Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Huarangai

Parašė Evelina Jankauskaitė - 2018-01-23 - Indonezija, Pietų ir Šiaurės Korėja

Huarangai (화랑 huarang) – organizacija, sukurta Šilos karalystės periodu, dar žinoma kaip „Gėlių berniukai“. Organizacijos tikslas – paruošti jaunus vaikinus, kilusius iš aukštuomenės, gyvenimui karalystės bendruomenėje. Reikšmė Sino-korėjietiškai „hua“ (花) reiškia gėlė arba apibrėžia gėlės žydėjimą. „Rang“ (郞) reiškia vyras. Kartais „rang“ buvo naudojama kaip priesaga oficialiuose Šilos dinastijos tituluose. Įvairiuose šaltiniuose huarangai yra įvardinami kaip kariai. Tačiau jie labiau buvo orientuoti ugdyti sugebėjimus ir talentus, kurie bus panaudoti tolimesniame karalystės valdyme. Terminu hurangas buvo įvardinama tik pati organizacija ir jos lyderiai. Visi kiti organizacijos nariai buvo vadinami huarang-do (화랑도). „Do“ reiškia sekėjas, mokinys, todėl pilnas terminas reiškia „hurangų pasekėjas“ (bibimgirl 2016). Kilmė Trijų karalysčių kronikose (삼국사기 samguksagi) rašoma: Karaliaus Činhungo valdymo metu, maždaug 576 metais, buvo sukurta organizacija Vonhua (원화, originalios gėlės), kurios lyderės buvo dvi moterys. Buvo manoma, kad ši moterų grupė labiau atliko kisengės (기생 Gisaeng) pareigas,...

Daugiau

Toradžai

Parašė Monika Lazickaitė - 2015-06-03 - Indonezija

Toradžai (Toraja) – labiausiai žinoma dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių laidojimo papročių. Šios tautos svarbiausias gyvenimo etapas yra mirtis, jiems tai yra didelė mirusiųjų išlydėjimo šventė, kuriai jie sunkiai dirba visą savo gyvenimą. Pavadinimas yra kilęs iš „To-ri-aja“, kuris reiškia kalnų žmonės. Toradžai gyvena Tana Toradža regentystėje, kalnuotoje teritorijoje, kuri yra Indonezijos provincijoje, Pietų Sulavese. Šios etninės grupės populiacija yra maždaug 650 000 žmonių, iš kurių tik 450 000 vis dar gyvena Tana Toradža regione. Dauguma jų yra krikščionys, kiti musulmonai ir tik labai maža dalis yra išlaikę vietinius tikėjimus, žinomus kaip Aluk Todolo (liet. Protėvių kelias), kurie dažniausiai atliekami laidotuvių iškilmių ir laidojimo papročių metu. Toradža tautos atsiradimo mitas Pasak mito, toradžų protėviai į žemę nusileido iš dangaus, naudodamiesi laiptais, kurie tuo metu buvo naudojami toradžų tam, kad susisiektų su mediumu Puang Matua, sukūrėju. Pasaulis buvo padalintas į viršutinį pasaulį...

Daugiau

Islamas Indonezijoje

Parašė Miglė Peldžiūtė - 2015-06-03 - Indonezija

Islamas į Indoneziją atkeliavo VIII a., tačiau tik XIII a. jis buvo priimtas kaip valstybinė religija. 2010 m. duomenimis Indonezijoje gyvena  apie 204 mln musulmonų, kurie sudaro 88% šalies populiacijos, kartu su mažumomis: krikščionimis, budistais ir induistais. Šalies šūkis: ,,vienybė yra įvairovė“. Taip pat tai yra  šalis, kurioje gyvena daugiausiai žmonių išpažįstančių islamo tikėjimą. Tačiau prieš tampant musulmoniška šalimi Indonezija buvo pagoniška ir žmonėms prireikė daug laiko, kol įsisavino naują religiją. Iki šiol šalyje 6-ios oficialios religijos, įkaitant islamą, bei daug oficialiai nepripažintų animistinių tikėjimų. Istorija Islamas į Indoneziją atkeliavo tarptautiniais mainais. Tuo metu religija buvo labiau susitelkusi ties žmogaus siela ar ritualais. Kol kolonizacija dar nebuvo prasidėjusi, musulmonai pirkliai didino savo pajėgas, kartu darydami dažnesnius maršrutus į Pietryčių Aziją. Didėjantis islamo populiarumas nebuvo džihadas, priėmus naują religiją šalys priešinosi portugalų kolonizacijai bei perėmė griežtą Islamo valdymo kultūrą, kad...

