Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Bendzaiten

Bendzaiten

Bendzaiten (jap. 弁才天 Benzaiten) arba Benten (jap. 弁天 Benten) yra vandens deivė, kuri turi bene daugiausiai dieviškųjų formų ir funkcijų, tačiau jos visos turi pagrindinį tikslą – atnešti materialią gerovę. Kitose formose ji atsakinga už mokslą, iškalbą, muziką, atliekamus menus, turtą, ilgaamžiškumą ir apsaugą nuo žemės drebėjimų ir sausros, atneša sėkmę kovoje karžygiams ir saugo juos mūšio lauke.

Ikonografija ir įvairovė

Bendzaiten yra viena iš labiausiai Japonijoje garbinamų dievybių, kurios istorinės ištakos yra siejamos su induizmo, budizmo bei Japonijos dievų panteonais. Šiai dievybei skirtingais Japonijos periodais buvo priskiriamos vis kitokios funkcijos. Visgi ji yra labiau priskiriama šintoizmo dievų (kami) pogrupiui. Tai yra vienintelė moteriškosios giminės deivė, kuri priklauso Septynių laimės dievų ratui. Ji taip pat yra vadinama Aštuoniaranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天 Happi Benzaiten), Dieviškojo garso Bendzaiten (jap. 妙音天 Myō-on Benzaiten), Daibentzaiten (išminties, sėkmės, norų išsipildymo deivė), Uga Benzaiten (turto deivė).

Ši dieviškoji būtybė yra kildinama iš induizmo deivės Sarasvati, kuri buvo atsakinga už vandenį, upes. Todėl daugumoje graviūrų ji siejama su vandeniu bei yra pažymima, jog ji asocijuojama su tuo kas plaukia: vandeniu, žodžiais, energija, muzika, menu ir žiniomis. Dažniausiai ji vaizduojama kaip gražuolė moteris, dviem rankomis laikanti bivą (keturių stygų muzikinis instrumentas), kurios pašonėje būna vienas iš šventų gyvūnų, tai yra: drakonas, vėžlys, balta lapė arba gyvatė. Balta spalva yra laikoma būtent šios deivės spalva, jos puošnūs rūbai bene dažniausiai būna šio atspalvio, lygiai tokios spalvos bus vaizduojami šventieji gyvūnai greta Bendzaiten.

Didžiausia šios deivės populiarumo ypatybė, jog besikeičiant Japonijos istoriniams laikotarpiams, keitėsi ir dieviškosios funkcijos, ji buvo priskiriama prie įvairių dievų grupių. Maždaug VI-VIII a., kuomet iš Indijos, per Kiniją budizmas pasiekė Japoniją, ji buvo laikoma budistine dievybe, kuri buvo atsakinga už šalies saugumą ir budizmo gynimą.

VIII a. „Auksinės šviesos sutros“ vertime buvo aprašoma, jog Aštuonrankė Bendzaiten vaizduojama kaip karžygė deivė turinti aštuonias rankas, kuriose laiko po ginklą: lanką, strėlę, kardą, kirvį, ietį, virvę, geležinį ratą bei ilgą lazdą. Jos pozicija buvo primenanti kario, besiruošiančio pulti. Palaipsniui Bendzaiten atvaizdą imta keisti, siekiant labiau sumaišyti budistinį atvaizdą su šintoistine religija, kai kuriose jos rankose ginklai buvo pakeisti monetomis, brangakmeniais arba raktais (Jeremy Roberts, 2009).

Nuo IX a. keičiantis istorinėms aplinkybėms šalyje ir atėjus budizmo atmainai ezoteriniam budizmui (密教 mikkyo),[1] deivės pavidalas ir funkcijos buvo pakeistos. Ji buvo vaizduojama kaip gražuolė moteris, apsirengusi ilga, kiniško stiliaus suknele, laikanti rankoje muzikos instrumentą ir atstovavo kaip muzikos deivė. Šioje formoje ji buvo vadinama Dieviškojo garso Benzaiten. Jos funkcijos buvo globoti muziką, iškalbą, mokslą.

XI-XII a. ši Bendzaiten buvo gretinama kartu su dievu Ugadžinu, kuris buvo vandens, žemdirbystės ir sėkmės dievas. Nuo to laiko vėl pradėta ja sieti su vandens stichija, ir ji buvo vadinama Uga Benzaiten. Taip pat buvo tikima, jog ji apsaugo nuo žemės drebėjimų ir sausros. Meno dirbiniuose imta vaizduoti vėlgi sėdinčia moterį, rankoje laikančią muzikinį instrumentą, tačiau ant galvos šiuo atveju kaip karūna yra uždėti torii vartai, o jų centre sėdi Ugadžinas. Toks pavaizdavimas deivę priskyrė šintoizmo panteonui bei buvo sukurtos sąsajos su lietumi, žmonių apsauga. Taip pat kai kur jos pašonėje vaizduojamas vėžlys.

XIII a. deivės išvaizdos forma vėl keitėsi. Nors ji vis dar buvo vadinama Uga Bendzaiten, tačiau kai kur ji įgavo naują vardą ir pradėta vadinti Didžiąją Bendzaiten (大弁才天Daibenzaiten). Vis dar apsirengusi ilgą kiniško stiliaus suknelę ji abiejose rankose laikė kardą (kuris reiškė išmintį, kovą) bei brangakmenį, kurio paskirtis buvo išpildyti bet kokį norą. Svarbiausias dalykas, kuris Bendzaiten visiškai priartino prie šintoizmo, buvo tai, jog XIV a. pradžioje jos vardo reikšmė buvo sukonstruota naujai. Rašmuo zai 材 (liet. „talentas“), buvo pakeistas į zai 財 (liet. „turtas“), ir ji tapo sėkmės bei gerovės deive. Nuo to laiko šios deivės formų variacijos bei jos pagrindinės funkcijos beveik nebekito.

