiga per internetą: <http://koreabizwire.com/bridge-of-life-attracts-more-suicidal-attempts/15816>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

5) Korea Bizwire, 2019. Slogans for Suicide Prevention Removed from Mapo Bridge After 7 Years. Prieiga per internetą: <http://koreabizwire.com/slogans-for-suicide-prevention-removed-from-mapo-bridge-after-7-years/146427>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

6) Lee, J., Lee, C. M., Park, N. K. 2015. Application of sensor network system to prevent suicide from the bridge. Prieiga per internetą: <https://link.springer.com/article/10.1007/s11042-015-3134-z>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

7) Oussayma Canbarieh. 2015. Mapo – The Bridge of Death 마포대교. Youtube. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=liQzqLymKj8>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].

8) VICE, 2016. On Patrol with South Korea’s Suicide Rescue Team. Youtube. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=5jYBWBlEd0U>. [žiūrėta 2020 m. lapkričio 29 d.].

9) Zong, S. 2015. A Study on Adolescent Suicide Ideation in South Korea. Prieiga per internetą: <https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S187704281500912X#bbib0070>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

10) 삼성생명 (Samsung Life Insurance), 2013. ‘The Bridge of life’ by Samsung Life Insurance (삼성생명 bridge of life ver. Eng). Youtube. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=cDsVOXTQAIs>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 9 d.].

Redagavo: Erika Kairytė

1 vote