Kinų drama „Bijūnų pavėsinė“
Tango Siandzu (汤显祖 Tang Xianzu) (1550-1616) drama „Bijūnų pavėsinė“ (牡丹亭 Mǔdān tíng) užbaigta apie 1588 m. Pirmą kartą suvaidinta 1598 m. princo Tengo pavėsinėje (滕王阁 Tengwang Ge). Tuo metu buvo plačiai kalbama, kad kone visi galėjo padeklamuoti dramos žodžius. „Bijūnų pavėsinės“ literatūrinėje kalboje Siandzu išlaiko prozą ir liaudiškas idiomas. Tai ne tik įrodo dramaturgo neprilygstamą talentą literatūrinėms kompozicijoms, bet ir papuošia dramos aprašymą yra pagirtinas už gilų pajautimą. Stipri aistra, nuoširdus dėkingumas, nuostabūs įvykiai ir graži kalba paverčia „Bijūnų pavėsinę“ maloniu skaityti ir vertinti kūriniu. Šis autentiško siužeto kūrinys yra sudarytas iš 55 scenų ir virš 400 arijų, o suvaidinti jam reikia daugiau nei 22 valandų. Dramos tekstas nebūtinai sutampa su muzika. Muzikinė drama „Bijūnų pavėsinė“ buvo leidžiama ir perleidžiama daug kartų, todėl kiniški adaptacijų tekstai buvo patobulinti taip, jog sutaptų su įspūdinga Kunčiu (崑曲 Kunqu) operos muzika. Tangas Siandzu Tai garsus kinų...
DaugiauSun Vukongas
Sun Vukongas (孙悟空 Sun Wukong) – vienas pagrindinių veikėjų Kinijos klasikiniame romane „Kelionė į vakarus“ (西游记 Xiyouji). Knyga išleista XVI a., jos autorius yra Vu Čengenas (吴承恩 Wu Cheng‘en). Romane pasakojama, kaip Sun Vukongas, dar vadinamas beždžionių karaliumi ir laikomas triksteriu, lydėjo įžymų budistų vienuolį Siuandzangą (玄奘 Xuanzang) į Indiją, kad atrastų šventas sutras (Leeming 2001, p. 120). Istorija ir vardo reikšmė Knygoje „Kelionė į vakarus“ pasakojama, kad Sun Vukongas gimė ant Gėlių ir vaisių kalno. Sun Vukongas atsirado iš akmeninio kiaušinio, kurį sukūrė stebuklingas akmuo, veikiant Dangui, Žemei, Saulei ir Mėnuliui. Papūtus vėjui, iš kiaušinio atsirado beždžionė (Wu 1592, p. 5–6), todėl neretai šis veikėjas vadinamas Akmens beždžione. Nors vartojami ir kiti vardai, pvz., Beždžionių karalius, Didysis išminčius, lygus dangui (齐天大圣 qi tian da sheng) ir pan., tačiau įprasta šią būtybę vadinti Sun Vukongu. Tai yra budistinis vardas,...
Daugiau