Inugami

Inugami (犬神) – šuns dvasia, Japonijoje sukurta, garbinta ir „įdarbinta“ šeimos naudojant magiją. Inugami buvo randami Kiūšiū, Šikoku ir vakarinėje Honšiū dalyje. Inugami atrodo taip pat kaip įprastas šuo, siekiant panašumo ir prisiderinimo prie visuomenės. Tačiau tikroji jo forma yra išdžiūvusi, mumifikuota šuns galva, kuri dažnai aprengta ritualiniais atributais. Ši galva yra saugoma ir paslėpta nuo žmonių slaptoje šventovėje savininko namuose.

Istorija
Inugami turi daug bendro su kitais sergėtojais, pavyzdžiui, Šikigami ir kicune. Inugami dažniau naudojami tose vietose, kur nėra lapių, pavyzdžiui, didelės populiacijos centruose.

Yra įrodymų apie senovės tradiciją garbinti inugami, kuri buvo paplitusi nuo vakarų Japonijos iki Okinavos. Buvo sakoma, kad galingi burtininkai galėdavo sukurti šias dvasias per tam tikras ceremonijas ir naudoti jas įvairiems piktiems darbams. Inugami tarnauja savo šeimininkams ištikimai ir nuosekliai atlieka įsakytas užduotis. Jie yra ištikimi tik vienam žmogui arba vienai šeimai. Ištikimi gali būti amžinai, nebent su jais būtų blogai elgiamasi. Šios dvasios gali būti perduodamos iš kartos į kartą kaip palikimas.

Technikos, reikalingos kuriant tokius fetišus, buvo perduodamos karta iš kartos, ir tokios šeimos yra žinomos kaip inugami-moči. Šios šeimos laiko savo inugami paslėptus galiniuose namo kambariuose, po lovomis, spintose, arba tarp vandens stiklainių. Yra sakoma, kad šeima turi tiek inugami, kiek joje yra šeimos narių. Atsiradus naujam šeimos nariui, jis taip pat gaudavo savo sergėtoją. Inugami buvo traktuojami kaip šeimos nariai tarp inugami-moči šeimų, ir didžiąją laiko dalį klausydavo savo šeimininkų nurodymų. Tačiau, kaip ir gyvi šunys, kartais įsižeidę inugami išduodavo savo šeimininkus, jei jie pradėdavo per daug piktnaudžiauti bei valdyti. Dėl to šeimininką inugami galėjo ir mirtinai sukandžioti. Inugami, kaip ir kitos sergėtojų dvasios, buvo sukurtos tam, kad neštų turtus ir gerovę jų šeimoms, bet kartais jie galėdavo ir visai sugriauti juos turinčias šeimas.

Inugami paskirtis
Kaip ir kitos cukimono, arba užvaldymo dvasios, inugami yra būtybės su labai stipriomis emocinėmis galiomis, todėl jie gali labai lengvai užvaldyti emociškai nestabilius arba silpnus žmones. Jie paprastai patenka į žmogų per ausis ir įsitaiso tarp žmogaus vidinių organų. Žmonėms, kurie būdavo užvaldyti inugami arba tik manydavo, kad yra užvaldyti, pradėdavo labai nesisekti. Vienintelis būdas pašalinti inugami yra pasisamdyti magijos žinovą, kad jį pašalintų. Teigiama, jog inugami išvalymas gali užtrukti labai ilgą laiką ir taip pat gali prireikti nemažai pinigų. Ženklai, kurie pasireiškia žmogui, kai jis yra užvaldytas inugami – tai gali būti krūtinės skausmas, rankų skausmas, kojų skausmas arba skausmas pečiuose. Žmogus gali pradėti jausti gilų pavydą ir staiga pradėti loti kaip šuo. Kai kurios aukos gali pradėti jausti intensyvų alkį ir tapti besočiu. Sakoma, kad miręs žmogus, kuris yra užvaldytas inugami, randamas su žymėmis per visą kūną, kurios yra panašios į šuns įkandimus ar nagų įdrėskimus. Ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, kaip karvės ar arkliai arba net negyvi daiktai, gali būti užvaldyti inugami. Įrankiai, kurie būna užvaldyti tokios dvasios, tampa absoliučiai netinkamais naudoti. Oki salose tikėjimas inugami yra toks stiprus, kad yra tam tikri regionai, kur gyvena inugami-moči šeimos, todėl vedybų atveju yra svarbu iš anksto nustatyti šeimos inugami statusą.

