Kantono virtuvė
Kantono virtuvė (广东 菜 Guǎngdōngcài) – kitaip žinoma kaip Jue virtuvė. Tai viena iš aštuonių kulinarinių Kinijos virtuvės tradicijų. Ji paplitusi pietinėje Kinijos pakrantėje, Guangdongo ( 广东 Guǎngdōng) provincijoje. Kantono virtuve ji buvo pradėta vadinti dar XIX a., nes Guangdžou (广州 Guǎngzhōu) miestas vakarietiškoje tradicijoje buvo vadinamas Kantonu. Dėl palankios geografinės padėties ši virtuvė gali pasiūlyti platų maisto spektrą. Tai pirmoji regioninė virtuvė paplitusi Kinijoje (Wu 2015). Ji turi labai gerą reputaciją šalyje ir užsienyje dėl unikalių ir specifinių patiekalų, o vyrėjai apmokyti Kantono virtuvėje yra labai vertinami pačioje valstybėje. Jei vakariečiai kalba apie kinų virtuvę, dažniausiai apibūdindami maistą jie kalba apie kantono virtuvę (Civiltello 2011). Geografinės padėties įtaka Kantono virtuvė yra įsikūrusi pietinėje Kinijos pakrantėje, kur gausu gyvūnų ir augalų šaltinių. Taip yra todėl, kad tai gausi kritulių atogrąžų klimato zona. Taip pat Guangdžou miestas buvo uostas, kuris sulaukdavo nemažai užsieniečių, kurie...
DaugiauSušiai
Sušiai (寿司) – japonų patiekalas iš ryžių, virtų su actu, ir kitų komponentų, dažniausiai žalios žuvies ar kitų jūros gėrybių ir daržovių. Ingredientai ir sušių forma turi daugybę variantų, bet pagrindiniai, naudojami beveik visuose sušiuose, yra ryžiai, žalia žuvis ar jūros gėrybės (kai kuriais atvejais ir mėsa), daržovės. Pjaustyta žuvis be ryžių vadinama sašimiu (刺身). Sušių istorija Japoniškos virtuvės formavimąsi lėmė daug veiksnių: geografinė padėtis, klimatas, religija, kaimyninių valstybių įtaka. Japonijos salas supančiame vandenyne gausu jūros gėrybių, o klimatas palankus ryžiams auginti. Pagrindinė sušių sudedamoji dalis – virti actuoti ryžiai, formuojami į vieną iš daugybės sušių formų. Daugumai sušių rūšių formuoti naudojami džiovintų jūros dumblių lapai noriai (海苔). Sušių garnyrui naudojamos žalios, virtos ar marinuotos jūrų gėrybės, daržovių ar kiaušinienės gabalėliai. Išvertus iš japonų kalbos, sušis reiškia „konservuota žuvis“ arba „ryžiuose ir druskoje fermentuota žuvis“. Sušių kaip patiekalo istorija prasidėjo...
DaugiauTradiciniai korėjietiški patiekalai
Tradiciniai korėjietiški patiekalai – korėjiečiams būdingų, juos reprezentuojančių arba iš Korėjos pusiasalio kilusių patiekalų visuma. Dauguma Pietų Korėjos patiekalų receptų kilo iš Šiaurės Korėjos, tačiau dėl klimato ir ekonominių priežasčių Pietų Korėjos maisto kultūra labai skiriasi. Korėjiečių virtuvė pasižymi aštrumu, todėl kartais yra vadinama Azijos meksikiečių virtuve. Istorija Korėjiečiai pradėjo auginti javus nuo neolito vidurio, o ryžius nuo maždaug 2000 m. pr. Kr. Įvairiausios pupos maistui buvo naudojamos nuo pat Korėjos istorijos pradžios. Todėl ryžiai, pupos ir įvairiausi javai tapo Korėjos virtuves pagrindu. Kadangi Korėjos pusiasalis iš visų trijų pusių yra apsuptas jūros ir turi daug upių, šalis buvo gausiai aprūpinta jūrų gėrybėmis. Dėl smarkių sezoninių pasikeitimų korėjiečiai jau ankstyvaisiais civilizacijos laikotarpiais įgudo fermentuoti maistą, kaip jeotgal (젓갈) (sūdytos jūrų gerybės). Taip pat korėjiečiai buvo gabūs medžiotojai, todėl įkūrė gilias mėsos gaminimo tradicijas. Dėl tokių sąlygų kasdienis ryžių, pupų...
Daugiau

