Pietų Korėjos stalo etiketas
Korėjos stalo etiketas yra Šiaurės bei Pietų Korėjoje susiformavę visuotinai priimtos tam tikros etiketo taisyklės, normos, taikomos valgymo metu. Šios taisyklės išskiria Pietų Korėją, esančią šiaurės Rytų Azijoje, nuo kitų šalių ir išlaiko jos unikalią kultūrą. Korėjos maisto įvairovė ir stalo manieros išsivystė kartu su istorija ir žemės ūkiu, tačiau didžiausią įtaką darė konfucianizmo filosofija. Istorija Šiuolaikinės maisto kultūros nebūtų įmanoma suprasti neatsižvelgus į žemės ūkį ir istorijos ištakas. Nors žemdirbystė buvo pagrindinis ir efektyviausias maisto išgavimio šaltinis, tai turėjo ir savų trūkumų bei iššūkių. Besiartinant šaltajam sezonui, derlius būdavo atidedamas žiemos atsargoms. Šiam tikslui buvo statomi maisto sandėliai, skirti maistui laikyti bei tuo pačiu apsaugoti atsargas nuo netoliese gyvenančių plėšrūnų ar bakterijų, kurios supūdytų maisto produktus. Tačiau pats efektyviausias ir patikimiausias būdas išlaikyti atsargas ir prailginti produktų galiojimo trukmę yra konservavimas, rauginimas bei džiovinimas. Šie būdai padeda išlaikyti...
Daugiau
Pietų Korėjos etiketas
Pietų Korėjos etiketas – tai Pietų Korėjoje per ilgą laiką susiformavusios visuotinai priimtino elgesio taisyklės, kurios sukūrė savitą šalies kultūrą, kurią daugiausiai paveikė konfucianizmas, budizmas, savita korėjiečių kibun (기분 kibun) samprata. Istorija Pirmieji įrašai, kurie minėjo Korėją, buvo parašyti prieš daugiau nei 4 tūkst. m. Jau tada Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės buvo aprašomi, kaip taikūs ir savo elgesį remiantys etiketo normomis, kurių pagrindas yra harmonija, visuomenė. Vietinis šamanizmo tikėjimas kontroliavo kasdienį gyvenimą bei agrikultūrines normas, nuo santykių tarp lyčių iki privalomų įsipareigojimų valdovui (Vegdahl, Hur 2012, p.21). Viskas ėmė keistis, kai iš Kinijos maždaug 109 m. pr. Kr. ėmė sklisti menas bei kinų kultūros pasiekimai, kurie supažindino su budizmu ir konfucianizmu, lėmusiais Pietų Korėjos etiketo susiformavimo pagrindą. Šamanizmo tradicijos pradėjo silpnėti, kai budizmas tapo pagrindine išpažįstama religija Gorjo (고려 Goryeo) laikotarpiu, nuo 918 m. iki 1392 m. Budizmo ritualai bei...
Daugiau
Kiniškos valgymo lazdelės
Kiniškai lazdelės vadinamos kuaidzi (筷子kuàizi). Išvertus pažodžiui reikštų „greitas bambukas“. Kadangi lazdelės buvo dažniausiai gaminamos iš bambuko, o jomis valgyti buvo labai patogu ir greita.Vienas svarbiausių ir pastebimiausių akcentų Rytų Azijoje yra valgymo lazdelės. Istorija Manoma, kad jos buvo atrastos Kinijoje, dar prieš 3-5 tūkst. metų (tiksli data nėra žinoma). Vėliau paplito ir kitose šalyse – Japonijoje, Vietname, Laose, Mianmare. Skirtingai nuo vakariečių, kurie naudojo šakutę ir peilį, kinai naudojo valgymo lazdeles – porą plonų medinių pagaliukų, apie 20 cm ilgio, paprastai pagamintų iš bambuko, kaulo, medžio, taip pat ir iš tauriųjų metalų – aukso, sidabro. Šiuo metu vis dažniau yra naudojamos plastmasinės valgymo lazdelės. Esminis skirtumas tarp šių valgymo įrankių yra tas, kad kinai, valgydami maistą jo nepjausto, taip pat nesmeigia, o naudodamiesi nykščio ir vienos rankos pirštų pagalba, sugriebia maistą, kuris iš anksto būna supjaustytas atitinkamo dydžio...
Daugiau
