Prostitucija Pietų Korėjoje

Pietų Korėja yra viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, tiek ekonomikoje, tiek kultūroje. Lyginant šalies BVP su kitomis pasaulio šalimis, Pietų Korėja užima tryliktą vietą pasaulyje ir net penktą vietą Azijoje (Tarptautinio valiutos fondo 2007 m. duomenimis).  Šalies gyvenimo kokybės lygis yra labai aukštas, todėl didžioji dauguma šalies gyventojų keliasi gyventi iš mažesnių miestų į didmiesčius kur siūlomos didesnės darbo bei laisvalaikio galimybės. Nepaisant to kaip ir kitos ekonomiškai stiprios pasaulio šalys, P. Korėja susiduria ir su didelėmis problemomis. Viena jų – prostitucija, kuri yra laikoma nelegalia veikla, nusižengianti moralės normoms ir didelė opa Korėjos tradicijoms bei kultūrai.

Istorija

Korėjos prostitucijos kilmė datuojama dar nuo Silos (Shilla) laikotarpio, Džosono dinastijos, kai buvo įkurta Kisaeng sistema. Kiseang namuose gyvenančios moterys buvo linksmybių instrumentas, kuris atlikdavo įvairius pasirodymus: dainuodavo, šokdavo, grodavo, išsilavinusiems šalies vyrams, kurie atvykdavo pasilinksminti. Moterys buvo oficialiai sankcionuotos valdančiojo elito atlikti visas šias paslaugas įskaitant ir lytinius santykius. Korėjos karaliaus Jonsangun valdymo metais buvo įkurta net 1000 Kisaeng moterų mokykla, tik dėl karaliaus seksualinių tikslų, kad jos būtų tinkamai išmokytos, kaip reikia elgtis ir patenkinti savo klientus. 1960-1970 metais valdant Park Čiunghy, po II Pasaulio karo, prostitucija buvo ypač skatinama, kad padėtų generuoti reikalingas pajamas šaliai atsigauti, ypač iš JAV karių, kurie buvo dislokuoti šalyje, toli nuo artimųjų ir savo šeimų. Net ir XXI a. P. Korėjoje sunku išnaikinti prostitucijos pėdsakus. Šiandieninėje Pietų Korėjos visuomenėje yra išsivysčiusi labai didelė įvairovė prostitucijos rūšių: vaikų, paauglių bei suaugusiųjų prostitucija, priverstinė ir savanoriška prostitucijos, prostitucijos su suteneriais ir be jų, ir daugelis kitų.

Bakchas Ponios

Viena dažniausiai pasitaikančių ir akiai matomų prostitucijos rūšių yra savanoriška vyresnio amžiaus moterų prostitucija, kurios dar yra vadinamos Bakchas Poniomis (박카스 할머니). Pavadinimas kilo nuo Bakchas energetinio gėrimo, kurį gerdavo susirinkę vyresni vyrai parke norėdami pabendrauti su draugais ar pažaisti šachmatais ar šaškėmis. Paprastai senyvo amžiaus moterys pardavinėja šiuos energetinius gėrimus netoli parkų ir aikštelių, kurie būdavo netoli motelių, taip viliodamos vyrus, kad užsidirbdamos pragyvenimui. Dažna ten stoviniuojanti moteris šiomis dienomis su savimi turi ir dideli lagaminą, kuriame laiko viagrą ar kitas psichotropines medžiagas. Parsidavinėjančių moterų amžius siekia nuo 40 metų iki 80 metų (vidutinio ir pagyvenusio amžiaus), o prostitucija jos užsiima dėl įvairių priežasčių: norėdamos užsidirbti pinigų, kad pasirūpintų savo senyvomis motinomis, neįgaliu vaiku, kitos moterys yra Kinijos emigrantės, kurios atvyko į Korėja ieškodamos geresnio gyvenimo. Didžioji dauguma moterų dirbančių kaip Bakchas ponia, slepia tai nuo savo šeimų bei draugų. Paprastai kaina su šiomis prostitutėmis siekia nuo 18 iki 26 dolerių, įskaičiuojant ir motelio mokesčius.  Kainos priklausomai kinta nuo to, ar klientas yra nuolatinis, bus mokama daugiau jei moteris yra savimi pasitiki bei jaunesnė. P. Korėjoje senoliai yra labai gerbiami asmenys, tačiau dėl staigiai besikeičiančios visuomenės požiūrio, nebėra jokios rūpybos sistemos, kuri efektyviai veiktų, todėl tos moterys neturi nei santaupų, nei realios pensijos, nei šeimos, kuria galėtų pasikliauti. Skurdo lygis pas moteris, kurių amžius yra daugiau nei 65 metai siekia daugiau nei 47.2% Seule, o jei jos yra vienišos – net 76,6%. Taip pat  nepaisant staigaus populiacijos augimo po 1950-53 metų Korėjos karo, daug vyresnio amžiaus moterų, vyrų dominuojančioje kultūroje, negavo vienodo išsilavinimo ar įsidarbinamo galimybių savo jaunystėje. Per mėnesi Bakchas moteris gali užsidirbti apie 250 dolerių parduodama save. Deja, kai kurioms taip nepasiseka, o per nuolatinius policijos reidus, daugumą jų patenką į kalėjimus ar gauna baudas, kurių negali susimokėti.

