„Sampung” prekybos centro griūtis

„Sampung“ prekybos centro griūtis (kor. 삼풍백화점 붕괴 사고 Sampoong Baekhwajeom bunggoe sago) – didžiausia žmogaus sukelta katastrofa Pietų Korėjoje, įvykusi 1995 m. birželio 29 d. Sočio (서초구 Seocho) rajone, Seulo mieste. Jos metu žuvo 502 žmonės, o 937 buvo sužeisti.

Įvykio priešistorė

Dėl artėjančių 1988 metų vasaros olimpinių žaidynių Seule vyko sparti urbanistinė plėtra. Kadangi statybų projektai su užsienio rangovais buvo uždrausti, visus pastatus projektavo Pietų Korėjos kompanijos. Nuolat didėjantis statybų projektų skaičius reikalavo greito rezultato ir darė įtaką pastatų kokybei. Dažnai nebuvo atsižvelgiama į saugos reikalavimus (The Guardian 2015).

„Sampung“ prekybos centro statybos darbai prasidėjo 1987 metais. Pastato pamatus konstravo kompanija „Woosung Construction“. Iš pradžių buvo planuojama statyti keturių aukštų apartamentų kompleksą, tačiau, prasidėjus darbams, pirmininkas Li Džiunas (이준 Lee Joon) pakeitė projektą ir pastatas virto penkių aukštų prekybos centru (The Guardian 2015). Tam, kad būtų įrengti eskalatoriai, pirmininkas įsakė darbuotojams panaikinti kelias pastato kolonas. „Woosung Construction“ darbuotojams atsisakius atlikti užduotį (kadangi tai prieštaravo saugumo reikalavimams), Li Džiunas juos atleido. Vietoj jų įdarbino nuosavą statybų kompaniją, ji atliko visus likusius darbus. Iš pradžių penktajame aukšte buvo ketinama įrengti čiuožyklą. Pastato pirmininkui persigalvojus, vietoj čiuožyklos buvo įrengti 8 tradicinio maisto restoranai. Galiausiai penktojo aukšto lubose buvo pritvirtinta aušinimo sistema, kuri turėjo įtakos pastato griūčiai (Park 2011).

Pastato statyba truko 2 metus ir baigėsi 1989 m. gruodžio mėnesį. Prekybos centras buvo atidarytas 1990 m. liepos 7 dieną. Per dieną jame vidutiniškai apsilankydavo apie 40 000 lankytojų. Prekybos centrą sudarė du tarpusavyje sujungti priestatai – šiaurinis ir pietinis. Šiauriniame priestate buvo įvairios parduotuvės, o pietiniame – sporto centras ir verslo paslaugos. Iš viso buvo 9 aukštai. Keturi iš jų – požeminiai (Wearne 2000).

Įvykio eiga

Dėl pietinio priestato penktajame aukšte įrengtų 50 tonų sveriančių oro kondicionierių lubose atsirado įtrūkimų. 1995-ųjų balandžio mėnesį šie įtrūkimai pradėjo kelti pavojų. Vienintelis Li Džiuno sprendimas buvo perkelti parduotuves į požeminius aukštus. Birželio 29-osios rytą įtrūkimų skaičius smarkiai išaugo. Dėl šios priežasties Li Džiunas įsakė uždaryti penktąjį aukštą ir išjungti oro kondicionierius. Jis atsisakė evakuoti žmones ir uždaryti prekybos centrą. Kadangi tą dieną pirkėjų srautas buvo neįprastai didelis, Li Džiunas nenorėjo prarasti dienos pelno.

Civilinės inžinerijos ekspertai, atvykę atlikti privalomą patikrą ir ištyrę pastato struktūrą, atskleidė, jog prekybos centrui gresia griūtis. Likus penkioms valandoms iki griūties, iš viršutinių aukštų pasigirdo garsus trenksmas. Įtrūkimų lubose vis daugėjo. Nors oro kondicionieriai buvo išjungti, lubų įtrūkimai praplatėjo iki 10 centimetrų. Nuo to momento tapo aišku, kad prekybos centro griūtis neišvengiama. Nedelsiant surengtas avarinės valdybos posėdis. Nors Li Džiunui buvo siūloma evakuoti visus prekybos centro lankytojus, jis kategoriškai atsisakė tai daryti. Kita vertus, Li Džiunas ir kiti prekybos centro vadovai, prieš įvykstant nelaimei, baimindamiesi dėl savo saugumo paliko pastatą.

