Munšinas

Munšinas (문신 Munshin) yra korėjiečių šamanizme egzistuojantis durų dievas. Nors labiausiai yra garbinamas Pietų Korėjos Džedžu saloje, ten jis vadinamas Mundžionu (문전 Munjeon), tačiau jis atlieka svarbų vaidmenį ir visoje šalyje. Munšinas gali būti kategorizuojamas kaip kosminė dievybė, vietinis dievas, namų saugotojas ar žmogus-dievas.

Pirmą kartą Munšinas kaip dievybė buvo paminėtas Korėjos istorijos analuose Samguk Jusa (삼국유사 Samguk Yusa) kitu vardu – Čiojongas (처용 Cheoyong). Čiojongas buvo pietų jūros drakono sūnus, kuris buvo garbinamas kaip durų dievas. Tačiau yra daug spėliojimų kas iš tikrųjų buvo Čiojongas. Tai galėjo būti ir dievas-drakonas, ir šamanas, ir pasiturinčios šeimos sūnus. (Encyclopedia of Korean Folk Literature, 2014, p. 105-106).

Mitas
Namų saugotojų mitai Pietų Korėjoje vadinami gašinų (가신 gashin) mitais. Gašinai – daugybė dievybių, kurios, tikima, apsaugo įvairias namo dalis (pvz., įėjimą ar virtuvę). Gašinų garbinimas yra korėjiečių šamanizmo centras. Šie mitai pasakoja apie šeimos ir namų turto apsaugojimą. Pagrindinis mitas yra pasakojamas „Įrašų apie duris“ (문전본풀이 Munjeon Bonpuri) knygoje.

Namsono kaime gyveno vyras (Namsonbi) su žmona (Josan Buin) ir turėjo septynis sūnus. Septintojo vardas buvo Nokdisenginas. Kadangi šeima gyveno labai vargingai, Josan Buin nusprendė visus iš šeimos paveldėtus papuošalus ir drabužius parduoti kitame kaime, taigi Namsonbi leidosi į kelionę, kad uždirbtų savo šeimai maisto. Tačiau kitame kaime jis buvo apgautas ir išmainė visus drabužius į vyną bei žaidimus. Jį priglaudusi Noildžiadė svetimšalį matino tik kietais grūdais, dėl kurių Namsonbi apako.

Tuo metu Josan Buin nesulaukusi savo vyro, nusprendė plaukti jo ieškoti. Kadangi jis buvo apakęs, žmoną atpažino tik iš jos pagaminto maisto. Kai pora jau ruošėsi vykti namo, Noildžiadė nusprendė nužudyti Josan Buin ir apgaulės būdu įviliojo ją į bedugnį ežerą. Apsimesdama Namsonbi žmona, Noildžiadė nukeliavo į Namsono kaimą. Tačiau iš septynių sūnų, tik vienas, septintasis sūnus, suprato, jog tai nėra tikroji jo motina. Taigi, ji bandė nužudyti septintąjį sūnų Noksidenginą, sakydama, jog ji niekada nepasveiks, jei nesuvalgys jo kepenų.

Tačiau Noksidenginas su savo broliais jai suvalgydino laukinio lokio kepenis, ir kadangi Noildžiadė staiga pasveiko, jie suprato, jog ji nėra tikroji jų motina, todėl Noildžiadė iš nevilties nusižudė. Tada Noksidenginas turėjo atlikti svarbią užduotį – susigrąžinti savo motiną, o tai padaryti jam reikėjo keliauti ieškoti reinkarnacijos gėlės hvangsankot. Šių gėlių pagalba motina prisikėlė ir tapo virtuvės, židinio ir ugnies deive. Namsonbi tapo blogąja dievybe, mat yra manoma, jog jis savu noru prarado regėjimą. Penki broliai ėmė saugoti pietus, šiaurę, rytus, vakarus ir centrą. Šeštasis brolis ėmė saugoti galines namo duris. O septintasis tapo Munšinu – pagrindinių durų saugotoju (World heritage encyclopedia).

