Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Bendzaiten

Bendzaiten

Bendzaiten (jap. 弁才天 arba jap. 弁財天, Benzaiten) – tai Tekančios Saulės šalies Budizmo deivė, kuri yra kildinama iš hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivės Sarasvatės (skr. सरस्वती, Sarasvatī).

Bendzaiten garbinimo praktika Japoniją pasiekė per „Auksinės Šviesos sūtros“ (skr. सुवर्णप्रभासोत्तमसूत्रेन्द्रराज, Suvarṇa-prabhāsa Sūtra, jap. 金光明経, Konkōmyōkō) kiniškus teksto vertimus bei įsigalėjo šalyje VI-VIII a. bėgyje.

Bendzaiten yra sinkretinė dievybė, turinti tiek budistinį, tiek šintoistinį (jap. 神道, Shintō) aspektus.

Bendzaiten taip pat yra vienintelė moteriškos giminės dievybė, priklausanti Septyniems laimės dievams.

Ji Tekančios Saulės šalyje taip pat yra vadinama Aštuonranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天, Happi Benzaiten), Dieviškojo Garso Bendzaiten (jap. 妙音天, Myō-on Benzaiten), Uga Bendzaiten (jap. 宇賀神, Ugajin, Uka no Kami) bei Didžiąja Bendzaiten (jap. 大弁才天, Daibenzaiten).

Išvaizda

Ši dieviškoji būtybė yra kildinama iš deivės Sarasvati, kuri hinduizmo religinėje tradicijoje yra atsakinga už vandenį, išmintį, muziką ir menus.

Dėl šios priežasties Bendzaiten yra siejama su tekėjimo veiksmu – vandens, žodžių, muzikos, žinių ir pan.

Tradiciškai Bendzaiten yra vaizduojama kaip daili, baltai apsirengusi moteris, kuris savo dvejomis rankomis laiko styginį instrumentą, vadinamą biva (jap. 琵琶, Biwa).

Šalia jos taip pat gali būti vaizduojami šventieji gyvūnai: drakonas, vėžlys, baltoji lapė arba baltoji gyvatė.

Balta spalva reprezentuoja šią dievybę, todėl aukščiau paminėti šventieji gyvūnai, o taip pat ir jos drabužiai visada būna balti.

Dievybės vaizdinio bei jos atliekamų funkcijų istorinė raida ir įvairovė

Vis dėlto, Bendzaiten vaizdinys ir jos atliekamos funkcijos yra nevienareikšmės.

Jų kaitą Tekančios Saulės šalyje lėmė besikeičiančios istorinės aplinkybės ir dievybės turimų formų gausa.

VI-VIII a. (laikotarpiu kuomet budizmas iš Indijos, per Kiniją, pasiekė Japoniją) Bendzaiten buvo laikoma budistine dievybe, atsakinga už budizmo bei Tekančios Saulės šalies saugumą ir apsaugą.

VIII a. jos vaizdinys ir funkcijos pasikeitė. „Auksinės Šviesos sūtros“ teksto vertime teigiama, kad Aštuonrankė Bendzaiten forma simbolizuoja karžygius.

Šiuo laikotarpiu dievybė imta vaizduoti su savo rankose laikomais ginklais: lanku, strėle, kardu, kirviu, ietimi, virve, geležiniu ratu bei ilga lazda.

Siekiant priartinti budistinį dievybės atvaizdą prie šintoizmo, kai kuriose jos rankose laikomi ginklai vėliau buvo pakeisti monetomis, brangakmeniais arba raktais (Roberts, 2009).

IX a., šalyje įsigalėjus ezoteriniam budizmui, Bendzaiten vaizdinys bei jos atliekamos funkcijos buvo dar kartą pakeisti.

Ji imta vaizduoti kaip daili moteris, vilkinti kiniško stiliaus suknią bei savo rankose laikanti muzikinį instrumentą.

Ši dievybės forma buvo vadinama Dieviškojo Garso Bendzaiten, o jos pagrindinėmis funkcijomis tapo mokslo, iškalbos bei muzikos globa.

XI-XII a. Bendzaiten buvo sugretinta su Japonijos mitologijos žemdirbystės bei derlingumo dievu Ugadžinu (jap. 宇賀神, Ugajin).

Šiuo istoriniu laikotarpiu dievybė taip buvo susieta su vandens stichija, saugančia nuo sausrų bei žemės drebėjimų, bei buvo pradėta vadinti Uga Bendzaiten.

Šiuo periodu Bendzaiten buvo priskirta šintoizmo dievybių panteonui: ji ir toliau buvo vaizduojama kaip sėdinti moteris, rankose laikanti muzikinį instrumentą.

Vis dėlto, jos galvą ėmė puošti torii (jap.鳥居, Torii) vartai, kurių centre sėdėjo pats žemdirbystės bei derlingumo dievas Ugadžinas.

Kartais šalia jos taip pat buvo vaizduojamas šventasis gyvūnas, tai yra, baltasis vėžlys.