Maždaug 17 valandą Pietų Korėjos laiku penktojo aukšto sienos pradėjo griūti. Likus 52 minutėms iki griūties, prekybos centre vis dar buvo šimtai žmonių. Maždaug 17 valandą 50 minučių nuo pastato lubų pasigirdo garsūs lūžiai. Prekybos centro darbuotojai įjungė pagalbos signalus ir pradėjo lankytojų evakuaciją, tačiau jau buvo per vėlu. Po kelių minučių nuo evakuacijos paskelbimo lubos nebeatlaikė spaudimo ir griuvo kartu su visa aušinimo sistema. Per 20 sekundžių visas pietinis priestatas sugriuvo iki pamatų (Park 2011).

Gelbėjimo operacijos

Griuvėsiuose liko įkalinta daugiau nei 1500 žmonių. Po kelių minučių nuo nelaimės į įvykio vietą atvyko gelbėjimo komandos. Nors kitą dieną jau buvo naudojami keltuvai ir kita sunkioji įranga, vėliau vietos valdžia pranešė, kad gelbėjimo darbai nukeliami dėl gelbėtojų saugumo. Vis dar nestabili sugriuvusio pastato padėtis kėlė grėsmę gelbėtojų gyvybėms.

Dėl šios priežasties vyko masiniai protestai. Didžioji dalis protestavusių asmenų buvo griuvėsiuose įkalintų prekybos centro lankytojų artimieji. Jie reikalavo tęsti aukų paiešką ir gelbėjimo operacijas. Po savaitės svarbiausias gelbėtojų tikslas buvo nuolaužų tvarkymas, o aukų paieška vykdyta atsargiai.

Po nelaimės praėjus dviem dienoms, vietos valdžia pranešė, kad visi, kurie dar buvo įkalinti griuvėsiuose, žuvo. Dėl šios priežasties tolimesni veiksmai buvo sukoncentruoti utilizuoti griuvėsius, o ne gelbėti galbūt išgyvenusius asmenis. Tie, kurie vis dar buvo įkalinti griuvėsiuose, išvengė dehidratacijos ir liko gyvi gerdami lietaus vandenį. Paskutinis asmuo, išgelbėtas praėjus 17 dienų nuo įvykio, buvo devyniolikmetė Bak Sungjon (박승현 Park Seung-hyun). Ji patyrė tik minimalių fizinių sužalojimų (Seconds From Disaster 2015).

Prielaidos

Nepaisant to, kad įprasta pastato konstrukcijų gyvavimo trukmė yra 50 metų, „Sampung“ prekybos centras išsilaikė tik 6 metus (Park 2011). Iš pradžių buvo spėjama, kad prekybos centro griūties priežastis yra dujų nuotėkis. Šiai prielaidai atsirasti įtakos turėjo tai, jog tais pačiais metais Pietų Korėjoje jau buvo įvykę du sprogimai. Vėliau paaiškėjo, kad gaisras griuvėsiuose kilo užsidegus benzinui nuo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje buvusių automobilių. Be to, jei dujų nuotėkis būtų buvusi tikroji nelaimės priežastis, gaisras būtų buvęs žymiai didesnis. Buvo spėjimų, kad griūties priežastis yra teroro išpuolis, kuriuo buvo kaltinama Šiaurės Korėja. Vis dėlto JAV ir Pietų Korėjos ekspertų tyrimai rodo, jog pagrindinė prekybos centro griūties priežastis yra aplaidumas projektuojant ir statant pastatą (The Guardian 2015).

