Tekvondo
Tekvondo (태권도 taekwondo) yra vienas iš Korėjos kovos menų, reiškiantis rankų ir kojų techniką. Pavadinimas perimtas iš trijų kiniškų ženklų: tae – tai kojų technika, kwon – rankų technika, do – įvairūs procesai, apimantys specialisto kūną ir mintis. Do yra pasiekiamas treniruočių, įvairių formų ir laužiant taikinius būdu. Visa tai paremta įvairiomis rankų ir kojų technikomis (21 Icons of Korean culture 2009, p. 242).
Istorija
Senovės Korėjoje, maždaug prieš 5000 m., tekvondo stiliaus kovoje egzistavo tam tikras rankų susikibimas, kuriame nenaudojo ginklų. Valdant Goro dinastijai, subakdo (수박도, „kovojimas be ginklų“) tapo populiariu savigynos būdu, nenaudojant jokių ginklų, o tik rankas ir kojas. Jeseonų dinastijos atstovai įtraukė ir kitų Rytų Azijos kovos menų judesių, kad sukurtų naują kovos techniką. Už tekvondo tobulinimo slypi Korėjos kovos meno filosofija, kuri susifokusuoja į pagrindines vertybes: ištikimybę tautai, apginant save ir silpnesnį asmenį nuo išorinės grėsmės, ir, svarbiausia, kūno bei proto lavinimą (21 Icons of Korean culture 2009, p. 242).
Tekvondo atgimimo idėja kilo vienam kovos menų meistrui, kuris norėjo atkurti autentišką savo protėvių kovos meno dvasią ir techniką. Modernus tekvondo atgimė su geriausia kojų technika, perimta iš tekkyeon (택견 taekkyeon – tradicinis Korėjos kovos menas iš Joseanų dinastijos laikų) ir sistemiškai pertvarkytomis technikomis bei disciplina (21 Icons of Korean culture 2009, p. 243).
Tekvondo technika
Tekvondo orientuotas į įvairią ir greitą spyrių techniką pagrįstą dinamiškai ir moksliškai. Vienas iš skiriamųjų tekvondo spyrimo bruožų – sulenkti kelius prieš spyrį. Per trumpą laiką tarp kelio ištiesimo ir spyrio priešininkas beveik neturi galimybės nustatyti, koks bus spyris ir į kurią pusę jis bus atliekamas. Šio kovos meno pagrindas yra išvengti oponento atakų ir tuo pačiu metu surengti greitą ataką prieš neapsaugotas ar pažeidžiamas priešininko kūno dalis. Tokia greita ir subtili kovos technika dažnai pastebima tarp įvairių kovos menų mokyklų Rytų Azijoje. Trumpai tariant, gynyba ir puolimas yra atliekami tuo pačiu metu bada čagi (greitas atremiamasis smūgis arba pataikymas atgal) forma (21 Icons of Korean culture 2009, p. 243).
Tekvondo priima mokinius pagal dvigubą įvertinimo ir išlaikymo sistemą: pum tiems, kuriems yra 14 metų ar mažiau, ir dan vyresniems nei 15 metų. Kukkiwon (국기원, oficiali tekvondo valdančioji organizacija) yra atsakingas už laipsnio išdavimą. Studentai yra paaukštinami tik po to, kai išlaiko pum ir dan testus, atliktus Kikkiwon (21 Icons of Korean culture 2009, p. 244).
Tekvondo varžybų tipai
Yra trys varžybų tipai: poomse (pagrindiniai judesiai), gyoroogi (kova poroje), kyokpa (laužimas). Poomse yra sudarytas iš dešimties pagrindinių judesių ir pozų, skirtų fizinei parengčiai bei savigyna. Gyoroogi – kova tarp dviejų žmonių toje pačioje svorio kategorijoje. Galimi smūgiai rankomis ir kojomis, už kuriuos gaunami taškai per trijų minučių sesiją. Kyokpa – lentelių laužymas ant žemės arba jas laikant ore (Let‘s learn about Korea 2002, p. 67).