XIII a. Bendzaiten dar kartą transformavosi. Šiuo istoriniu periodu dievybė imta vadinti Didžiąja Bendzaiten.

Dievybė ir toliau buvo vaizduojama kaip daili moteris, vilkinti kiniško stiliaus suknią, rankose laikanti kardą bei brangakmenį.

Esminis poyktis, galutinai priartinęs dievybę prie šintoizmo religinės tradicijos, buvo jos vardo reikšmės modifikacija, atlikta XIV a. pradžioje.

Kandži (jap. 漢字, Kanji) arba kiniškas rašmuo „talentas“ (jap. 才, Sai) buvo pakeistas kitu rašmeniu, reiškiančiu „turtą“ (jap. 財, Zai). Šis pokytis leido Bendzaiten įgyti naujų, sėkmės bei gerovės, funkcijų.

XVI a., susiformavus Septynių laimės dievų kultui, Bendzaiten tapo jų nare.

Dievybei buvo priskirtos literatūros, muzikos, grožio ir turto funkcijos.

Dėl šių priežasčių ją itin pamėgo geišos (jap.芸者, Geisha), pirkliai ir kiti meno sričių atstovai.

Mitai

Vienas pagrindinių mitų apie Bendzaiten yra susijęs su Enošimos salos (jap. 江の島, Enoshima) atsiradimo istorija.

Mite pasakojama, kad vieną miestelį terorizavo penkiagalvis drakonas, kuris vietiniams gyventojams niekaip nedavė ramybės.

Norėdami pažaboti drakono rūstybę, miestelėnai drakonui atlikdavo žmogaus aukojimo ritualą, tačiau jis niekada nedavė norimo rezultato.

Išvydusi žmonių kančias, Bendzaiten jų pasigailėjo, nusileido iš dangaus bei pakėlė iš vandens gelmių žemės plotą, kuriame liepė apsigyventi kenčiančio miestelio gyventojams.

Drakonas buvo pakerėtas dievybės grožio, todėl pasiūlė jai tekėti už jo.

Bendzaiten atsisakė, tačiau pasitelkusi savo iškalbą įtikino drakoną nustoti kenkti vietiniams gyventojams.

Šis sutiko bei nusekė jai iš paskos į Enošimos salos pietinę dalį, kurioje stovėjo Bendzaiten rūmai.

Čia drakonas pavirto kalva, kuri šiuo metu yra vadinama „Drakono kalva“.

Vėliau vietiniai, norėdami atsidėkoti, Enošimos saloje Bendzaiten pastatė šventyklą (Hein, 2014).

Kitoje legendoje, apie Japonijos akupunktūros meistrą Vaičį Sugijamą (jap. 杉山和一, Sugiyama Waichi), buvo pabrėžti šios dievybės mokslo ir žinių aspektai.

Pasakojama, kad Vaiči Sugijama gimė 1610 metais samurajaus šeimoje, tačiau netrukus prarado regėjimą ir dėl savo negalios negalėjo būti tokiu kariu kaip buvo jo tėvas.

Dėl šios priežasties jis nusprendė pasirinkti medicinos mokslą bei tapti akupunktūros gydytoju.

Pasimokęs pas keletą mokytojų, jis buvo pripažintas netalentingu, todėl turėjo atsisakyti medicinos mokslų.

Praradęs viltį, vyras nuvyko į Enošimos salą, apsigyveno oloje, pasninkavo bei maldavo Bendzaiten jam padėti pagerinti akupunktūros technikas.

Atlikęs pasninką vyras ruošėsi palikti olą, tačiau tada netikėtai užkliuvo už akmens ir pušies spyglio, įstrigusio bambuko lazdelėje. Spyglys įdūrė jam į kulkšnį.

Vyras nustebo, kad dūris buvo toks švelnus, todėl nusprendė pabandyti pritaikyti šį metodą akupunktūroje.

Nuo to laiko Vaičio Sugijamos technika imta plačiai taikyti Japonijoje (De Garis ir Sakai, 2013).

Bendzaiten yra svarbi dievybė Japonijos religinėje tradicijoje: nuo pat jos kulto atsiradimo iki šių dienų ji saugoja žmones, globoja grožį, meną bei dovanoja meilę ir gerovę jai besimeldžiantiems.

Naudota literatūra

  1. De Garis, F., Sakai, A., 2006. We Japanese, The Customs, Manners,  Ceremonies, Festivals, Arts and Crafts of Japan. New York: Routledge.
  2. Devitt, M., 2015. The Legend of Waichi Sugiyama, The Father of Japanese Acupuncture. Meridians: The Journal of Acupuncture and Oriental Medicine, 4, p. 25-27.
  3. Hein, P., 2014. The Goddess and the Dragon: A Study on Identity Strength and Psychosocial Resilience in Japan. Newcastle: Cambridge Scholars Publishing.
  4. Neil, P., Wilkinson, P., 2008. Mythology. London: Dorling Kindersley Limited.
  5. Roberts, J., 2009.  Japanese Mythology A to Z, Second Edition. New York: Chelsea House Publishing.

Redagavo Andrius Bimbiras

3 votes