Munšino žinomumas
Pietų Korėjoje Munšinas nėra gerai žinomas ir garbinamas lyginant su Munšino mitais Džedžiu saloje. Kaimuose Munšino mitai beveik neegzistuoja, nes Munšinas buvo labiausiai garbinamas miestuose, kur durys buvo labai svarbus namų akcentas – juk tai pagrindinis įėjimas į privačią šeimos erdvę. Šilos karalystės metu žmonės net kabindavo paveikslus ant durų, norėdami atsikratyti ligas nešančių ir piktųjų dvasių. Paveiksluose buvo vaizduojami arba tigras, arba gaidys, nes buvo tikima, jog šie gyvūnai yra Durų dievo simboliai (An Illustrated Guide to Korean Culture, 2002).

O Džedžiu saloje yra tikima, jog Munšinas saugo visą namą, nes juk per pagrindines duris yra įeinama į namo vidų. Yra net pasakymas „nėra tokios konstrukcijos, kurios Munšinas nežino“, taigi žmonės viską kas vyksta namuose išsipasakodavo Munšinui. Munšinas Džedžiu saloje yra skiriamas į dvi dievybes: viena, kuri saugo pagrindines duris, ir kita, kuri saugo galines namo duris. Tačiau, jei kalbama apie Munšiną, žmonės dažniausiai jį supranta kaip pagrindinių durų globotoją. Tuo metu buvo tikima, jog pagrindinės durys yra patriarchalinė namo vieta, o vonia ir virtuvė buvo laikoma moteriškąją namo puse.

„Įrašų apie duris“ knygoje yra pasakojimas ir ritualas, kurį žmonės kartodavo statydami namus, bei kiekvieną sausį pagal mėnulio kalendorių. Ritualo metu šamanas aukodavo gaidį, jo krauju aptaškydavo duris, bei gaidžio galvą užkasdavo po durimis. Taip pat ant durų turėdavo būti pakabinti mėlynos, raudonos ir geltonos spalvos drabužiai, kurie reprezentuoja Durų dievo spalvas. Šeimos nariai turėdavo paaukoti vaisių (citrinų, obuolių, kriaušių, muskato riešutų) ir klauptis prieš duris. Po šio ritualo šeima galėdavo pasidalinti vaisius.

Jei kuris nors šeimos narys laikinai palikdavo namus, auštant turėdavo atlikti ritualą, melsdamasis, kad kelionė bus saugi ir sėkminga. O jei namuose vykdavo vestuvės, jaunieji atlikdavo ritualą, kuriame būdavo naudojama kiaulės galva, vynas ir smilkalai. O maistas, likęs po šventės, būdavo metamas ant namo stogo.

Taigi, tikėjimas Munšinu Pietų Korėjoje yra labai giliai įsišaknijęs reiškinys, net ir dabar senesniuose kaimuose galima atrasti žmonių, tikinčių namų sergėtojais. Taip pat vis labiau populiarėja šamanų teikiamos paslaugos – amuletai, kurie, yra manoma, apsaugo namus nuo blogos energijos ir ligas nešančių dvasių. Korėjiečiams namai, kaip ir būdavo anksčiau, yra vieta, kurioje galima apsisaugoti, tačiau tam reikia aukštesnių dievybių pagalbos.

Literatūros sąrašas:

The National Academy of the Korean Language. 2002. An Illustrated Guide to Korean Culture. Hakgojae Publishing Co, Korea.
The National Folk Museum of Korea. 2014. Encyclopedia of Korean Folk Beliefs: Encyclopedia of Korean Folklore and Traditional Culture, Vol. II. Prieiga per internetą: čia, [žiūrėta 2015 m. balandžio 27 d.].
The National Folk Museum of Korea. 2014. Encyclopedia of Korean Folk Literature: Encyclopedia of Korean Folklore and Traditional Culture, Vol. III. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2015 balandžio 28 d.].
Revolvy. Munjeon Bonpuli, prieiga per internetą: http://www.revolvy.com/main/index.php?s=Munjeon%20Bonpuli, [žiūrėta 2015 m. balandžio 28 d.].
World Heritage Encyclopedia, Korean deities. Prieiga per internetą: http://self.gutenberg.org/articles/korean_deities [žiūrėta 2015 m. balandžio 27 d.].