Šiaurės Korėjos propaganda
Propaganda – metodiškai įtikinėjami žmonės siekiant priversti atlikti tam tikrus veiksmus, įtakoti jų mąstymą, elgesio formas ir vertybes. Šiuo metu, galima teigti, jog ji ryškiausiai pastebima Rytų Azijos regione, Šiaurės Korėjoje. Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje propaganda skleidžiama visomis įmanomomis priemonėmis, tokiomis kaip: televizija, radijas, internetas, laikraščiai, publikuojami plakatai.
Asmenybės kultas
Šiaurės Korėjos asmenybės kultui priklauso Kim šeimos dinastija, kuri egzistuoja jau dešimtmečius ir yra minima daugybėje Šiaurės Korėjos kultūros pavyzdžiuose. Valstybė oficialiai to nepripažįsta, tačiau žmonės yra baudžiami dažniausiai griežtomis priemonėmis, kurie kritikuoja ir neparodo deramos pagarbos valdančiajam režimui. Asmenybės kultas prasidėjo dar 1948 m. kuomet Kim Il Sungas atėjo į valdžią ir buvo stipriau išplėstas po jo mirties 1994 m. Dabartinis šalies lyderis Kim Džong Unas, Šiaurės Korėjos įkūrėjo anūkas, ilgą laiką nesirodė viešumai. 2010 m. jis buvo pavadintas jaunuoju generolu, o nuo 2011 m. pabaigos vadinamas kaip gerbtinas generolas. Po tėvo mirties jaunasis lyderis žiniasklaidos tapo vadinamas didžiuoju įpėdiniu. Kim Džong Unui esant dar naujo valdymo pareigose, jo asmenybės kultas yra stipriai plečiamas pasitelkiant didelį skaičių įvairiausių propagandinių šūkių, plakatų ir kitokių skleidimo būdų pagalba (Lim, 2015).
Kim Džong Unas yra trečiosios Kim šeimos kartos lyderis. Po Kim Džong Ilo gedėjimo laikotarpio imtąsi priemonių skatinančių Kim Džong Uno idealizavimą. Po nedidelio laiko tarpo, į valdžią atėjus naujajam lyderiui, šalia ežero Rjanggang (량강도Ryanggang-do) provincijoje, buvo iškeldintas 560 metrų propagandinis užrašas jo garbei. Teigiama, kad užrašas yra matomas iš kosmoso, o jame yra parašyta „tegyvuoja šviečianti saulė Generolas Kim Džong Unas“.
Filmų industrija
Šiaurės Korėjos filmų industrija XX a. pabaigoje buvo kuriama su itin stipria propagandine žinute apie žmonių gyvenimus. 80-90-taisiais kuomet pasaulis stipriai keitėsi po tokių įvykių kaip Berlyno sienos griūtis, Kinijos ekonomikos atsivėrimas kitoms šalims, Sovietų Sąjungos žlugimas, tuometinis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Il Sungas ir jo sūnus Kim Džong Ilas jautė pavojų savo šalies atžvilgiu. XX a. pabaigoje, XXI amžiaus pradžioje buvo aktyviai peršama mintis, jog Šiaurės Korėja yra geriausia šalis gyvenimo aspektu, kurioje žmonės yra laisvi, laimingai gyvenantys. Šie teiginiai buvo vaizduojami naudojantis įvairiausiais filmais tokiais kaip romantinės komedijos. Tačiau nors ir gyvenimo parodymas buvo stipriai prasilenkęs su realybe, žiūrovams tas nerūpėjo. Filmai rodė apie tai, kaip turėtų būti viskas iš tikrųjų, kokie žmonės būtų, jeigu visi laikytųsi jau nustatytos tvarkos ir duotų valdžios įsakymų. Tokiu pačiu metu buvo pradėtas rodyti ilgai besitęsiantis serialas „Mindžokgua umjėong“ (민족과 운명 Minjokgwa ummyeong). Serialo pradžioje buvo akcentuojami korėjiečių gyvenimai užsienyje, kurie po daugelio klaidų ir blogų sprendimų suprato tai, kad Šiaurės Korėja yra geriausia vieta gyvenimui (Schionherr, 2012).
