Han Kang
Han Kang (kor. 한강 Han Gang) – žymi Pietų Korėjos poetė, beletristė ir menininkė, 2016 m. apdovanota tarptautine Bukerio premija už romaną „Vegetarė“ (kor. 채식주의자 Chaesigjuuija). Ji išgarsėjo 2015 m. šią knygą išvertus į anglų kalbą.
Apie autorę
Han Kang gimė 1970 m. Kvangdžiu. Nuo dešimties augo Seule (kor. 서울 Seoul) ir privačiame Jonse universitete (kor. 연세대학교 Yeonse-daehaggyo) studijavo šiuolaikinę korėjiečių literatūrą (Han Kang, 2022). Han Kang šeimoje yra ne vienas rašantysis: jos abu broliai kuria, o tėvas, Han Sing-vonas (kor. 한승원 Han Seung-won), taip pat yra žymus ir pripažintas Pietų Korėjos rašytojas (Fan, 2018). Prieš gimstant Han Kang, jos tėvai prarado dukterį prabėgus vos dviem valandoms po gimdymo (Beckerman, 2017). Šis įvykis paliko žymę ne tik rašytojos tėvų sąmonėje, bet ir jos pačios gyvenime – savo tėvų akyse Han Kang užėmė mirusios sesers vietą. Šios patirties įkvėpta autorė sukūrė autobiografinę meditaciją apie netektį ir sielvartą, ji išleista 2019 m. knygoje „Bálta“ (kor. 흰 Huin). Čia autorė nagrinėja, kaip praradimas gali susipinti su naujo gyvenimo puoselėjimu ir sugyventi toje pačioje erdvėje (Beckerman, 2017).
Vis dėlto, savo, kaip literatės, kelią Han Kang pradėjo mažesnės apimties kūriniais. 1993 m. kaip poetė debiutavo Pietų Korėjos literatūriniame lauke su penkiais eilėraščiais žurnale „Literatūra ir visuomenė“ (kor. 문학과사 Munhaggwasahoe), o po metų – kaip novelistė su kūriniu „Raudonasis inkaras“ (kor. 붉은 닻 Bulgeun dach), jis laimėjo Seulo žurnalo pavasario literatūros konkurse (kor. 서울신문 신춘문예 Seoulsinmunye sinchunmunye) (Han Kang, 2022). Šiuo metu Han Kang yra apdovanota daugiau nei dešimtimi literatūros apdovanojimų, iš kurių vienas svarbiausių – tarptautinė Bukerio premija, kuri rašytojai buvo įteikta 2016 m. už romaną „Vegetarė“.
Kūrybos bruožai ir tematika
Han Kang kūryba pasižymi įžvalgumu, provokuojančiu turiniu, kūniškumu, intensyvumu ir savistaba. Rašytojai neretai suteikiamas „Korėjos Kafkos“ titulas dėl jos kūriniuose aprašomos žmogaus metamorfozės ir ryškių, kone košmariškų vaizdų, tarsi ištrauktų iš žmogaus pasąmonės ištrauktų vaizdų. Pagrindinė tematika Han Kang kūriniuose vienaip ar kitaip susijusi su žmogaus prigimtimi. Nuo mažens rašytoją kankino du klausimai, jie atsispindi daugumoje jos darbų: kaip žmonės geba būti tokie žiaurūs ir šiurkštūs, kaip žmonija gali įveikti tokį ribinį smurtą (Armitstead, 2016). Kitaip tariant – nužmogėjimo ir orumo sąveika: žmonijos sukelto žiaurumo ir smurto transformacija į jos pačiossavigarbą (Peschel, 2016). Žmonijos gebėjimas naikinti ir susinaikinti, moters asmenybės ir kūno autonomija, jos socialinis vaidmuo visuomenėje, smurto atsisakymas – tai temos, žyminčios Han Kang kūrybą.
