Šiaurės Korėjos Rjugjongo viešbutis
Rjugjongo viešbutis
Rjugjongo viešbutis (kor. 류경 호텔 Ryugyong) – Šiaurės Korėjos sostinėje, Pchenjane (kor. 平壤/평양 Pyongyang), nebaigtas statyti dangoraižis. Statinys, dažnai vadinamas „tuščiu milžinu“ arba „vaiduoklių viešbučiu“, yra vienas iš kontroversiškiausių statinių Šiaurės Korėjoje. 105 aukštų viešbutis šalies sostinėje rodo Šiaurės Korėjos norą tapti modernia valstybe, atskleidžia šalies socialinius ir ekonominius trūkumus. 1987 m. pradėtas statyti viešbutis iki šiol oficialiai nebaigtas ir nenaudojamas.
Rjugjongo viešbučio statybos istorija
Viešbutis buvo pradėtas statyti, kad pademonstruotų Šiaurės Korėjos galimybes kitoms pasaulio šalims. Statybos pradėtos 1987 m., viešbutį planuota baigti statyti 1989 m. ir atidaryti per XIII Pasaulio jaunimo ir studentų festivalį, vykusį Pchenjane (Stanton 2008). Viešbutis turėjo būti aukščiausias pastatas ne tik Šiaurės Korėjoje, bet ir visame pasaulyje.
Pirmaisiais metais statybos vyko sklandžiai ir sparčiai, tačiau ilgainiui pradėjo lėtėti dėl ekonominių problemų, jų kilo 1992 m. po Sovietų Sąjungos žlugimo. Po daugiau nei dešimtmetį trukusios pertraukos Egipto kompanija „Orascom“ 2008 m. atnaujino statybas ir siekė jas baigti iki 2012 m., kai buvo minimos Kim Ir Seno (kor. 김 일성 Kim Il- sung) – Šiaurės Korėjos įkūrėjo ir pirmojo vadovo (1948–1994 m.), čučjės (kor. 주체 arba 主體 Juche) ideologijos kūrėjo – šimtosios gimimo metinės. Nors daug statybos darbų buvo atlikta, bet viešbutis lig šiol neatlieka savo pirminės paskirties ir yra naudojamas simboliniams bei propagandiniams tikslams (Stanson 2008).
Architektūriniai ir techniniai ypatumai
Rjugjongo viešbutis pasižymi unikaliu architektūriniu sprendimu – yra 330 metrų aukščio, piramidės formos. Toks sprendimas turėjo gilią simbolinę reikšmę, nes piramidė reprezentuoja stabilumą ir amžinybę. Šiaurės Korėjos valdžia siekė, kad viešbutis taptų modernumo, klestėjimo ir nepriklausomybės simboliu. Viduje planuota įrengti daugiau nei 3300 kambarių ir keletą besisukančių restoranų su vaizdu į miestą (Gluck 2008).
Statybininkai ir inžinieriai susidūrė su daugiau iššūkių, nei iš pradžių manyta. Karkasui buvo naudojamos pasenusios technologijos ir nekokybiškos medžiagos. Dėl šių priežasčių susidurta su daugybe struktūrinių problemų. Kadangi nesilaikė tarptautinių standartų, viešbutis negalėjo būti oficialiai eksploatuojamas (Ruthe 2023).
Politiniai ir socialiniai aspektai
Nesugebėjimas realizuoti planų turi ir politinę reikšmę. Šiaurės Korėja pradėjo viešbučio statybas norėdama įrodyti, kad gali sukurti įspūdingesnį pastatą nei kaimyninė Pietų Korėja. XX a. pabaigoje šios ekonomika buvo viena sparčiausiai augančių pasaulyje. Rjugjongo viešbutis turėjo tapti simboliu, tarptautinei bendruomenei rodančiu Šiaurės Korėjos galią, pažangą ir galimybes (Frank 2005). Laiku nebaigus darbų, Rjugjongo viešbutis tapo pralaimėjimo įrodymu. Projektas taip pat atspindi Šiaurės Korėjos izoliacinę politiką, globalizacijos procesų poveikį ir tarptautines sankcijas, dėl kurių buvo taip ilgai vilkinama statybų pabaiga. Šalies valdžia retai viešai apie jį kalba.
Tarptautinė reakcija ir viešbučio reikšmė
Vakarų šalių žiniasklaidoje Rjugjongo viešbutis tapo dažnai minimu, Šiaurės Korėjos ekscentriškumą ir nesėkmes iliustruojančiu objektu. Vakarų spauda dažnai pabrėžia viešbučio tuštumą ir pateikia kaip pavyzdį norėdama parodyti šalies negebėjimą tvarkytis su ekonominiais ir politiniais iššūkiais (Haggard, S., & Noland, M. 2007). Projektas sulaukė daug dėmesio dėl ilgo statybos laikotarpio ir neįprasto dizaino.
Viešbučio statybos istorija perteikia ne tik aiškias Šiaurės Korėjos ambicijas, bet ir regiono politinę ir ekonominę istoriją. Jis atspindi Šaltojo karo pabaigos ir Sovietų Sąjungos žlugimo poveikį Šiaurės Korėjai (Oberdorfer 1997). Vis dėlto Šiaurės Korėja ir toliau tikina, jog tai svarbus šalies simbolis, kuris taps prestižiniu objektu, kai bus galutinai baigtas statyti, tačiau jis ir toliau lieka „vaiduoklių viešbučiu“ (kor. 유령 호텔 yullyeong hotel).
Išvados
Rjugjongo viešbutis iki šiol lieka vienu įdomiausių ir kontroversiškiausių architektūros projektų. Šis nepavykęs projektas, nors turėjo parodyti šalies galią, atskleidžia Šiaurės Korėjos ekonomines ir politines problemas, šalies siekį įsitvirtinti tarptautinėje arenoje.
Naudota literatūra:
- Frank, R. 2005, „North Korean political architecture: A unique symbol of state power“, Asian Studies Review, t. 29, nr. 2, p. 145-168.
- Gluck, G. 2008, „The enigmatic hotel of Pyongyang: Architectural ambitions and political symbolism“ Journal of Asian Architecture and Building Engineering, t. 7, 1, p. 21-30.
- Haggard, S. ir Noland, M. 2007, Famine in North Korea: Markets, aid, and reform, Columbia University Press, Niujorkas.
- Oberdorfer, D. 1997. The Two Koreas: A Contemporary History, Basic Books, Niujorkas.
- Ruthe, L. 2023, Dlubal. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024m. lapkričio 11d.].
- Stanton, B. 2008, „The Pyongyang skyline: A tale of unfinished ambitions“, The International Journal of Urban Studies, nr. 16, p. 201-223.
Redagavo Alina Samochvalova