XXI a. pradžioje į Šiaurės Korėją sparčiai užplūdo pigios kinų pagamintos namų vaizdo sistemos, DVD grotuvai. Su šiais prietaisais kartu į šalį atkeliavo ir Pietų Korėjos, Amerikos, Hong Kongo filmai. Nuo tada Šiaurės Korėjos gyventojai turėjo galimybę žiūrėti ką nori ir dažniausiai pasitaikydavo ne Šiaurės Korėjoje kurti filmai. Nepaisant to fakto, jog kitų šalių filmų produkcija buvo nelegali, žmonės įgijo galimybę pamatyti visiškai kitokią perspektyvą nukreiptą į savo šalį. Šiaurės Korėjos propaganda įgijo pakankamai galios turinčią konkurenciją, kurios nebuvo tikėtasi ir kuriai menkai pasiruošta.
Žiniasklaida
Šiaurės Korėjai esant totalitarinei valstybei, jos žiniasklaida yra kūriama ir kontroliuojama valstybės bei jos vadovaujamai Šiaurės Korėjos darbo partijai.
Šiaurės Korėjoje eiliniams gyventojams internetas yra stipriai apribotas. Tik labai mažas skaičius žmonių yra gavęs teisę, patvirtintą valdžios, nuolatos naudotis globaliniu internetu. Tačiau ši šalis yra sukurusi savo šalies intranetą Kuangmjong (광명Kwangmyong), prieinamą kiekvienam šalies gyventojui visą parą. Intranetu galima naudotis tik Šiaurės Korėjoje. Šiuo intranetu asmenys negali pasiekti jokios užsienio skleidžiamos informacijos, taip užkertamas kelias pasiekti, valdžios manymu, nepriimtinas žinias. Intranetas leidžia stipriai cenzūruoti pasiekiamą informaciją šaliai, tokiu būdu siekiant skleisti įvairias propagandines žinias apie Šiaurės Korėją.
Kadangi internetas yra itin suvaržytas, Šiaurės Korėjos gyventojai didžiausią galimybę informacijos pasiekimui turi tokiomis priemonėmis kaip televizorius, radijo stotys bei laikraščiai. Visa informacija, kuri yra teikiama šalies gyventojams, skelbia žurnalistai, kurie priklauso Šiaurės Korėjos darbo partijos narystei. Visos žinios yra skelbiamos tik iš vieno šaltinio – Korėjos Centrinė Naujienų Agentūros. Žinant, jog žmonės yra kontroliuojami, atrenkama, ką jie gali sužinoti ar pamatyti, taip jiems lengviau yra peršama šalies valdžios kuriama propaganda. Taip pat yra plečiamas utopinės šalies portretas, į kurią nusitaikiusios kitos šalys. Labai dažnai yra parodomas Amerikos atvaizdas kaip valstybės, kuri nuolatos taikosi pakenkti Šiaurės Korėjai visais įmanomais būdais ir jos atakos yra neišvengiamos. Bet tame kontekste valstybė nuolatos ramina visuomenę, kad Šiaurės Korėjos neprilygstama armija puikiai atsilaikys ir sutriuškins imperialistinių siekių turinčios Amerikos atakas. Taip pat didelis skaičius plakatų yra kabinami visoje šalyje, pašiepiant imperialistinę agresorę Ameriką.
Visi parduodami televizoriai bei radijo aparatūros iš karto būną nustatytos taip, kad transliuotų tik valdžios patvirtintas stotis bei kanalus. Televizija yra transliuojama tik po 17 valandos vakaro, kuomet žmonės baigia savo dienos darbus. Tačiau kartais yra išskirtinė transliacija nenustatytų laiku, kai norima pranešti itin svarbią žinią, pavyzdžiui tokią kaip Kim Džong Ilo mirtį.
Šiaurės Korėja yra stipriai užsidariusi šalis, todėl informacija iš jos tiek į ją sunkiai sklinda. 2007 metais keletas Šiaurės Korėjos pabėgelių ir Japonijos žurnalistas išleido pirmąjį žurnalą „Rimdžingang“( 림진강 Rimjingang ). Tai buvo pirmasis naujienų žurnalas, kuris buvo nepriklausomas valdžiai šalyje. Informacija sutelkiama ties specialiai treniruotų Šiaurės Korėjos gyventojais, kurių didžioji dalis buvo pabėgėlių, sutikusių grįžti į šalį šnipinėti. Taip pat vėliau atsirado daugiau žinių skleidėjų šalyje taip suteikiant daugiau informacijos šaltinių apie Šiaurės Korėją visam pasauliui. Tačiau šios šalies žmonės vistiek linkę labiausiai tikėti valstybės valdančiomis žiniasklaidos agentūromis (Freedom House, 2015).
