Samdžioko

Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog šios būtybės vaizdinys į Korėją atkeliavo iš Kinijos.

Samdžioko mito variacijos

Pietų Korėjoje egzistuoja du pasakojimai apie trikojį varną. Abi legendos šią mitologinę būtybę sieja su šviesos aspektu.

Pirmoji istorija pasakoja apie kinų Tangų (kin. 唐朝, Tángcháo) dinastijos pasiuntinį. Sakoma, jog kelionės metu, pasiuntinys ore išvydo švytintį trikojį varną. Apimtas nuostabos pasiuntinys ėmė sekti paukštį. Skrisdama varna pasiekė kalną, kuriame jis paslaptingai pranyko. Žmonės tą vietą pavadino Gimo kalnu (kor. 금오산, Geumosan) – vieta, kurioje buvo pastebėtas auksinis varnas (Choi 2019).

Antroji legenda pasakoja apie Jono (kor. 연, Yeon) ir So (kor. 서, Seo) – porą, gyvenusią Šilos karalystėje (kor. 신라, Silla). Šilos karalystės valdovo Adalo (kor. 아달라, Adalla) ketvirtaisiais valdymo metais, Jonas ir So iškeliavo į Japoniją, kur jiems turėjo būti suteikti karaliaus ir karalienės titulas. Šiems išvykus, Šilos karalystėje staiga dingo Saulės ir Mėnulio šviesa. Šilos valdovas manė, jog sugrįžus porai, šviesa vėl bus sugražinta į jo karalystę. Todėl Adala įsakė savo pavaldiniams nedelsiant sugrąžinti porą. Jonas su So, nenorėdami grįžti, paaiškino Šilos valdovo pavaldiniams, jog norint susigrąžinti Saulės ir Mėnulio šviesą turi būti atliktas So rankomis austų audinių aukojimo ritualas dangui. Šilos karaliui, atlikus ritualą, šviesa sugrįžo į Šilos karalystę (Choi 2019).

Pirmojoje legendoje Samdžioko vardas yra siejamas su konkrečia geografine vieta, o antrojoje – šios būtybės vardas yra perteiktas per sutuoktinių vardus.

Samdžioko simbolio raida

Pirmieji Samdžioko vaizdiniai yra aptinkami ankstyvuoju Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu (Dunbar 2011). Trikojo varno atvaizdai dažnai randami kapavietėse, visoje buvusios Gogurjo karalystės teritorijoje. Būtent šiuo istoriniu periodu Samdžioko vaizdinys imtas naudoti kaip pagrindinis Gogurjo karalystės simbolis. Samdžioko simbolika mėgo puoštis ne tik karalius, bet ir kiti žemesnių luomų atstovai. Trikojis varnas buvo laikomas jėgos simboliu, kurio galia korėjiečių mitologijoje buvo didesnė nei fenikso ar drakono. Žmonės taip pat manė, kad būtybė gyvena Saulėje, nes kinų mitologijos Saulės simboliu yra laikomas būtent trikojis varnas (Dunbar 2011).

Samdžioko taip pat buvo laikomas ankstyvosios Džiosono (kor. 조선, Joseon) karalystės simboliu. Profesorius Šin Yongha (kor. 신영하, Shin Yong-ha) teigia, jog buvo trys, saulę simbolizuojantys dievai: rojaus dievas Hvaninas (kor. 환인, Hwanin), jo sūnus Hvanungas (kor. 환웅, Hwanung) bei jo sūnus Dangunas (kor. 단군, Dangun), kuris ir yra laikomas ankstyvosios Džiosono karalystės įkūrėju (Sageuk: Korean Historical Dramas).

Samdžioko vaizdinys ir toliau išlieka vienu svarbiausių ir žymiausių šiuolaikinės Pietų Korėjos simbolių.

Naudota literatūra

1. Choi, W., 2019. Three-Legged Crow. Folkency.nfm.go.kr. [internete] 2019 birželio 20. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 balandžio 16d.].
2. Dunbar, J., 2011. Supernatural Creatures of Korean Mythology. The Korea Blog. 2011 gruodžio 18. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 balandžio 16d.].
3. Sageuk: Korean Historical Dramas. Three Legged Crow 삼족오 of Goguryeo 고구려. Korean Historical Dramas. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 balandžio 17d.].

Redagavo Andrius Bimbiras