Šin Saimdang

Šin Saimdang (kor. 신사임당 Sin Saimdang) – garsiausia Džiosono dinastijos (kor. 조선 Joseon) laikotarpio menininkė, poetė, kaligrafė ir rašytoja, simbolizuojanti išmintingą, išsilavinusią bei dorybingą moterį. Jos tikrasis vardas nėra žinomas, nes Šin Saimdang jai buvo suteiktas vėliau kaip vardas, išreiškiantis pagarbą jos išminčiai ir kūrybai (The Korea Times 2017). Gimusi XVI a. pradžioje, ji išsiskyrė ne tik meniniais, bet ir intelektiniais gebėjimais, kurie turėjo ilgalaikę įtaką Korėjos kultūroje. Ji laikoma viena pirmųjų moterų Korėjoje, pasiekusių visuomeninį pripažinimą per meną ir literatūrą, o jos įvaizdis iki šiol yra išlikęs svarbia Korėjos kultūrinio sąmoningumo dalimi.

Gyvenimas ir kūrybinis palikimas

Šin Saimdang gimė 1504 m. Gangninge (kor. 강릉 Gangneung) mokslininkų šeimoje. Jos tėvas Šin Mjonghva (kor. 신명화 Sin Myeonghwa) buvo konfucianistas mokslininkas, todėl šeima skatino domėjimąsi mokslais, literatūra ir menu. Skirtingai nei dauguma to meto moterų, ji gavo išsilavinimą, apimantį klasikinę literatūrą, tapybą, kaligrafiją ir poeziją (Kim 2014). Ji ištekėjo už I Vonsu (kor. 이원수 Yi Wonsu), su kuriuo susilaukė kelių vaikų, tarp kurių – garsaus mokslininko I I (kor. 이이 Yi I), plačiau žinomo Julgoko (kor. 율곡 Yulgok) vardu.

Šin Saimdang paveiksluose dominuoja subtilūs gamtos motyvai – augalai, vabzdžiai, kalnai, upės. Jos tapybos darbai, tokie kaip „Žolė ir vabzdžiai“ (kor. 초충도 Chochungdo), pasižymi meistriška technika ir gebėjimu perteikti gamtos gyvybingumą. Šis meninis stilius atspindi ne tik estetinį pojūtį, bet ir konfucianistinį pasaulėvaizdį, kuriame gamta laikoma dvasinės ir moralinės harmonijos šaltiniu. Jos poezijoje dažni ramybės, harmonijos, trapumo ir motinystės motyvai (Lee 2004). Šiuose kūriniuose ji išreiškė žmogaus ir gamtos vienybės idėją bei gyvenimo laikinumo suvokimą.

Nors dauguma to meto išsilavinusių vyrų jos literatūrinių darbų nevertino – iš dalies dėl visuomeninio polinkio menkinti moterų kūrybą – Šin Saimdang vis tiek buvo laikoma išskirtinio talento literate dėl savo minčių gilumo ir stiliaus turtingumo. Vis dėlto vien jos intelektas nebūtų pelnęs tokios šlovės, jei ne ypatingas jos gebėjimas sujungti motinystę, meną ir moralines vertybes. Dėl to ji tapo išskirtiniu pavyzdžiu patriarchalinėje visuomenėje. Po jos mirties ji imta laikyti „išmintingos mamos ir geros žmonos“ (kor. 현모양처 hyeonmo yangcheo) simboliu – idealiu moters paveikslu, kuris tapo svarbia Korėjos kultūros dalimi.

Įvaizdžio kaita skirtingais laikotarpiais

Šin Saimdang įvaizdis įvairiais laikotarpiais buvo interpretuojamas skirtingai, atsižvelgiant į to meto istorinį laikotarpį. Japonų okupacijos laikotarpiu (1910–1945) ji tapo vadinamosios „tradicinės moters“ (kor. 전통 여성  jeontong yeoseong) įsikūnijimu – tylia, pasiaukojančia, šeimai atsidavusia moterimi (Jungmann 2018). Tokiu būdu jos įvaizdis buvo pasitelktas siekiant atgaivinti tradicinį moters idealą, bet tuo pačiu ribojo moters savarankiškumą ir individualumą.

Po Antrojo pasaulinio karo, ypač Park Čiong Hi (kor. 박정희 Park Chung-hee) modernizacijos laikotarpiu XX a. 7–8 dešimtmečiais, Šin Saimdang įgavo naują simbolinę reikšmę. Ji pradėta laikyti moterimi, sujungusia tradicines vertybes su nauju požiūriu į kūrybą ir visuomenę (Sîntionean 2020). Tuo metu ji buvo laikoma „modernios korėjietės“ (kor. 현대 여성 hyeondae yeoseong) pavyzdžiu – moterimi, gebančia derinti šeimos gyvenimą su kūrybiškumu, dvasiniu tobulėjimu ir mokslu (Lee 2004).