Priežastys

• Apartamentams įrengti numatytas pastatas nebuvo pritaikytas komerciniam naudojimui.
• Pietų Korėjos tradicinio maisto restoranuose lankytojams įprasta sėdėti ant grindų. Dėl to penktajame aukšte įrengtuose restoranuose grindys buvo šildomos pogrindine karšto vandens vamzdžių sistema. Ši sistema pastatą prilaikančių kolonų apkrovą padidino beveik 50 %.
• Tam, kad būtų padidinta prekybos centro erdvė, pastatą laikančios 89 cm storio kolonos buvo sumažintos iki 61 cm. Be to, siekiant praplėsti prekybines patalpas, tarpai tarp kolonų buvo padidinti 11 metrų. Iš šešiolikos sutvirtinimo kolonų buvo paliktos tik aštuonios. Tai reiškia, kad kiekvienai kolonai tenkanti apkrova išaugo dvigubai.
• Didelę įtaką padarė penktajame aukšte pritvirtinta aušinimo įranga. 50 tonų sveriantys oro kondicionieriai keturis kartus viršijo svorį, kurį pastatas galėjo atlaikyti. Aušinimo sistema buvo įrengta pastato rytuose, arti gyvenamųjų namų. Aplinkiniams gyventojams pradėjus reikšti nepasitenkinimą dėl oro kondicionierių skleidžiamų garsų, 1993 m. visa aušinimo įranga buvo perkelta į vakarus. Užuot oro kondicionierius perkėlus naudojant keltuvus, jie buvo paprasčiausiai nutempti. Dėl šios priežasties lubose atsirado įtrūkimų. Kiekvieną kartą įjungus aušinimo sistemą, jie praplatėdavo nuo skleidžiamos vibracijos.
• Griuvėsių tyrimai parodė, kad luboms ir sienoms buvo naudojamos prastos kokybės medžiagos, pagamintos iš cemento ir jūros vandens mišinio. Kita vertus, „Woosung Construction“ kokybiškai pastatyti pamatai ir požeminiai aukštai griūtį atlaikė.
• Priešgaisrinės sistemos įrengimas taip pat prisidėjo prie griūties. Siekiant išvengti ugnies plitimo iš aukšto į aukštą gaisro metu, priešgaisriniai skydeliai buvo įrengti aplink eskalatorius. Juos įrengiant, pastato kolonos buvo dar labiau susiaurintos.
• Viena iš katastrofos priežasčių buvo korupcija: nepaisant to, kad pastatas neatitiko saugos reikalavimų, viskas buvo nutylėta (Wearne 2000).

Padariniai

• Įvykio metu žuvo 502 žmonės, o 937 buvo sužeisti.
• Buvo padaryta 270 milijardų Pietų Korėjos vonų (maždaug 210 mln. eurų) turtinė žala.
• „Sampung“ prekybos centro griūtis paskatino įvesti griežtesnę saugumo reikalavimų tvarką. Tyrimai, atlikti po šio įvykio, parodė, jog 14 %visų pastatų Pietų Korėjoje nebuvo saugūs ir turėjo būti rekonstruoti. 84 % buvo reikalingas remontas ir tik 2 % atitiko visus saugos reikalavimus.
• Li Džiunas, prekybos centro pirmininkas, ir jo sūnus Li Hansangas (이한상 Lee Han-sang) buvo nuteisti kalėti atitinkamai 10,5 ir 7 metus. 1996 m. Li Džiunui bausmė buvo sušvelninta ir sutrumpinta iki 7 metų. 12 vietos statybų pareigūnų buvo nuteisti, kad ėmė kyšius patvirtindami statybų pokyčius ir parūpindami laikino naudojimo pažymėjimus (Seconds From Disaster 2015).

Situacija dabar

Po įvykio pastato liekanos buvo sunaikintos. Sugriuvusio pastato vieta buvo laisva iki pat 2000 metų. Buvusio „Sampung“ prekybos centro vietoje dabar stovi prabangus apartamentų kompleksas „Acrovista Apartments“, kurio statybos prasidėjo 2001 m. ir tęsėsi iki 2004-ųjų (Wearne 2000).

Redagavo Barbora Rūta Jurpalytė

Naudota literatūra

1. Park, T. W. 2012, „Inspectionof collapse cause of Sampoong Department Store“, Forensic Science international, 217(1-3), p. 119-126. Prieiga per internetą: Science Direct Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 3 d.].
2. Marshall, C. 2015, „Learning from Seoul’s Sampoong Department store disaster – a history of cities in 50 buildings, day 44“, The guardian, 2015 gegužės 27. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 3 d.].
3. Seconds from Disaster, 2015, „Seconds from Disaster – Sampoong Department Store Collapse“, Dailymotion. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 3 d.].
4. Wearne, P. 2000, Collapse: when buildings fall down, TV Books, New York.