XVI a. susiformavus Septynių laimės dievų kultui, jai buvo priskirtos literatūros, muzikos, grožio ir turto deivės funkcijos. Dauguma žinojo jos asociacijas su vandeniu, todėl jos garbei šventyklos buvo statomos netoli vandens telkinių. Dėl jos funkcijų saugant meną ir skatinant turtą ji buvo labai pamėgta tarp geišų, pirklių ir meno atlikėjų.

Mitai

Vienas pagrindinių mitų apie Benzaiten yra susijęs su Enošimos sala bei jos susikūrimo istorija. Šioje saloje buvo pastatyta šventykla skirta šiai deivei dėl mito, kuris pasakoja:  „Katagavos miestelyje siautė penkiagalvis drakonas, kuris kenkė to miestelio gyventojams. Bandydami numalšinti drakono rūstybę, miestelėnai aukodavo žmogų, tačiau tai buvo veltui. Tai pastebėjusi Bendzaitenė, nusileido iš dangaus, pakėlė iš vandens gelmių žemės plotą, jog miestelio gyventojai galėtų ten įsikurti. Atskridęs drakonas pamatė deivę ir pakerėtas jos nuostabaus grožio ją įsimylėjo bei pasiūlė jai tekėti už jo. Tačiau deivė pasitelkdama iškalbą įtikino, jog šis siaubė tūkstančius metų šias žemes ir kenkė gyventojams. Atsisakiusi pasiūlymo ji išties pakeitė drakoną, kuris iš meilės jai nuskrido į Enošimos salos pietus priešais Bendzaiten rūmus ir pavirto kalva, kuri šiais laikais yra vadinama „Drakono kalva“ (Patrick Hein, 2014).

Antrasis mitas, kuris išaukštino Bendzaiten kaip žinių deivę, yra legenda apie Vaiči Sugijamą ir jo akupunktūros žinias. „1610 m, Vaiči Sugijama gimė samurajaus šeimoje, bet būdamas mažas jis prarado regėjimą, todėl dėl negalios negalėdamas tapti samurajumi kaip ir jo tėvas, jis pasirinko kitą kelią ir pasinėrė į mediciną ir tapo akupunktūros gydytoju. Mokęsis pas įvairius mokytojus jis buvo pripažintas kaip netalentingas mokinys, todėl buvo atsisakyta jį mokyti. Praradęs viltį jis atvyko į Enošimos salą. Tikėdamasis deivės pagalbos jis nuėjo į olą, kurioje maldavo ir pasninkavo šalia jos kojų, prašydamas atsiųsti jam žinių kaip pagerinti jo akupunktūros techniką. Baigęs savo pasninką, jis ruošėsi išeiti iš olos, tačiau užkliuvo už akmens ir pušies spyglio įstrigusio bambuko lazdelėje, kuris įdūrė jam į kulkšnį. Nustebęs, jog spyglys labai švelniai įdūrė, jam atėjo geniali mintis tai panaudoti akupunktūroje. Nuo to laiko ši technika plačiai pasklido Japonijoje“ (de Garis ir Sakai 2013)

Bendzaiten yra viena iš labiausiai vertinamų deivių, kurios nuo pat jos kulto įkūrimo saugojo žmones, skatino iškalbą, meną, grožį. Moderniaisiais laikais ji yra meno mūza, studentus sauganti ir krantus nuo tsunamių globojanti deivė, kuri palaimina tuos, kurie ieško meilės. Taip pat kartu su kitais Septyniais laimės dievais dovanoja gerovę žmonėms.

Naudota literatūra:

  1. Hein, Patrick 2014, The Goddess and the Dragon: A Study on Identity Strength and Psychosocial Resilience in Japan, prieiga internetu: čia  [žiūrėta, 2017-04-17, 01:23]
  2. de Garis, Frederico; Sakai, Atsuharu 2006, We japanese, The Customs, Manners,  Ceremonies,  Festivals, Arts and Crafts of Japan, prieiga internetu: čia [žiūrėta, 2017-05-07, 14:26]
  3. Neil, Philip; Wilkinson, Philip 2008, Mythology, prieiga internetu: čia [žiūrėta, 2017-05-07, 14:54]
  4. Jeremy, Roberts. 2009,  Japanese Mythology A to Z, prieiga internetu: čia [žiūrėta, 2017-05-06, 18:35]
  5. Suzuki, Teitaro 1907, The Seven Gods of Bliss. Illustrated., The Open Court: Vol. 1907: Iss. 7, Article 2.
  6. Devitt, Michael. 2015. Meridians, the journal of acupuncture and oriental medicine.  vol.4, psl 25–27, prieiga internetu: čia [žiūrėta, 2017-04-17, 00:15]

[1] Kitaip dar vadinamas „Tantrinis budizmas“, kurio mokymai ir tikėjimas yra pagrįstas mandalų braižymu, mantru sakymu. Svarbiausias šio tikėjimo akcentas – ezoterinės, mistinės galios, kurias suteikia mantru kalbėjimas.

1 vote