Tekvondo diržai
Kaip ir dauguma kovos menų, tekvondo naudoja diržų sistemą skirtingiems praktikanto lygiams išreikšti. Baltas diržas duodamas naujokams, jis reiškia „švarumą“ arba žinių stoką. Laikui bėgant siekiama juodo diržo. Simboliškai diržo spalva parodo žinių lygį. Kuo diržas tamsesnis ar „purvinesnis“, tuo pasiektas aukštesnis žinių lygis (Randall 2011, p. 119).
Studentai progresuoja per geup (10 skirtingų kategorijų). Kiekviena geup kategorija yra įvertinama skirtingos spalvos diržais: geltonos, mėlynos, raudonos ir kitomis spalvomis, priklausomai nuo mokyklos, baigiant juodu arba juodu su raudonomis juostelėmis diržu. Tobulėjant po geup visų diržai būna vienos spalvos – juodi, bet jų dizainas būna skirtingas. Dan yra pirmoji juodojo diržo pakopa ir tęsiasi iki devintos; ši pakopa dažniausiai suteikiama tik tiems asmenims, kurie paskyrė savo gyvenimą tekvondo (Randall 2011, p.120).
Tekvondo filosofija
Tekvondo įkurtas pagal posakį hongik ingan (pažodžiui reiškia „atsidavimą žmonijos gerovei“). Tai buvo Korėjos atradėjo Danguno Wanggomo filosofija. Tekvondo taip pat yra skirtas realizuoti meilę žmonijai peržengiant rases ir ideologiją. Hwarangdo (vienas iš Hwarang būdų) disciplina Šilos dinastijoje užėmė pagrindinį vaidmenį kuriant tekvondo dvasią. Hwarang, reiškiantis „ jaunystės gėlė“, remiasi jaunimo grupe, kuri buvo treniruota tarnauti šaliai. Hwarangdo pažymėtina tuo, kad į ją įtraukta įvairių religijų, tokių kaip: senovės daoizmas, budizmas ir konfucionizmas, minčių. Daoizmas – reprezentuoja Korėjos liaudies papročius, budizmas – žmonių noro sustiprinimą ir norą apsiginti nuo išorės priešų užkariavimo; konfucionizmas – išsaugoti filosofiją puoselėjančias dorybes ir ištikimybę savo šaliai (21 Icons of Korean culture 2009, p. 246).
Mąstymas, kad tekvondo yra tik kovos technika ar tik sportas, turintis apribojimų, nėra teisingas. Tekvondo turi savo kovos meno filosofiją, pasireiškiančią dėmesio sutelkimu, psichine ir dvasine disciplina, judesių technika ir kūno judėjimu. Be sportinių treniruočių, iš tekvondo praktikantų reikalaujama ištvermės per savęs atsižadėjimo ir santūrumo procesus, kurie pasiekiami didelėmis pastangomis (21 Icons of Korean culture 2009, p. 247).
Vienas iš pagrindinių tekvondo dvasios elementų yra harmonijos supratimas. Tradicinėje korėjiečių mąstysenoje won (ratas), bang (kryptis) ir gak (kampas) atitinkamai simbolizuoja dangų, žemę ir žmogų, kurie interpretuojami kaip trys visatos elementai. Per šitų trijų elementų harmoniją žmogus ir visata gali bendrauti vienas su kitu ir išlaikyti gyvybę. Trys elementai won, bang, gak tarnauja kaip pagrindiniai tekvondo judesio principai (21 Icons of Korean culture 2009, p. 247).
Won simbolizuoja lankstumą sukimosi judesiuose, kai kūnas apsisuka apie savo ašį ir išsilaiko ore. Bang reiškia stabilumą stovint, o gak reiškia aštrumą ir stiprumą smogiant bei spiriant. Tik tada, kai trys elementai bus harmoningi tarpusavyje, jie bus atliekami tinkamai ir atskirai. Šis principas taikomas ir tekvondo aprangai. Ją sudaro kelnės, V kaklo formos viršutinė aprangos dalis ir diržas. Diržas reiškia penkis elementus Kinijos filosofijoje, kuri aiškina visatos susikūrimą ir tvarką: hwa (ugnis), su (vanduo), mok (medis), geum (metalas) ir to (žemė) (21 Icons of Korean culture 2009, p. 247).
