Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Gifu prefektūra

Gifu prefektūra

Gifu prefektūra (岐阜県 Gifu-ken) yra Čiūbu regione, centrinėje Japonijoje. Jos sostinė yra Gifu miestas. Įsikūrusi Japonijos centre, ji ilgą laiką buvo labai svarbi teritorija, nes ji buvo sankirta, jungianti Japonijos rytus su vakarais. Per Sengoku laikotarpį daugelis žmonių minėdavo Gifu su posakiu: „jeigu valdai Gifu, gali valdyti ir Japoniją“.

Žemės plotas, kuris sudaro moderniąją Gifu prefektūrą, tapo IV a. vidurio Jamato rūmų dalimi. Kadangi ji yra Honšiū salos viduryje, joje per visą Japonijos istoriją įvyko daugybė lemtingų mūšių, seniausias iš jų buvo 672 m. Džinšino karas (壬申の乱 Jinshin no ran), po kurio į sostą įžengė 40-asis Japonijos imperatorius Tenmu.

Gifu prefektūros sritį sudaro senosios Hidos ir Mino provincijos, taip pat mažesnės Ečidzeno ir Šinano dalys. Prefektūros pavadinimas kilęs iš jo sostinės Gifu, kuriai 1567 m. vardą suteikė Oda Nobunaga, vienas iš Japonijos suvienytojų. Pirmasis Gifu pavadinimo simbolis kilęs iš legendinio Kinijos kalno „Či“ (岐山 Qishan), nuo kurio buvo suvienyta didžioji dalis senovės Kinijos, o antrasis simbolis kilęs iš Čiufu miesto (曲阜 Qufu) – Konfucijaus gimimo vietos. Nobunaga pasirinko tuos simbolius, nes norėjo suvienyti visą Japoniją ir norėjo būti vertinamas kaip puikus mąstytojas.

Istoriškai prefektūra tarnavo kaip visų Japonijos kardų kūrimo centras, jie buvo kalami geriausiais kardais garsėjusiame Seki mieste. O visai neseniai Gifu garsėjo mados (daugiausia Gifu mieste) ir aviacijos bei kosmoso inžinerijos (Kakamigahara) srityse (Frédéric, 2018).

Geografija

Viena iš nedaugelio sausumos neturinčių prefektūrų Japonijoje, Gifu ribojasi su septyniomis kitomis prefektūromis: Aiči, Fukui, Išikava, Mie, Nagano, Šiga ir Tojama. Japonijos pašto kodai prasideda trijų skaitmenų numeriu nuo 001 iki 999. Gifu pašto kodas prasideda „500“, kas nurodo jos vietą Japonijos centre. Dabartinis Japonijos gyventojų centras šiuo metu yra Seki mieste, Gifu prefektūroje. Gyventojų centras yra hipotetinis taškas, kai šalis yra puikiai subalansuota darant prielaidą, kad kiekvienas asmuo turi vienodą svorį.  Ši vieta buvo apskaičiuota naudojant 2005 m. surašymą.

Gifu turi penkis neoficialius regionus, leidžiančius vietos savivaldybėms kartu dirbti, kad būtų remiama aplinkinė teritorija. Penki regionai yra: Seino, Gifu, Čuno, Tono ir Hida. Regionų sienos yra laisvai apibrėžtos, tačiau jos dažniausiai skiriamos didžiuosiuose miestuose.

Šiauriniame Hidos regione dominuoja aukšti kalnai, įskaitant Japonijos Alpių dalis. Pietų Mino regione yra didžiausia derlingos Nobio lygumos dalis – didžiulė lygumų zona su ariamaisiais dirvožemiais, pro kurią teka trys upėws, dar vadinamos Trimis Kiso upėmis (木曽三川 Kiso Sansen). Dauguma prefektūros gyventojų gyvena pietinėje prefektūros dalyje netoli Nagojos miesto.

Istorinės vietovės

Senasis Mino miestas

Senasis Mino miesto kvartalas yra žinomas namais, kurie turi specialią apsaugą nuo gaisrų, vadinamą udacu (うだつ udatsu), tai yra sienelės stogų pakraščiuose, pakylančios virš turtingų prekybininkų namų stogų. Edo laikotarpiu (江戸時代 Edo jidai, 1603 ~ 1868 m.), Mino mieste daugiausia pastatų buvo mediniai, todėl ugnis galėjo padaryti daugiausia žalos. Nuo pat pradžių miestiečiai bijojo ugnies plitimo iš vieno namo į kitą, taigi udacu buvo sumontuoti tarp gretimų stogų galų, kad jei kiltų gaisras, jis neplistų iš vieno namo į kitą. Tačiau šios ugniasienės turi ne tik praktinį tikslą; jos taip pat išreiškia konkurenciją, kuri egzistavo tarp turtingų miesto pardavėjų. Šie udacu yra labai dekoratyvūs ir puošnūs dėl pirklių noro pralenkti vienas kitą. Statuso ir turto simbolis udacu – unikalus architektūrinis kontrastas, kuris biloja apie miesto istoriją (JapanTravel 2018).