Pastaraisiais metais vis labiau buvo tiekiama informacija į šalį naudojantis užsienio šalių radijo stotimis bei organizacijomis, kurios platino užsienio žiniasklaidą per pasienį. Plintant DVD grotuvams, neatsiejamas informacijos šaltinis tampa atgabentos vaizdo kasetės. Jose yra talpinamas didelis kiekis žinių apie užsienio pasaulį. Kaip ir buvo minėta, televizoriai privalėjo būti nustatyti transliuoti tik oficialius šalies kanalus, beveik trečdalis visos šalies gyventojų pripažino, kad klausėsi ar žiūrėjo užsienio šalių televizijos transliacijas. Į šalį kontrabandiniais keliais buvo gausiai gabenami atmintukai iš Kinijos, kuriuose buvo užsienio šalių naujienos. Šiaurės Korėjos valdžia visais įmanomais būdais iki šiol bando kovoti prieš nelegalios informacijos platinimą (Freedom House, 2015).
Šiaurės Korėjos žiniasklaida užsienio žurnalistus vadina melagiais ir skelbia, kad jie bando šmeižti valdžią. Nors ir valdžia įleidžia labai nedidelę dalį užsienio žurnalistų į šalį, jie yra stipriai kontroliuojami ir yra atrenkama, ką jie gali skelbti. Taip pat jiems draudžiama laisvai bendrauti su šalies žmonėmis ir nuolatos yra persekiojami jie bei stebimi jų veiksmai. Retkarčiais žurnalistams leidžiama parengti reportažus apie šalies įvairius renginius tokius kaip festivalius ar paradus, taip skleidžiant norimą ir tik teigiamą informaciją apie šalį.
Šiaurės Korėjai esant nedemokratiškai valstybei, šią šalį jau ilgą laiką valdo ta pati šeimos dinastija Kim. Kiekvienam šios šeimos atstovui tampant valstybės valdovu, jo garbei įkuriamas jo paties kultas. Žmonių nepasitenkinimas yra ignoruojamas ir net numalšinamas. Visoje šalyje egzistuoja cenzūra. Filmų industrija yra smarkiai įtakota valdžios pažiūrų ir yra sukurta tam, kad parodytų idealizuotą šalį bei jos esamą sistemą. Šiaurės Korėjoje nėra nepriklausomos žiniasklaidos, todėl viską rengia valdžios valdoma Korėjos Centrinė Žinių Agentūra. Ši agentūra teikia medžiagą periodiniams leidiniams, laikraščiams, Korėjos Centrinei Transliavimo Stoties radijai. Tai leido sklisti daugiau informacijos, kuri buvo talpinta į populiarius socialinius tinklus, apie Šiaurės Korėją į užsienio šalis. Iš to galima išvada, jog Šiaurės Korėja yra vis dar pernelyg užsidariusi ir konservatyvi valstybė, kuriai nėra aktuali žmonių laisvė ir yra siaurinamos jų žinios ir akiratis, naudojantis propaganda (Savada, 1993).
Šaltiniai
BBC, Asia, 2013. North Korea profile – Media, [internete] rasta:http://www.bbc.com/news/world-asia-pacific-15259016 [žiūrėta 2016 Balandžio 1].
Freedom House, 2015. North Korea. [internete] rasta: https://freedomhouse.org/report/freedom-press/2015/north-korea [žiūrėta 2016 Balandžio 2].
Lim, J, C. 2015. Leader Symbols and Personality Cult in North Korea. [e-knyga] Abingdon: Routledge. Rasta Google Books https://books.google.lt/books?id=yswqBwAAQBAJ&pg=PA23&dq=kim+jong-un+personality+cult&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwiIu9nGwvLLAhUmQJoKHYbDAe8Q6AEIGjAA#v=onepage&q=kim%20jong-un%20personality%20cult&f=false [žiūrėta 2016 Kovo 31].
Savada, A, M. 1993. North Korea: A Country Study [e-knyga]. Washington: Library of Congress. Rasta Google Books. http://countrystudies.us/north-korea/64.htm [žiūrėta 2016 Balandžio 2].
Schionherr, J, 2012. North Korean cinema: a history. [e-knyga] North Carolina: McFarland Company, Inc. Rasta Google Books. https://books.google.lt/books?id=Z6n0itIPmakC&pg=PA7&lpg=PA7&dq=north+korea+films+21st+century&source=bl&ots=FvE_qSXpHG&sig=GaVJGSI7XuXRg0OurkqohCPbZu4&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwi66pLfzvLLAhUKCpoKHZCNBO0Q6AEIMTAA#v=onepage&q=north%20korea%20films%2021st%20century&f=false [žiūrėta 2016 Kovo 31].