Paauglių prostitucija

Kita itin populiari prostitucija – paauglių prostitucija. Pasak P. Korėjos vyriausybės, 200 000 paauglių kasmet pabėga iš namų dėl problemų su tėvais, smurto šeimoje, o dažniausiai dėl didelio akademinio spaudimo, kuris ypač matomas šiuolaikinėje P. Azijos visuomenėje. Dauguma merginų bėga, nes nenori mokytis, o tiesiog nori linksmai leisti laiką su draugais, niekino netrukdomos pramogauti ar vartoti psichotropines medžiagas. Deja, to pasėkoje daugelis iš jų patenka į prekybos seksu liūną kai baigiasi santaupos ir maistas, o šeima jų nebepriima. Vienos jų tai daro savanoriškai, negalėdamos rasti kito finansiškai stabilaus pragyvenimo būdo. Stoviniuodamos raudonosios šviesos rajonuose – rajonai, kuriuose itin plati prostitucijos paklausa, yra įsikūrusios sekso parduotuvės, striptizo klubai bei suaugusiųjų teatrai, jos laukia potencialių klientų praeinančių gatve, kad užsidirbtų. Kitos paauglės pakliūva į sąvadautojų pinkles, kurie siūlo pardavėjų ar kambarinių darbą, darbą baruose ir klubuose. Tačiau pačios to nesuprasdamos, panelės sutinka būti įdarbintos prostitutėmis. Pakliuvusios į sąvadautojų spąstus paauglės yra įvairiai išnaudojamos.

Šiuolaikinės technologijos tik padidina prostitucijos mastą. Dabar seksą galima pirkti ir internetu. Paauglių seksas internetu vilioja daugelį vyrų, kurie turi vidinių svajonių ir kurias slepia nuo savo šeimų, taip pat vyrus, kurie yra vieniši ir ieško atokvėpio savo rutinoje bei senus vyrus, kurie dar kartą nori pajusti gyvenimo džiaugsmą bei jaunatvę. Daug paauglių merginų seksą pardavinėja internetu: virtualių pokalbių metu arba gyvų vaizdo skambučių metu, taip nesukeldamos sau didelio pavojaus ir palaikydamos atstumą su klientais. Deja, policijai yra sunku susekti šių paslaugų vartotojus internetinėje erdvėje, nes vyrai dažnai pasikeičia vartotojų vardus ar net ištrina savo anketas. Taip pat telefoniniai merginų iškvietimai, dar vadinami iškviečiamaisiais masažo skambučiai (출장 마사지), kai merginos iškviečiamos į kliento namus, meilės motelius, viešbučius ar kitas vietas, tampa vis populiaresni dėl savo patogumo bei iškviečiamieji masažo skambučiai (가택 마사지)  kai klientas keliauja pats susitikti su masažiste. Susitikę su masažistėmis, klientai gauna ne tik masažo paslaugą bet ir sekso paslaugas. Kita seksualinė paslauga – bučinių kambarys (키스 방), kuriame klientai moka už prancūziškus bučinius ir pasiglamonėjimą su moterimis.

Prekyba žmonėmis

Prekyba moterimis skurdesnėse užsienio šalyse kaip Tailandas, Filipinai, Vietnamas, taip paverčia P. Korėją viena iš didžiausių sekso pardavėjų regione. Taip pat daug merginų kasmet yra išsiunčiama į JAV bei Vakarų Europą. 2008 m. JAV departamentas apkaltino P. Korėją už nepilnamečių sekso pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno salų paklausą. Merginos verčiamos parduoti savo kūną gatvėse ir uždirbti pinigus suteneriams, kurie paprastai verčiasi ir nelegalia narkotikų prekyba. Dažna mergina yra mušamos, o kartais jomis naudojamasi kaip narkotikų gabenimo per valstybių sienas priemonėmis. Vystant policijos tyrimams ir reidams , vien Jungtinėse Amerikos Valstijose yra suimama šimtai korėjiečių moterų, o kai kuriose šalyse, kaip Singapūras, yra paperkama net policija, kad padėtų prostitucijos prekybai plisti.