Taip pat labai svarbus etiketas bei manieros tarp dėstytojo ir studento, vyresnio ir jaunesnio studento. Šio kovos meno mokymas prasideda nuo moralės mokymo. Tekvondo moko, kaip įveikti egocentrišką gyvenimą ir kaip rūpintis bei gerbti kitus. Šių moralinių vertybių propagavimas žmonių visuomenėje yra vienas iš svarbiausių siekių tekvondo sistemoje (21 Icons of Korean culture 2009, p. 247).
Tekvondo praktikavimo pliusai
Tekvondo nėra skirtas tik profesionaliems sportininkams. Kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, gali praktikuoti šį kovos meną. Šis sportas palengvina vaikų augimą, nes vienodai stiprina jų kaulus ir raumenis. Kadangi tekvondo yra geras pratimas treniruojant visą kūną, jis skatina kraujagyslių atsparumą ir gerina kraujotaką (21 Icons of Korean culture 2009, p. 248).
Vienas tyrimas parodė, kad vaikai praktikuojantys tekvondo padidino savo KMI (kūno masės indeksą) ir vikrumą. Vaikai gali ne tik ištobulinti savo kūną, bet tai gali suteikti jiems pasitikėjimo gyvenime. Jie gali skatinti savo socialumą treniruodamiesi kartu su mokytojais ar draugais. Praktikantai taip pat išmoksta ištvermės ir susidoroti su stresu. Ypač tekvondo siūloma psichikai treniruoti. Tai paremta Kinijos filosofija, kad kūnas ir mintys nėra atskiri dalykai, o sudaro vieną visumą. Ši sporto šaka dar siūloma šiuolaikiniams triukšmo ir skubėjimo veikiamiems žmonėms, kaip alternatyva poilsiui. Tekvondo tikslas sutampa su sveikos gyvensenos idėjomis (21 Icons of Korean culture 2009, p. 249).
Tekvondo pasiekimai
Tekvondo populiarumas išaugo 1972 m. lapkričio 30 d. susikūrus Kukkiwon. Pasaulio tekvondo federacijos atsiradimas 1973 m. sukūrė įvaizdį, kad Korėja yra sparčiausiai pasaulyje besivystančio kovos meno gimtinė. Po įsimintino progreso aštuntajame dešimtmetyje sekė kiti laimėjimai. 1986 m. tekvondo įtrauktas į Azijos žaidynes, o 2000 m. ̶ į Sidnėjaus olimpines žaidynes kaip oficiali sporto šaka (21 Icons of Korean culture 2009, p. 244).
Tekvondo pasidarė žinomas pasaulyje po to, kai keletas mokytojų paliko Korėją, kad populiarintų šią sporto šaką. Tekvondo susilaukė populiarumo 1973 m. gegužę, kai Kukkiwon surengė pirmąjį tarptautinį tekvondo turnyrą, kuriame dalyvavo 20 komandų, 161 dalyvis iš 17 šalių (21 Icons of Korean culture 2009, p. 249).
Šiuo metu tekvondo praktikuoja 70 milijonų oficialiai užsiregistravusių žmonių 188 šalyse. 39 koledžai Korėjoje yra įkūrę tekvondo skyrius. Nuo 2006 m. panaši praktika pastebima ir JAV, Kalifornijoje, kur atskiri universitetai įkūrė tekvondo skyrius; tai pirmi tokie atvejai už Pietų Korėjos ribų (21 Icons of Korean culture 2009, p. 251).
Naudota literatūra:
Korean educational development institute, 2002. Let‘s learn about Korea. Seoul: Korean educational development institute.
Randall, K., 2011. Korean Games and Sports: Modern and Traditional. Seoul: Hollym international corporation.
The Academy of Korean Studies, 2009. 21 icons of Korean culture. Seoul: Kyung-in Publishing Co.
Redagavo Gabrielė Mickevičiūtė