Daugiau

Borobuduras

Parašė Giedrė Steponavičiūtė - 2015-06-03 - Indonezija

Borobuduras yra didžiausia budistinė šventykla Pietryčių Azijoje. Tai vienas iš Pietryčių Azijos architektūros statinių, kuriam prilygsta tik Baganas Birmoje ir Angkoras Kambodžoje. Budizmui greitu laiku sunykus ir ėmus valdyti islamo dinastijoms, Borobuduras buvo apleistas. Ilgą laiką jį dengė po Merapi ugnikalnio išsiveržimo iškritę pelenai. 1815 m. Javos salos gubernatorius seras Tomas Stamfordas Raflas įsakė išvalyti šią vietovę. XX a. olandai pradėjo Borobuduro restauraciją. Mažos restauracijos buvo padarytos, tačiau jų nepakako visiškai apsaugoti statinį nuo irimo. 1960 metų pabaigoje Indonezijos vyriausybė paprašė tarptautinės bendruomenės pagalbos kapitaliniam remontui atlikti. 1973 m. buvo sukurtas projektas atkurti Borobudur šventyklą. Indonezijos vyriausybė ir UNESCO  įsipareigojo nuo 1975 m. iki 1982 m. užbaigti paminklo restauravimo projektą. Pamatas buvo stabilizuotas ir visi 1460 paneliai buvo išvalyti. Restauravimo metu buvo permontuotos penkios kvadratininės platformos ir pagerintas drenažo kanalų įdėjimas į paminklą. Buvo pridėti nepralaidūs filtravimosi sluoksniai. Po...

Daugiau

Tradiciniai javiečių drabužiai

Parašė Greta Lesnevskytė - 2015-05-31 - Indonezija

Tradiciniai javiečių drabužiai – tai nacionaliniai kostiumai, reprezentuojantys Indonezijos respubliką, kurie yra sukurti remiantis Indonezijos kultūra ir tekstilės tradicijomis. Šiais laikais lengviausiai pažįstami drabužiai yra kurti batikos būdu (indonez. kebaya), šie kostiumai kilę iš Balio ir Javos salų, todėl būtent šių salų gyventojus dažniausiai galima išvysti apsirengusius anksčiau minėtai apdarais. Nuo kolonijinių laikų, kai Java tapo Indonezijos politiniu centru, tautiniai kostiumai įgijo nacionalinį statusą. Nacionaliniai kostiumai dėvimi per nacionalines ir tradicines ceremonijas, geriausius šių drabužių pavyzdžius galima pamatyti Indonezijos prezidento, pirmosios damos ir kitų diplomatų aprangoje per iškilmingas vakarienes, bei tradicines vestuvių ceremonijas. Bãtika Tai tankių gyslelių tinklu dekoruotas audinys ar kilimas arba dekoravimo technika. Batik – indoneziečių žodis, nurodantis nepatentuotą dažymo vašku ant tekstilės techniką. Batik yra kilęs iš javiečių žodžių (indonez. amba), reiškiantį rašyti ir (indonez. titik), reiškiantį tašką. Ši dažymo technika žinoma daugiau nei tūkstantį metų ir galimai kilusi...

Daugiau

Balio sala

Parašė Eimantė Paškeivičiūtė - 2015-05-22 - Indonezija

Balis – viena iš Indonezijos respublikos salų, tarp Javos vakaruose ir Lomboko salų rytuose. Balio sala yra maždaug 5632 km². ploto. Nuo šiaurinio smaigalio iki pietinio – 55 km., nuo vakarinio iki pietinio – 140 km. Landšaftas kalvotas, ypač vakarų regione, centrinėje salos dalyje yra vulkaninių kalnų. Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m). Šiaurinėje ir pietinėje centrinių kalnų dalyje išplėtota terasinė žemdirbystė, bei auginamos įvairios kultūros, pvz.: ryžiai, kukurūzai, kava, arbata, tabakas, kakava, vanilė, sojos pupelės, čili pipirai. Temperatūra svyruoja nuo 32˚C iki 35˚C. Paprastai karščiau ir sausiau būna sausuoju laikotarpiu, nuo balandžio iki rugsėjo, kai lietūs tampa ne tokie ilgi ir dažni. Flora ir Fauna Balio sala pasižymi itin didele floros įvairove. Dažniausiai aptinkami augalai, tokie kaip tamarindai, akacijos, kokosų palmės, įvairių rūšių bambukai. Taip pat bugenvilijos, jazminai, vandens lelijos ir daugybė įvairiausių rūšių orchidėjų. Tigrai ir...

Daugiau