Kinkos kalnas

Kinkos kalnas (金華 山 Kinka-zan), taip pat žinomas kaip Kinkazan, yra Gifu mieste. Šis kalnas yra 329 m aukščio (1079 pėdos), jis stovi prie Nagaros upės. Anksčiau vadintas Inaba (稲 葉 山 Inaba-yama), jis jau seniai yra laikomas Gifu simboliu. Žinomiausias ir aukščiausias kalnas mieste yra Dodo kalnas, kuris yra miesto šiaurėje (Gifucvb.or.jp, 2018).

Gifu pilis

Dabartinė Gifu pilies statinys yra 1950 m. pastatytas iš cemento, nes ankstesnė pilis buvo sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą sprogimų metu, kurie vyko kaimyniniame mieste. Pilies tryjuose aukštuose  esantys eksponatai atspindi jos praeitį. Su žemėlapiais, ginklais, nuotraukomis ir kitais eksponatais lankytojai gali atkurti Gifu pilies istoriją. Pilies viršutiniame aukšte galima pamatyti Nagaros upę ir Nagoją. Netoli pilies yra nedidelis archyvų muziejus, kuriame yra daugiau Gifu pilies eksponatų. Taip pat šiame muziejuje yra Japonijos didžiųjų pilių nuotraukų (Jnto.go.jp, 2018).

Žmonijos parko kalnas

Žmonijos parko kalnas buvo sukurtas siekiant pagirti ir perduoti buvusio diplomato Čiunės Sugiharos ( 杉原千畝 Sugihara Chiune, 1900-1986), gimusio Jaocu mieste (八百津町 Yaotsu-cho),  atminimą, kuris Antrojo pasaulinio karo metu reziduodamas Lietuvoje padėjo tūkstančiams žydų pabėgti nuo holokausto. Parkas yra toje vietoje, iš kurios atsiveria įspūdingas vaizdas į Sugiharos mėgstamą Jaocu miestą, taip pat netoliese esančią Marujama užtvanką. Parke yra Meditacijos miškas ir Senųjų Jaocu miesto elektrinių muziejus.

Takajamos karinis postas

Dėl savo vertingų medienos išteklių, Hidos regionas aplink Takajamą buvo tiesiogiai valdomas Tokugavų Šiogunato 1692m. Takajamos karinis postas (高山 陣 屋, Takayama Jin’ya) tarnavo kaip vietos valdžios įstaiga, vadovaujama pareigūnų, išsiųstų iš Edo (šiandienos Tokijas).

Pastatų kompleksas buvo naudojamas iki 1969 m., o dabar jis yra atviras visuomenei kaip muziejus. Jame yra įvairūs puikiai prižiūrimi tatamiais iškloti miego kambariai, kurie anksčiau tarnavo kaip biurai, konferencijų salės, svečių kambariai ir gyvenamoji erdvė. Taip pat yra ir tardymo kambarys.

Šalia pagrindinio pastato stovi didelis sandėlis, pastatytas 1600 m. Japonijoje žinomas kaip didžiausias tradicinis ryžių sandėlis. Dabar jis veikia kaip muziejus, demonstruodamas praeities feodalų nuosavybės dokumentus, senus Hidos regiono žemėlapius ir istorinius miestų planus (Japan-guide.com, 2018).

Sekigaharos mūšio vieta

Sekigahara yra vieno didžiausių mūšių Japonijos istorijoje vieta. Sekigaharos mūšyje dalyvavo apie 160 tūkst. samurajų, kovojančių už karalystės valdymą. Šiandien mūšio laukai labai skiriasi nuo tos lemtingos 1600 m. dienos. Dabar mūšio laukas atspindi tradicišką Japonijos kaimo vaizdą. Vėliavos ir akmeniniai paminklai vis dar nurodo, kur stovėjo Rytų ir Vakarų armijų karo stovyklos. Taip pat yra muziejus, kuriame galima rasti daugiau informacijos apie mūšį ir jame dalyvavusius generolus (JapanTravel, 2018).

