Prostitucija Pietų Korėjoje

Pietų Korėja yra viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai. Lyginant šalies BVP su kitomis šalimis, Pietų Korėja užima tryliktą vietą pasaulyje ir net penktą vietą Azijoje (Tarptautinio valiutos fondo 2007 m. duomenimis). Šalies gyvenimo kokybės lygis yra labai aukštas, todėl dauguma šalies gyventojų keliasi gyventi iš mažesnių miestų į didmiesčius, kur siūlomos didesnės darbo bei laisvalaikio galimybės. Nepaisant aukšto pragyvenimo lygio, Pietų Korėja, kaip ir kitos ekonomiškai stiprios pasaulio šalys, susiduria su didelėmis problemomis. Viena jų – prostitucija, ji laikoma nelegalia veikla, nusižengiančia moralės normoms, Korėjos tradicijoms bei kultūrai.

Istorija

Prostitucija Korėjoje datuojama dar nuo Silos (Shilla) laikotarpio, Džosono dinastijos, kai buvo įkurta Kisaengo sistema. Kisaengo namuose gyvenančios moterys buvo linksmybių instrumentas, jos atlikdavo įvairius pasirodymus: dainuodavo, šokdavo, grodavo išsilavinusiems šalies vyrams, kurie atvykdavo pasilinksminti. Valdantysis elitas moterims oficialiai leisdavo atlikti visas šias paslaugas, įskaitant ir lytinius santykius. Korėjos karaliaus Jonsanguno valdymo metais buvo įkurta Kisaengo moterų mokykla, skirta karaliaus seksualiniams tikslams įgyvendinti. Ši mokykla siekė, kad moterys būtų tinkamai išmokytos, kaip reikia elgtis su klientais ir juos patenkinti. 1960–1970 metais valdant Parkui Čiunghy, po II pasaulinio karo prostitucija buvo itin skatinama, kad padėtų generuoti šaliai atsigauti reikalingas pajamas, ypač iš JAV karių, kurie buvo toli nuo artimųjų ir dislokuoti šalyje. Net ir XXI a. Pietų Korėjoje sunku išnaikinti prostituciją. Šiandieninėje šalies visuomenėje yra labai didelė prostitucijos rūšių įvairovė: vaikų, paauglių bei suaugusiųjų prostitucija, priverstinė bei savanoriška prostitucija, prostitucija su suteneriais ir be jų, ir daugelis kitų.

Bakcho ponios

Viena dažniausiai pasitaikančių ir akiai matomų prostitucijos rūšių yra savanoriška vyresnio amžiaus moterų prostitucija, jos dar vadinamos Bakcho poniomis (박카스 할머니).

Pavadinimas kilo nuo Bakcho energinio gėrimo, kurį gerdavo parke susirinkę vyresni vyrai norėdami pabendrauti su draugais arba pažaisti šachmatais ar šaškėmis. Paprastai senyvo amžiaus moterys pardavinėdavo šiuos energinius gėrimus netoli parkų ir aikštelių, nes šios vietos būdavo gana arti motelių. Tokiu būdu, viliodamos vyrus, užsidirbdavo pragyvenimui.

Dažna ten stoviniuojanti moteris šiomis dienomis su savimi turi ir didelį lagaminą, jame laiko viagrą ar kitas psichotropines medžiagas. Parsidavinėjančių moterų amžius – nuo 40 iki 80 metų (vidutinio ir pagyvenusio amžiaus), o prostitucija jos užsiima dėl įvairių priežasčių: norėdamos užsidirbti pinigų, kad pasirūpintų savo senyvomis motinomis, neįgaliu vaiku; kitos moterys yra emigrantės iš Kinijos, atvykusios į Korėją ieškoti geresnio gyvenimo. Dauguma moterų, dirbančių kaip Bakcho ponios, slepia tai nuo savo šeimų ir draugų. Paprastai prostitučių kaina siekia nuo 18 iki 26 vonų, įskaičiuojant ir motelio mokesčius. Kaina priklauso nuo to, ar klientas yra nuolatinis, taip pat mokama daugiau, jei moteris yra savimi pasitikinti ir jaunesnė.