Nepaisant to, kad dauguma korėjiečių yra išvežama į užsienio valstybes, dauguma merginų, ypač iš skurdesnių šalių, kaip Filipinai, plūsta į Pietų Korėją dirbti prostitutėmis ir „Baro merginomis“. Dažniausiai jos būna suviliojamos pažadais, kad dirbs padavėjos arba pramogų pasaulyje. Kitos moterys atvyksta iš Šiurės Korėjos. Pabėgusios iš savo šalies, ir iškentėjusios atkaklias keliones per trečias pasaulio šalis dažnai nusileidžia iki prostitucijos lygio, kad išgyventų, nes negali susirasti darbo, kadangi yra nelegaliai atvykusios. Taip pat jos turi užsidirbti tam, kad išsimokėtų pernelyg didelius mokesčius iš skolų išieškotojų, iš kurių pasiskolina pinigų ar kontrabandininkų, kurie padėjo patekti į šalį. Daug atvykusių moterų, kaip ir pačios korėjietės, dirba palydovėmis ypač populiariuose rajonuose kaip Gangnam, kuris yra įsikūręs Seule. Jos už savo paslaugas užsidirba ne mažiau nei 300 dolerių per naktį. Palydovės paprastai būna jaunos, labai išvaizdžios ir protingos, kad palaikytų vyrui kompaniją. Ne visos palydovės užsiima seksualinėmis paslaugomis, o dauguma jų yra samdomos tik pasipuikavimui.

Prostitucijos verslas yra labai pavojingas. Daug moterų, kurios verčiasi prostitucija, žūva nuo kliento ar sutenerio rankos, daug jų suserga venerinėmis ligomis seksualinio akto metu. Dėl blogo maitinimosi ir gyvenimo sąlygų, moterys dažnai suserga paprastomis ligomis, kaip gripas, kuris gali peraugti į rimtesnę plaučių ligą, o dėl didelių kainų gydymo įstaigose, prostitutės negali leisti sau gydytis, todėl miršta. Žinoma, atsiranda ir merginų, kurioms pavyksta pasprukti iš šio verslo liūno, tačiau dažna susiduria su socialiniu atstūmimu iš šeimos bei ateities vyro ar sutenerių šantažu, todėl grįžta atgal.

 

Šaltinių sąrašas:

1. Ghosh, P., 2013. International Business Times, South Korea: A Thriving Sex Industry In A Powerful, Wealthy Super-State. IB Times [internete] rasta <http://www.ibtimes.com/south-korea-thriving-sex-industry-powerful-wealthy-super-state-1222647> Žiūrėta: [2016-04-01].
2. Kim, H., 2015. The Japan Times, Elderly prostitutes reveal South Korea’s dark side, Poor pension system, erosion of family ties force some elderly to sell bodies to live. Japan Times [internete] rasta: <http://www.japantimes.co.jp/news/2015/09/27/asia-pacific/social-issues-asia-pacific/elderly-prostitutes-reveal-south-koreas-dark-side/#.VwA-F6SLTIW> Žiūrėta: [2016-04-01].
3. In-taek, C., 2007. The history of prostitution. Korea Joongang Daily [internete] rasta: <http://koreajoongangdaily.joins.com/news/article/article.aspx?aid=2880244> Žiūrėta: [2016-03-31].
4. Bennett-Smith, M., 2012. The World Post, South Korea Teens Run Away From Home, Turn To Prostitution To Escape Variety Of Pressures: Report. Huffington Post [internete] rasta: <http://www.huffingtonpost.com/2012/11/08/south-korea-teens-runaway-from-home-turn-to-prostitution-escape-pressures_n_2094306.html> Žiūrėta: [2016-04-01].
5. Scofield, D., 2004. Korea’s ‘crackdown culture’ – now it’s brothels. Asia Times. [internete] rasta: <http://www.atimes.com/atimes/Korea/FI25Dg05.html> Žiūrėta:[2016-03-31].
6. Matt Shea, M.,2015. The South Korean Love Industry. Vice [internete] rasta: <http://www.vice.com/video/the-south-korean-love-industry-169> Žiūrėta: [2016-03-30].