Šiaurės Korėjos Rjugjongo viešbutis

Rjugjongo viešbutis (kor. 류경 호텔 Ryugyong) – Šiaurės Korėjos sostinėje, Pchenjane (kor. 平壤/평양 Pyongyang), nebaigtas statyti dangoraižis. Statinys dažnai vadinamas „tuščiu milžinu“ arba „vaiduoklių viešbučiu“ ir yra vienas iš labiausiai kontraversiškų statinių Šiaurės Korėjoje. 105 aukštų viešbutis šalies sostinėje rodo Šiaurės Korėjos norą tapti modernia valstybe, atskleidžia šalies socialinius ir ekonominius trūkumus. 1987 m. pradėtas statyti viešbutis iki šiol yra oficialiai nebaigtas ir nenaudojamas.

Rjugjongo viešbučio statybos istorija

Viešbutis buvo pradėtas statyti kaip projektas, skirtas pademonstruoti Šiaurės Korėjos galimybes kitoms pasaulio šalims. Pradėjus projektą 1987 m., jį užbaigti buvo planuota 1989 m., norint paminėti XIII Pchenjano Pasaulio jaunimo ir studentų festivalį (Stanton 2008). Viešbutis turėjo būti aukščiausias pastatas ne tik Šiaurės Korėjoje, bet ir visame pasaulyje.

Statybų procesas pirmaisiais metais buvo sklandžiai ir sparčiai vykdomas, tačiau pradėjo stoti dėl ekonominių trikdžių, kurie kilo 1992 m., po Sovietų Sąjungos žlugimo. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sustojimo, Egipto kompanija „Orascom“, 2008 m. atnaujino statybas ir siekė jas užbaigti iki 2012 m. – Kim Ir Seno (kor. 김 일성 Kim Il- sung), Šiaurės Korėjos įkūrėjo ir pirmojo vadovo 1948-1994 m., Šiaurės Korėjos čučjės (kor. 주체 arba 主體 Juche) ideologijos kūrėjo,  100-mečio gimimo jubiliejaus. Nors daug statybos tikslų buvo baigti, viešbutis lig šiol neatlieka savo pirminės paskirties ir yra naudojamas simboliniams ir propagandiniams tikslams (Stanson 2008).

Architektūriniai ir techniniai ypatumai

Rjugjongo viešbutis pasižymi unikaliu architektūriniu dizainu – siekia 330 metrų aukštį ir yra piramidės formos. Toks sprendimas turėjo gilią simbolinę reikšmę. Piramidė reprezentuoja stabilumą ir amžinybę. Šiaurės Korėjos valdžia siekė, kad viešbutis taptų modernumo klestėjimo ir nepriklausomybės simboliu. Viduje buvo planuota įrengti daugiau nei 3300 kambarių ir keletą besisukančių restoranų su vaizdu į miestą (Gluck 2008).

Pagal naujausią projekto analizę, statybos ir inžinerija susidūrė su daugiau iššūkių, nei iš pradžių buvo numatyta. Konstrukcijoje buvo naudojamos pasenusios technologijos ir nekokybiškos medžiagos. Dėl šių priežasčių buvo susidurta su daugybe struktūrinių problemų. Dėl tarptautinių standartų nesilaikymų viešbutis negalėjo būti oficialiai eksploatuojamas (Ruthe 2023).

Politiniai ir socialiniai aspektai

Nesugebėjimas realizuoti planų turi ir politinę reikšmę. Šiaurės Korėja pradėjo viešbučio statybas, norėdama įrodyti, kad gali sukurti įspūdingesnį pastatą, nei kaimyninė Pietų Korėja, kuri XX a. pabaigoje turėjo vieną sparčiausiai augančių ekonomikų pasaulyje. Rjugjongo viešbutis turėjo tapti simboliu, rodantis Šiaurės Korėjos galią, pažangą ir galimybes tarptautinei bendruomenei (Frank 2005). Neužbaigus planų laiku, Rjugjongo viešbutis tapo pralaimėjimo įrodymu. Projektas taip pat atspindi Šiaurės Korėjos izoliacinę politiką, globalizacijos procesų poveikį ir tarptautines sankcijas, dėl kurių buvo taip ilgai vilkinimas jo statybos ir užbaigimas. Šalies valdžia viešai apie jį kalba retai.

Tarptautinė reakcija ir viešbučio reikšmė

Rjugjongo viešbutis tapo dažnai minimu objektu Vakarų šalių žiniasklaidoje, kuri vaizduoja Šiaurės Korėjos ekscentriškumą ir nesėkmes. Vakarų spauda dažnai pabrėžia viešbučio tuštumą ir pateikia kaip pavyzdį, norėdami parodyti šalies negebėjimą tvarkytis su ekonominiais ir politiniais iššūkiais (Haggard, S., & Noland, M. 2007).  Tarptautinės reakcijos buvo įvairios. Projektas susilaukė daug dėmesio dėl ilgo statybų laikotarpio ir neįprasto dizaino.

Viešbučio statybų istorija pateikia ne tik aiškų Šiaurės Korėjos ambicijų vaizdą, bet ir regiono politinę ir ekonominę istoriją. Jis atspindi Šaltojo karo pabaigos ir Sovietų Sąjungos žlugimo poveikį Šiaurės Korėjai (Oberdorfer 1997). Nepaisant faktų, Šiaurės Korėja ir toliau tikina, jog tai svarbus šalies simbolis, kuris taps prestižiniu objektu, kai bus galutinai baigtas statyti, tačiau jis ir toliau išlieka „vaiduoklių viešbučiu (kor. 유령 호텔 yullyeong hotel).

Išvados

Rjugjongo viešbutis iki šiol išlieka vienu įdomiausių ir kontraversiškiausių architektūros projektų. Nepavykęs projektas norint parodyti šalies galią, atskleidžia Šiaurės Korėjos ekonomines ir politines problemas. Technologinių ir ekonominių problemų nepaisymas parodo šalies siekį įsitvirtinti tarptautinėje arenoje.

Naudota literatūra:

1. Frank, R. 2005, „North Korean political architecture: A unique symbol of state power“, Asian Studies Review, t. 29, nr. 2, p. 145-168.
2. Gluck, G. 2008, „The enigmatic hotel of Pyongyang: Architectural ambitions and political symbolism“ Journal of Asian Architecture and Building Engineering, t. 7, 1, p. 21-30.
3. Haggard, S. ir Noland, M. 2007, Famine in North Korea: Markets, aid, and reform, Columbia University Press, Niujorkas.
4. Oberdorfer, D. 1997. The Two Koreas: A Contemporary History, Basic Books, Niujorkas.
5. Ruthe, L. 2023, Dlubal. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2024m. lapkričio 11d.].
6. Stanton, B. 2008, „The Pyongyang skyline: A tale of unfinished ambitions“, The International Journal of Urban Studies, nr. 16, p. 201-223.