Longmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu kartu su jos užaugintais drakonaiss siejo itin stiprus tarpusavio ryšys, kuris gali būti palygintas su vaikų ir motinos santykiais. Legenda Longmu, kurios žmogiškasis vardas buvo Ven Ši (kin. 溫氏, Wēnshì), gimė apie 290 m. pr. m. e. netoli Sidziango (kin. 西江, Xījiāng) upės (Guru 2015). Ven Ši dažnai keliaudavo prie Sidziango upės, norėdama ten išsiplauti rūbus ar sužvejoti maisto. Vieną dieną, atkeliavusi prie upės Ven Ši pastebėjo keistai atrodantį baltą akmenį. Ji nusprendė parsinešti jį namo, tačiau sugrįžusi suprato, jog tai ne paprastas akmuo, o kiaušinis. Neilgai trukus iš jo...
Daugiau
Senelė Jongdung
Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai Džedžiu salos (kor. 제주도, Jeju-do), žvejams bei žemdirbiams. Džedžiu salos mitologijoje ši deivė dažnai vaizduojama ir vyru, vadinamu Jongdung seneliu (kor. 영등하르방, Yeongdeung Hareubang). Buvo tikima, kad jis padėdavo žvejams sugauti daugiau žuvų (Na ir Chae 2010). Mitas Pasak legendos, Senelė Jongdung buvo jauna jūros deivė, išgelbėjusi grupę jūreivių, kuriems, sudužus laivui nežinomoje saloje, grėsė pavojus būti surytiems ciklopų. Ji ragino jūreivius kartoti magiškus žodžius ir neatsigręžiant plaukti namo į Džedžiu salą. Jūreiviai, tolumoje pamatę savo mylimą salą, staiga išsiblaškė ir pamiršo kartotus žodžius. Burtas buvo nutrauktas, o jūreiviai – nukelti atgal...
Daugiau
Juhva
Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose pasitiko ir linksmino saulės dievo tarnai. Hemosas įsakė savo tarnams užverti rūmų duris ir įkalinti jas rūmų viduje. Nors Juhvos sesėms pavyko ištrūkti, tačiau gluosnių deivė liko įkalinta ir priversta tapti saulės dievo žmona be savo tėvo sutikimo. Upės dievas ir Juhvos tėvas Habekas, įsiutintas šių žinių pasikvietė saulės dievą ir pasiūlė “išspręsti reikalus formos keitimo dvikovoje” (Sherman, 2008). Pirmiausia, Hemosas pasivertė į ūdrą, o Habekas – į karpį. Ūdra pagavo karpį. Tuomet Habekas tapo stirna, o Hemosas – vilku, ir netrukus pagavo ją. Habekui pasivertus putpele, Hemosas pavirto ereliu...
Daugiau
Mjongvol
Mjongvol (kor. 명월각시, Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (kor.궁산, Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie Mėnulio ir Saulės dievybių kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir Mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, jos patiriami sunkumai ir suartėjimas, įveikus įvairius gyvenimo išbandymus. Šis mitas yra kilęs iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol vaizdinys Nors iki mūsų dienų neišliko daug mergelės Mjongvol vizualinės reprezentacijos formų tokių kaip paveikslai ar iliustracijos, tačiau turimi reliktai iš praeities leidžia teigti, jog mergelė bei jos vyras buvo vaizduojami panašiai. Mjongvol kūnas buvo drakono formos. Nors vietoje rankų ši turėjo sparnus, tačiau jos veidas buvo išskirtinis dėl savo itin gražių moteriškų bruožų. Tiek Mjongvol, tiek jos vyras Gungsanas virš savo galvos...
Daugiau
Bendzaiten
Bendzaiten (jap. 弁才天 arba jap. 弁財天, Benzaiten) – tai Tekančios Saulės šalies Budizmo deivė, kuri yra kildinama iš hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivės Sarasvatės (skr. सरस्वती, Sarasvatī). Bendzaiten garbinimo praktika Japoniją pasiekė per „Auksinės Šviesos sūtros“ (skr. सुवर्णप्रभासोत्तमसूत्रेन्द्रराज, Suvarṇa-prabhāsa Sūtra, jap. 金光明経, Konkōmyōkō) kiniškus teksto vertimus bei įsigalėjo šalyje VI-VIII a. bėgyje. Bendzaiten yra sinkretinė dievybė, turinti tiek budistinį, tiek šintoistinį (jap. 神道, Shintō) aspektus. Bendzaiten taip pat yra vienintelė moteriškos giminės dievybė, priklausanti Septyniems laimės dievams. Ji Tekančios Saulės šalyje taip pat yra vadinama Aštuonranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天, Happi Benzaiten), Dieviškojo Garso Bendzaiten (jap. 妙音天, Myō-on Benzaiten), Uga Bendzaiten (jap. 宇賀神, Ugajin, Uka no Kami) bei Didžiąja Bendzaiten (jap. 大弁才天, Daibenzaiten). Išvaizda Ši dieviškoji būtybė yra kildinama iš deivės Sarasvati, kuri hinduizmo religinėje tradicijoje yra atsakinga už vandenį, išmintį, muziką ir menus. Dėl šios priežasties Bendzaiten yra siejama...
Daugiau