Svarbiausi kūriniai:
„Vegetarė“
Pirmą kartą išleistas kaip trys atskiri apsakymai. Pietų Korėjos visuomenė šį kūrinį sutiko kaip „ekstremalų“, „itin keistą“, groteskišką kūrinį (Shin, 2016). Tik po devynerių metų jis buvo išverstas į anglų kalbą ir 2015 m. išpopuliarėjo tarptautiniu mastu, 2016 m. autorei pelnė prestižinę tarptautinę Bukerio premiją. Šio rinkinio visų apsakymų siužeto centre – moteris, atsisakiusi mėsos, taip žemindama bei gąsdindama savo šeimą ir draugus, bandanti atsisakyti gyvenimo apskritai, tapti augalu – medžiu (Armitstead, 2016). Šiame kūrinyje mėsos nevalgymas simbolizuoja smurto atsisakymą ir kartu visuomenės normų sulaužymą (Ožeraitytė, 2017),rezignaciją priklausyti žmonių rasei. Panašų, tačiau švelnesnės tematikos kūrinį Han Kang buvo parašiusi jau anksčiau, 1997 m., pavadinimu „Mano moters vaisius“ (kor. 내여자의 열매 Nea yeojauiyeolmae). jame pasakojama apie moterį, kuri pavirsta augalu, tad jos vyras ją pasodina į vazoną, kasdien vis palaisto, kol vieną dieną ji galų gale nuvysta – numiršta, o jos vyras toliau spėlioja, ar ji ateinantį pavasarį vėl pražys (Peschel, 2016). Baigusi rašyti ir išleidus novelę „Mano moters vaisius“, autorė jautė, kad ši istorija liko nebaigta, tad po kelerių metų ji pradėjo rašyti „Vegetarė“ (Peschel, 2016) – tamsesnes, ryškesnes, intensyvesnes noveles, sudarančias vieną kūrinį. Šiame romane rašytoja išvysto alegoriją apie moterį, kuri nenorėdama priklausyti žmonijai, pradeda tikėti, jog tampa augalu, taip radikaliai atsisakydama būti dalimi to, kas nešanuolatinę destrukciją ir žiaurumą, ji siekia mirties – gelbėja save (Peschel, 2016).
„Žmogiškieji aktai”
Romanas „Žmogiškieji aktai” (kor. 소년이 온다 Sonyeoni onda, liet. „Berniukas sugrįžta”), išleistas 2014 m., išsiskiria iš kitų Han Kang kūrinių tuo, kad nagrinėja kolektyvinę patirtį ir konkretų istorinį įvykį – Kvangdžiu sukilimą (kor. 광주 민중 항쟁 Gwangju minjung hangjeng) ir po jo vykusias žudynes. Han Kang buvo vos devyneri, kai šeima išsikraustė iš Kvangdžiu, jos gimtojo miesto, likus vos keturiems mėnesiams iki sukilimo pradžios (Armitstead, 2016). Apie žudynes sužinojo būdama dvylikos iš memorialinio užsienio žurnalistų nuotraukų albumo, kurį autorės tėvai buvo paslėpę nuo savo vaikų aukštai lentynoje (Armitstead, 2016). Bajonete suniokoto moters veido atvaizdas vienoje iš nuotraukų dar visai mažą Han Kang stipriai paveikė emociškai ir dvasiškai (Armitstead, 2016). Nuo to laiko rašytoją nuolatkankino klausimai susiję su mirties, blogio ir gėrio egzistavimo prasme. Ji bandė suvokti, kaip žmogaus gali taip viską aplink save niokoti, skaudinti ir žudyti, ir kaip tai būtų galima transformuoti į ką nors tauresnio. Prieš pradėdama rašyti knygą „Žmogiškieji aktai”, Han Kang daug domėjosi ne tik Kvangdžiu sukilimu, bet ir kruvinais įvykiais Bosnijoje, Aušvice (Armitstead, 2016). Pagrindinis romano veikėjas – berniukas, paremtas nuotraukomis minėtame albume, tad šio kūrinio rašymas emociškai itin išsekino autorę – per dieną ji galėjo parašyti vos kelias eilutes, tada turėdavo sustoti (Armitstead, 2016). Knygoje „Žmogiškieji aktai” Han Kang norėjo pasinerti į tai, ką reiškia būti žmogumi (Peschel, 2016), todėl šis kūrinys iš esmės yra ne tiek apie Kvangdžiu sukilimą ir jo pasekmes, kiek apie pačią žmoniją ir jos veiksmus apskritai.
Han Kang manymu, traumos nereikia gydyti ar kompensuoti – su ja turi būti susitaikoma, nes sielvartas ir netektis suteikia vietą mirusiesiems tarp gyvųjų, o mums pakartotinai vis aplankant tą vietą per skausmingą ir tylų susitaikymą, galbūt paradoksalu, bet galima toliau gyventi (Shin, 2016). Šiuo įsitikinimu persmelkta visa jos kūryba, prie jos išpopuliarėjimo ir tarptautinio pripažinimo neabejotinai prisidėjo Deborahos Smith (Deborah Smith) vertimai, jautrūs kultūrinėms potekstėms, savitai autorės meninei raiškai, sunkiai perteikiamoms alegorijoms.
Naudota literatūra
- Armitstead, C. 2016, „Han Kang: ‘Writing about a massacre was a struggle. I’m a person who feels pain when you throw meat on a fire”, The Guardian. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
- Beckerman, H. 2017, „Han Kang: ‘If I was 100% healthy I couldn’t have become a writer”, The Guardian. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
- Fan, J. 2018, „Han Kang and the Complexity of Translation”, The New Yorker. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
- Han Kang 2022, Books. Biography. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
- Ožeraitytė, L. 2017, „Vyrai ir moterys”, Literatūra ir menas. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
- Peschel, S. 2016, „Korea’s Kafka? Interview with Man Booker winner Han Kang”, DW. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
- Shin, S. 2016, „Interview with Han Kang”, The White Review. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
Redagavo: Wiktoria Czerlanis