Pietų Korėjoje senoliai yra labai gerbiami asmenys, tačiau dėl staigiai besikeičiančio visuomenės požiūrio nebėra jokios rūpybos sistemos, kuri efektyviai veiktų, todėl senyvos moterys neturi nei santaupų, nei realios pensijos, nei šeimos, kuria galėtų pasikliauti. Moterų, kurių amžius yra daugiau nei 65 metai, skurdo lygis siekia daugiau nei 47,2 % Seule, o jei jos yra vienišos – net 76,6 %. Nepaisant staigaus populiacijos augimo, po 1950–1953 m. Korėjos karo daug vyresnio amžiaus moterų vyrų dominuojančioje kultūroje negavo tinkamo išsilavinimo arba jaunystėje negalėjo įsidarbinti. Per mėnesį parsiduodama Bakcho moteris gali užsidirbti apie 250 vonų. Deja, kai kurioms taip nepasiseka, o per nuolatinius policijos reidus dauguma jų patenka į kalėjimus ar gauna baudas ir jų negali susimokėti.

Paauglių prostitucija

Kita itin populiari prostitucijos rūšis – paauglių prostitucija. Pasak Pietų Korėjos vyriausybės, 200 000 paauglių kasmet pabėga iš namų dėl problemų su tėvais, smurto šeimoje, o dažniausiai dėl didelio akademinio spaudimo, jis ypač matomas šiuolaikinėje Pietų Azijos visuomenėje. Dauguma merginų bėga, nes nenori mokytis, jos nori linksmai leisti laiką su draugais, niekieno netrukdomos pramogauti ar vartoti psichotropines medžiagas. Deja, dėl šios priežastis nemaža dalis iš jų patenka į seksualinės prekybos liūną. Tuo metu turi mažai pasirinkimo, nes santaupos ir maistas eina į pabaigą, o šeima jų nebepriima.

Vienos jų tai daro savanoriškai negalėdamos rasti kito finansiškai stabilaus pragyvenimo būdo. Stoviniuodamos raudonųjų žibintų kvartaluose (juose itin plati prostitucijos paklausa, yra įsikūrusios sekso parduotuvės, striptizo klubai bei suaugusiųjų teatrai), laukia potencialių klientų. Kitos paauglės pakliūva į sąvadautojų pinkles, jie pasiūlo pardavėjų ar kambarinių darbą, darbą baruose ir klubuose, tačiau, pačios to nesuprasdamos, merginos sutinka būti įdarbintos prostitutėmis. Pakliuvusios į šiuos spąstus, paauglės yra įvairiai išnaudojamos.

Šiuolaikinės technologijos tik padidina prostitucijos mastą. Dabar sekso paslaugas galima nusipirkti ir internetu. Paauglių lytiniai santykiai internetu vilioja daugelį vyrų, turinčių tokių seksualinių svajonių ir slepiančių jas nuo savo šeimų; taip pat vyrus, kurie yra vieniši ir ieško atokvėpio savo rutinoje, ir senus vyrus, kurie dar kartą nori pajusti gyvenimo džiaugsmą ir jaunatvę. Daug paauglių merginų sekso paslaugas parduoda internetu, pavyzdžiui, virtualių pokalbių metu. Tokiu būdu nesukelia sau didelio pavojaus ir išlaiko atstumą su klientais. Deja, policijai sunku susekti šių paslaugų naudotojus internetinėje erdvėje, nes vyrai dažnai pasikeičia vartotojų vardus ar net ištrina savo anketas. Taip pat vis populiaresni dėl patogumo tampa telefoniniai merginų iškvietimai, dar vadinami iškviečiamaisiais masažo skambučiais (출장 마사지), kai šios iškviečiamos į kliento namus, meilės motelius, viešbučius ar kitas vietas. Iškviečiamieji masažo skambučiai (가택 마사지) yra tada, kai klientas pats atvyksta susitikti su masažiste. Susitikę su masažistėmis, gauna ne tik masažo, bet ir sekso paslaugas. Kita seksualinė paslauga – bučinių kambarys (키스 방), kuriame klientai moka už prancūziškus bučinius ir pasiglamonėjimą su moterimis.

Prekyba žmonėmis

Prekyba moterimis iš skurdesnių šalių, pavyzdžiui, Tailando, Filipinų, Vietnamo, paverčia Pietų Korėją viena iš didžiausių regiono sekso pardavėjų. Nemažai merginų kasmet yra išsiunčiamos į JAV bei Vakarų Europą. 2008 m. JAV departamentas apkaltino Pietų Korėją už nepilnamečių iš Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno salų sekso paslaugų teikimą. Merginos verčiamos parsiduoti gatvėse ir uždirbti pinigus suteneriams, šie paprastai verčiasi ir nelegalia narkotikų prekyba. Dažna mergina yra mušama, o kartais jomis naudojamasi kaip narkotikų gabenimo per valstybių sienas priemonėmis. Vykstant policijos tyrimams ir reidams, vien Jungtinėse Amerikos Valstijose suimami šimtai korėjiečių moterų, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Singapūre, paperkama net policija, kad padėtų prostitucijai plisti.