Praktikuoti tokio tipo juodąją magiją buvo nelegalu ir į šeimas, kurios vistiek tą darydavo, buvo žiūrima labai neigiamai, tačiau tai nesustabdydavo aukštuomenės atstovų nuo kišimosi į magiją, kuri buvo žinoma kaip onmiodo. Jei inugami-moči šeima buvo įtariama prakeikusi kitą šeimą, apkaltinti žmonės būdavo priversti atsiprašyti ir turėdavo palikti savo namus ir gyventi miesto pakraštyje, nuošaliai nuo savo šeimų, draugų, bei įprasto aukštuomenės gyvenimo. Net jei tariama auka būdavo išgydyta nuo prakeiksmo, kaltinamasis (taip pat ir visi jo palikuonys) paprastai turėdavo gyventi atstumtas nuo visuomenės, ir į šiuos žmones buvo žiūrima kaip į bepročius ar užsikrėtusius mirtina liga.

Inugami kūrimo ritualas
Nėra žinoma, kada buvo pradėta mokintis kurti inugami. Tačiau Heiano laikotarpiu buvo uždrausta naudoti inugami (kaip ir daug kitų dvasinių gyvūnų) kaip magijos įrankį. Pasak legendos, sukurti inugami galima taip: turi būti nupjaunama alkano šuns galva (dažnai tai buvo atliekama pririšant šunį ir padedant maisto netoli jo, bet, kad jis negalėtų maisto pasiekti, arba užkasant šunį iki kaklo tam, kad jis pasiustų iš beviltiško bado ir tada jo galva būna nukertama didžiausiame jo nevilties taške). Nukirsta galva būna palaidojama gatvėje, paprastai kryžkelėje, kur praeina daug žmonių. Šimtų ar tūkstančių žmonių mindžiojimas virš palaidotos galvos prisidėdavo prie to šuns streso ir priversdavo šuns dvasią pavirsti į onrio (stiprią piktą dvasią). Kartais šios nupjautos galvos, verčiamos judėti onrio pykčio, ištrūkdavo ir pradėdavo skraidyti bei ieškoti maisto – tokia buvo alkano šuns galia. Tada galva būdavo išverdama arba išdžiovinama ir laikoma dubenyje. Vėliau magijos žinovas imdavosi savo tam tikrų fetišo ritualų tam, kad ta dvasia visiems laikams paklustų šeimininko norams ir įsakymams.

Įdomūs faktai
Šunys turi įvairių antgamtinių konotacijų japonų tautosakoje. Buvo manoma, kad šunys gali matyti įvairias dvasias ir pabaisas. Daugelyje pasakų šuns perspėjimai išgelbėdavo pagrindinį herojų iš įvairių nelaimių, o jeigu jis nekreipdavo dėmesio į šuns perspėjimą, jį ištikdavo nelaimė. Ši apsauginė jėga nevisada dirbdavo šuns naudai, buvo pradėta naudoti šuns kraują, kad pašventintų žemę, kada buvo statomas naujas miestelis. Kartais žmonės sutraiškydavo šunį po savo vėžimo ratais tam, kad palaimintų kelionę, kad neištiktų kokia nors nelaimė.

Tačiau yra ir kitokių legendų apie inugami. Buvo sakoma, kad inugami yra antropomorfiniai šuns išvaizdos padarai, panašūs į vilkolakius. Taip pat buvo sakoma, kad inugami yra juodos magijos meistrai. Pasak legendų, tam kad iškviestų inugami, reikėdavo atlikti labai sudėtingą ceremoniją.

Pasak mitų, inugami turi šiuos gebėjimus: sustiprintą uoslę, klausą, naktinį matymą, didelį greitį, bei ištvermę, grobuonio instinktą, tamsos kontrolę, gebėjimą skraidyti, užvaldymą, taip pat tamsios ugnies kontrolę bei kurtinantį riaumojimą. Japonų mitologijoje inugami neturi jokių silpnybių, tačiau pasakose buvo dažnai minima, kad jų silpnybės yra šviesa, šventintas vanduo bei šventa ugnis.

 

Naudota literatūra:

Burne, C., 2010. Cool myths about dogs and why the Inugami dog god didn’t make it. www.cristyburne.com, [internete]. Rasta: <http://cristyburne.com/2010/08/17/8-cool-myths-about-dogs-and-why-the-inugami-dog-god-didnt-make-it/ > [žiūrėta  2015 gegužės 11].

Deven, L., 2013. Inugami. www.devenluca.wordpress.com, [internete]. Rasta : <https://devenluca.wordpress.com/2013/08/14/daily-mythological-creature-inugami/> [žiūrėta  2015 gegužės 11].
Inugami. Yokai. Rasta intenete: http://yokai.com/inugami/> [žiūrėta  2015 gegužės 11].