Tradicijos ir pasaulio paveldas

Ukai – kormoranų žvejybos metodas

„Ukai“ – senovinis žvejybos būdas, kuris yra naudojamas Gifu jau 1300 metų, kai žvejys naudoja kormoranus žuvims gaudyti. Siekiant paukščių kontrolės, žvejai pririša spąstus prie paukščio gerklės, kuris neleidžia paukščiams nuryti didesnės žuvies, ji lieka paukčio gerklėje. Bet paukščiai gali nuryti mažesnę žuvį. Kai kormoranas sugauna didesnę žuvį ir laiko savo gerklėje, žvejas ištraukia paukštį iš vandens į valtį ir paukštis išspjauna sugautą žuvį. Nors kormoranų žvejyba buvo sėkminga pramonė, šiandien jos pagrindinė paskirtis yra vietos reprezentavimas ir turizmo populiarinimasPats Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin) atvyko stebėti žvejybos su kormoranais ir jam tai taip patiko, kad jis grižo antrą kartą pamatyti šio netradiciško žvejybos būdo. Dabar „ukai“ yra atliekama kiekvieną naktį nuo gegužės 11 d. iki spalio 15 d., išskyrus per pilnatį ir potvynius (Unmissablejapan.com, 2018).

Gudžio šokių festivalis

Gudžio (郡上おどり Gujō Odori) šokių festivalis yra vienas iš trijų svarbiausių tradicinių obono šventės šokių festivalių Japonijoje. Tai yra vienas iš prieinamiausių festivalių Japonijoje. Taip pat buvo paskirtas Japonijos vyriausybės kaip reikšmingas nematerialus kultūros liaudies paveldas. Gudžio susideda iš dešimties šokių ir atitinkamų dainų. Vienas geriausiai žinomų yra „Kavasaki“, kuri atmintinai žino vos ne kiekvienas Gifu prefektūros gyventojas. Antra labiausiai žinoma daina yra „Haru Koma“ arba kitaip „Pavasario žirgai“ – šį šokį charakterizuoja energingi judėsiai, imituojantys žirgo šuolį (Gujohachiman.com, 2015).

UNESCO – Širakava-go

Širakava-go (白 川 郷 Shirakawagō) ir kaimyniniai Gokajama (五 箇 山) regionai išsidėstę Šiogava upės slėnyje, esančiame toli kalnuose, kurie tęsiasi nuo Gifu iki Tojama prefektūrų. 1995 m. Širakava-go buvo paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo sąraše, jis garsėja savo tradiciniais „gašio dzukuri“ (合掌造り gasshō-dukuri) ūkiais, kurių kai kuriems yra daugiau nei 250 metų.

„Gašio dzukuri“ reiškia „pastatytas kaip rankos maldoje“, nes žemės ūkio statinių šiaudiniai stogai panašūs į budistų vienuolių rankų pozą maldose. Architektūrinis stilius buvo tobulintas daugeliui kartų ir yra skirtas regiono sunkiam sniego kiekiui atlaikyti. Stogai, pagaminti be vinių, sudarė didelę palėpę, naudojamą šilkaverpių auginimui (Japan-guide.com, 2016).

Naudota literatūra

  1. Asano, J. 2017, Gifu Castle. Prieiga per interneta: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
  2. Dart, J. 2018, Mino City. Prieiga per internetą: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
  3. Gifucvb.or.jp., 2018, „Mt. Kinka“, Gifu Convention and Visitors Bureau. Prieiga per interneta: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
  4. Gujohachiman.com., 2015,  About Gujo Odori. Prieiga per interneta: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
  5. Frédéric, L. 2018, Japan Encyclopedia, Belknap Press, London.
  6. JapanTravel, 2018, „Mino“, Japan Travel. Prieiga per interneta: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
  7. Japan-guide.com., 2016, Shirakawa-go and Gokayama Travel Guide. Prieiga per interneta: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
  8. Japan-guide.com, 2018, Takayama Travel: Takayama Jinya. Prieiga per interneta: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
  9. JapanTravel, 2018, „Sekigahara Battlefield“, Japan Travel. Prieiga per interneta: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
  10. Jnto.go.jp, 2018, Gifu Castle. Prieiga per interneta: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
  11. Unmissablejapan.com., 2018, Cormorant Fishing – See a living tradition that’s lasted 1,300 years. Prieiga per interneta: Čia [Žiurėta 2017 gruodžio 19d.].
2 votes