Nepaisant to, kad dauguma korėjiečių išvežamos į užsienio valstybes, dauguma merginų, ypač iš skurdesnių šalių, tokių kaip Filipinai, plūsta į Pietų Korėją dirbti prostitutėmis ir „Baro merginomis“. Dažniausiai jos būna suviliojamos pažadais, kad dirbs padavėjomis arba kad įsitrauks į pramogų pasaulį. Kitos moterys atvyksta iš Šiaurės Korėjos. Pabėgusios iš savo šalies ir iškentėjusios sudėtingas keliones per trečiąsias pasaulio šalis, dažnai nusileidžia iki prostitučių lygio, kad išgyventų. Kadangi yra nelegaliai atvykusios, negali susirasti darbo. Be to, jos turi užsidirbti tam, kad grąžintų skolas skolų išieškotojams bei kontrabandininkams, kurie ir padėjo patekti į šalį. Daug atvykusių moterų, kaip ir pačios korėjietės, dirba palydovėmis ypač populiariuose rajonuose, pavyzdžiui, Gangname, kuris yra įsikūręs Seule. Jos už savo paslaugas užsidirba ne mažiau nei 300 vonų per naktį. Palydovės paprastai būna jaunos, labai išvaizdžios ir protingos, kad palaikytų vyrams kompaniją. Ne visos palydovės teikia seksualines paslaugomis, dauguma jų yra samdomos tik pasipuikuoti.

Prostitucijos verslas labai pavojingas. Daug moterų, kurios verčiasi prostitucija, žūva nuo kliento ar sutenerio rankos, daug jų seksualinio akto metu užsikrečia venerinėmis ligomis. Dėl blogos mitybos ir prastų gyvenimo sąlygų moterys dažnai suserga ir tokiomis įprastomis ligomis kaip gripas, bet jis gali peraugti į rimtesnę plaučių ligą, o dėl didelių kainų gydymo įstaigose prostitutės negali leisti sau gydytis, todėl miršta. Žinoma, atsiranda ir merginų, kurioms pavyksta pasprukti iš šio verslo liūno, tačiau dažna susiduria su socialiniu šeimos atstūmimu, būsimo vyro ar sutenerių šantažu, todėl grįžta atgal.

Literatūros sąrašas:

1. Ghosh, P., 2013. International Business Times, South Korea: A Thriving Sex Industry In A Powerful, Wealthy Super-State. IB Times. Prieiga per internetą: http://www.ibtimes.com/south-korea-thriving-sex-industry-powerful-wealthy-super-state-1222647 [žiūrėta 2016 m. balandžio 1 d.].
2. Kim, H., 2015. The Japan Times, Elderly prostitutes reveal South Korea’s dark side, Poor pension system, erosion of family ties force some elderly to sell bodies to live. Japan Times. Prieiga per internetą: http://www.japantimes.co.jp/news/2015/09/27/asia-pacific/social-issues-asia-pacific/elderly-prostitutes-reveal-south-koreas-dark-side/#.VwA-F6SLTIW [žiūrėta 2016 m. balandžio 1 d.].
3. In-taek, C., 2007. The history of prostitution. Korea Joongang Daily. Prieiga per internetą: http://koreajoongangdaily.joins.com/news/article/article.aspx?aid=2880244 [žiūrėta 2016 m. kovo 31 d.].
4. Bennett-Smith, M., 2012. The World Post, South Korea Teens Run Away From Home, Turn To Prostitution To Escape Variety Of Pressures: Report. Huffington Post. Prieiga per internetą: http://www.huffingtonpost.com/2012/11/08/south-korea-teens-runaway-from-home-turn-to-prostitution-escape-pressures_n_2094306.html [žiūrėta 2016 m. balandžio 1 d.].
5. Scofield, D., 2004. Korea’s ‘crackdown culture’ – now it’s brothels. Asia Times. Prieiga per internetą: http://www.atimes.com/atimes/Korea/FI25Dg05.html [žiūrėta 2016 m. kovo 31 d.].
6. Matt Shea, M.,2015. The South Korean Love Industry. Vice. Prieiga per internetą: http://www.vice.com/video/the-south-korean-love-industry-169 [žiūrėta 2016 m. kovo 30 d.].

Redagavo Ina Klimavičiūtė