Vaiduokliai (Japonija)

Jūrei (幽霊 Yūrei), arba japoniški vaiduokliai, – tai yra mirusių žmonių dvasios, kurios dėl tam tikrų priežasčių nenori arba negali peržengti ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių.

Jūrei yra labai dažnai maišomi su jokajais. To priežastis – terminų neapibrėžtinumas. Mokslininkai turi skirtingą nuomonę apie jokajų ir jūrei ryšį bei atsiradimą. Tačiau japoniški vaiduokliai turi savo pagrindinius bruožus:

• Balti trikampiai galvos dangalai. Šis galvos aksesuaras atkeliavo iš senųjų budizmo laidojimo ceremonijų;
• Ilgi, netvarkyti, susivėlę plaukai; kabančios rankos, dažniausiai su ilgomis rankovėmis;
• Baltas kimono. Mirusiųjų kimono būna apgaubtas atvirkščiai, nei mirtingųjų;
• Hitodamos (人魂 hitodama) – šviečiantys įvairių spalvų kamuoliai skraidantys aplink jurei;
• Kojų nebuvimas.

Pagrindinės rūšys

Onrio (怨霊 Onryo) – pagiežingos, kerštingos dvasios. Dažniausiai šie vaiduokliai būna moters pavidalo. Onrio būna žiaurių katastrofų, savižudybių, išdavysčių ar nužudymų aukos. Ant jų kūnų būna ryškios, lengvai atpažįstamos žaizdos, patirtos nelaimių metu. Onrio sielos negali pereiti į kitą pasaulį, nes jos bet kokia kaina siekia keršto. Šių vaiduoklių kerštas yra vienas žiauriausių, nes jie savo auką užkeikia ir vaidenasi. Nors daugumos vaiduoklių užkeikimai baigiasi po egzorcizmų ar kitokių paprastesnių priemonių, onrio pagiežos prakeiksmas dar ilga laiką, lieka toje vietoje.

Tačiau ne visuomet šie vaiduokliai būna ‚,gyvi“ vien pykčiu. Kartais onrio prakeiksmas gimsta ne iš pykčio, o iš stipraus pavydo savo mylimajam. Dažniausiai šie vaiduokliai vaidenasi savo busiems mylimiesiems, nes jie susirado naujas antrąsias puses. Dažnai onrio savo pavydu pribaigia savo mylimuosius, kartais net ir jų šeimas. Manoma, kad taip onrio pyktis padaro ją pačia pavojingiausia antgamtiška būtybe Japonijoje.

Gorio (御霊 Goryō) tai senovės karių ir didikų vaiduokliai, mirę ar žuvę skausmingomis, kankinančiomis mirtimis. Kaip ir onrio, stengiasi sužlugdyti savo skriaudikų gyvenimus. Dažniausiai gorio keršija sukeldami gaisrus, karus, potvynius, audras ir t.t. Žymiausias gorio vaiduoklis – Sugavara-no-Mičidzane, vėliau tapęs šintoizmo mokslo dievu Tendžinu.

Gorio ir onrio yra labai panašūs, tačiau jie skiriasi savo kilme ir keršijimo būdais.

Ubume (産女) – tai yra moters, kuri mirė gimdymo metu, vaiduoklis. Istorijos apie vaiduoklį, kuris klaidžioja apie tiltą Japonijoje yra pasakojamos jau nuo XII a. Kai motina ir vaikas miršta, „ji paprašo praeivio trumpam palaikyti jos vaiką ir dingsta, kai tik „auka“ paima kūdikį. Tuomet kūdikis tampa toks sunkus, kad jo neįmanoma išlaikyti. Kai galiausiai atidengiamas vystyklas, pasirodo, jog tai yra ne žmogus, o akmuo (džizo)“ (Stone, Walter 2008, p. 191). Kai miršta tik motina, ubume stengiasi, kad jos vaikas būtų kuo geriau aprūpintas nors ir nėra šalia motinos.

Funajūrei (船幽霊 Funayūrei) – tai yra laivų arba jūrų vaiduokliai. Funajurei yra jūroje klajojančios vienišos, neramios sielos, pasirodančios mažomis grupėmis per saulėlydį ar saulėtekį, kai matomumas yra labai prastas. Jų tikslas yra nusitempti nieko nesitikinčius jūreivius kartu su savimi į jūros dugną ir didinti savo skaičių. Funajūrei lengva sumaišyti su skęstančiais žmonėmis dėl jų išvaizdos, panašios į žmones. Tačiau vienas išskirtinių šių vaiduoklių bruožų yra balti trikampiai galvos dangalai, kurie padeda jūreiviams neapsigauti.

Dzašiki-varaši (座敷童子 Zashiki-warashi). „Dzašiki“ reiškia kambarį, išklotą tatamiais, o „varaši“ – mažas vaikas, berniukas. Šie vaiduokliai yra žinomi dėl savo išdaigų. Dzašiki-varaši palieka savo pėdas pelenuose, skleidžia įvairius garsus: vaikų balsus; popieriaus čežėjimą ar kagurą (šventa šintoistinė muzika). Dažniausiai dzašiki-varaši pasirodo po vieną, tačiau kartais jie vaidenasi ir grupėmis. Šie vaiduokliai taip pat yra ir laimės dievai. Namai, kuriuose yra apsigyvenęs dzašiki-varaši, būna laimingi ir turtingi. Vaiduokliai susidraugauja su namuose gyvenančiais gyvais vaikais, jais rūpinasi, moko žaidžia. Kituose Japonijos regionuose zašiki-varaši būna apsigyvenę mokyklose, kur tik mokiniai gali juos matyti.

 

Naudota literatūra:

Alt, M., Yoda, H., 2012. Yokai Attack!: The Japanese Monster Survival. North Clarendon: Tuttle Publishing.

Davisson, Z., 2013. Hyakumonogatari Kaidankai; Translated Japanese Ghost stories and Tales of the Weird and the Strange Rasta: <http://hyakumonogatari.com/> [žiūrėta 2015 balandžio 27.].

Graves, Z., 2011. Ghosts: The Complete Guide to the Supernatural. [e-knyga] Canary Press. Rasta: Google Books < http://booksgoogle.com> [žiūrėta 2015 balandžio 28].

Yoda, H., 2012. Yurei Attack! The Japanese Ghost Survival. North Clarendon: Tuttle Publishing.

Stone, I., Walter, M. N., 2008. Death and the Afterlife in Japanese Buddhism. [e-knyga] USA: University of Hawaii Press. Rasta: Google Books < http://booksgoogle.com> [žiūrėta 2015 balandžio 28]