Šin Saimdang įvaizdis nuolat svyravo tarp tradicinės ir nepriklausomos moters sampratų. Viena vertus, ji buvo laikoma dorybės, paklusnumo ir šeimai atsidavusios moters simboliu, kita vertus – išsilavinusia, kūrybinga ir savarankiškai mąstančia moterimi. Dėl šių skirtingų požiūrių jos vieta Korėjos kultūroje kito kartu su istorijos tėkme (Kim 2014).

Šin Saimdang ir moters vieta visuomenėje

Šin Saimdang gyvenimas ir kūryba atskleidžia, kaip Džiosono laikotarpiu moters vaidmenį ribojo ne tik kasdienybė, bet ir visuomenės požiūris. Jos gyvenimas atspindi to meto požiūrį į tai, kokia turėjo būti moteris pagal visuomenės normas (Lee 2004). Nors Šin Saimdang buvo vertinama pagal to meto patriarchalines normas, jos istorija leidžia matyti ir kitokį požiūrį – moteris galėjo būti kūrybinga ir veikli kultūros srityje.

Šin Saimdang kūrybinis palikimas vėlesniais laikais padėjo naujajai kartai geriau suvokti moteriškumo vertę. Jos gyvenimo pavyzdys įrodė, kad moters autoritetas gali kilti ne iš jos vietos visuomenėje ar šeimoje, bet iš išsilavinimo ir kūrybinių gebėjimų (Lee 2004).

Šin Saimdang įamžinimas šiuolaikinėje Pietų Korėjoje

Šin Saimdang atvaizdas ant 50 000 Korėjos vonų banknoto rodo, kokia pagarba jai jaučiama Pietų Korėjoje ir koks svarbus jos vaidmuo šalies kultūrai ir istorijai (The Korea Times 2017). Tai išskirtinis įamžinimas – ji yra pirmoji moteris Korėjos istorijoje, kurios atvaizdas pateko ant nacionalinės valiutos. Toks sprendimas parodo siekį prisiminti praeitį ir kartu parodyti pagarbą moterims, prisidėjusioms prie šalies kultūrinio vystymosi ir noro pripažinti jų istorinę reikšmę. Šin Saimdang laikoma tarpininke tarp senojo ir naujojo pasaulio – ji primena apie tradicines vertybes, bet kartu įkūnija šiuolaikinės, stiprios ir nepriklausomos moters idealą.

Šin Saimdang įtaka ir palikimas

Šin Saimdang yra laikoma viena svarbiausių Korėjos istorijos ir kultūros veikėjų, kurios gyvenimas ir veikla peržengė savo laikmečio ribas. Jos asmenybė išsiskiria tiek meniniu, tiek socialiniu, tiek ideologiniu požiūriu. Nors jos įvaizdis laikui bėgant keitėsi – nuo idealizuotos motinos iki feminizmo pradininkės – Šin Saimdang vis dar laikoma stipria, išsilavinusia ir kūrybinga moterimi, palikusia gilų pėdsaką Korėjos kultūroje. Ji perteikia mintį, kad moters indėlis į kultūrą gali būti ne mažiau reikšmingas nei vyrų, net ir griežtoje patriarchalinėje visuomenėje.

Naudota literatūra

1. Jungmann, B. 2018, ,,Changing notions of feminine spaces in Chosŏn-Dynasty Korea: The forged image of Sin Saimdang (1504–1551)‘‘, Archives of Asian Art, 68(1), 47–66. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025-10-15].
2. Kim, S. 2014, ,,Vacillating images of Shin Saimdang: the invention of a historical heroine in colonial Korea‘‘, Inter-Asia Cultural Studies, 15(2), p. 274–290. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025-10-15].
3. Lee, S. 2004, ,,Sin Saimdang The Foremost Woman Painter of the Chosŏn Dynasty‘‘. Iš Kim-Renaud, Y.-K. sud. 2004, Creative Women of Korea: The Fifteenth Through the Twentieth Centuries, Routledge, New York, p. 75–95. Prieiga per internetą: čia [Žiūrėta: 2025-10-15]
4. Sîntionean, 2020, ,,The appropriation of Sin Saimdang as a symbol of modernization during the Park Chung-Hee era‘‘, Studia Universitatis Babeș-Bolyai Philologia, 65(1), p. 85–98. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025-10-15].
5. The Korea Times, 2017, Shin Saimdang, artist who was ahead of her time. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025-10-15].