Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kimono

Kimono

Kimono (着物 kimono, liet. „apsivelkamas daiktas“) – tradicinis japonų drabužis. Šį apdarą dėvėjo vyrai, moterys ir vaikai. Dažniausiai rūbas vilkimas per tradicinius festivalius arba ceremonijas, nors seniau japonai kimono vilkėdavo praktiškai kiekvieną dieną. Kimono – tai „T“ formos tiesus drabužis, siekiantis kelius, jo rankovės labai ilgos, prie apdaro yra skirta plati juosta obis (帯 obi), kuris užrišamas nugaroje.

Dabar kimono dažniausiai dėvi moterys ypatingomis progomis. Pagal tradicijas neištekėjusios moterys dėvėjo kimono, kuris vadinamas furisode (振袖 furisode). Keletas vyresnio amžiaus moterų ir vyrų vis dar dėvi kimono kasdien. Vyrai vilki kimono dažniausiai per vestuves, arbatos ceremonijas ir kitomis oficialiomis progomis.

Istorija
Kimono, vaizduojantis Japonijos kultūrą ir paveldą, yra įvairių tipų, kurie reprezentuoja kiekvieną metų laiką bei progą. Naros laikotarpiu (奈良時代 Narajidai) japonai vilkėjo atskirus drabužius. Drabužį sudarė apatinė ir viršutinė dalis, sijonas arba kelnės, dažnas buvo ir vientisas drabužių derinys. Heiano laikotarpiu (平安時代 Heianjidai) įsigalėjo nauja siuvimo technika, žinoma kaip tiesių linijų karpymo būdas, kai audinys sukarpomas tiesiomis linijomis ir tada siuvamas kartu. Dėl šios technikos kimono kūrėjams nereikėjo rūpintis dėvinčiojo kūno formomis. Toks kimono turėjo daug privalumų, jį buvo galima lengvai sulankstyti; jis buvo tinkamas nešioti bet kokiomis oro sąlygomis. Taip kimono tapo japonų kasdienybės dalimi.

Bėgant laikui japonai pradėjo domėtis kimono spalvomis ir kaip jas galima suderinti. Paprastai spalvų suderinamumas reprezentavo socialinę klasę, kuriai priklausė kiekvienas žmogus. Kamakuros (鎌倉時代 Kamakurajidai, 1192–1338 m.) bei Muromači laikotarpiais (室町時代 Muromachijidai 1338–1573 m.) vyrai ir moterys dėvėjo kimono, pagamintus iš itin ryškių audinių.

Edo laikotarpiu (江戸時代 Edojidai, 1603–1868 m.) Japoniją valdė Tokugavų karių klanas, šalis buvo suskirstyta į feodalines teritorijas, kuriose valdė samurajai, priklausantys tam tikrai teritorijai. Juos buvo galima atskirti pagal nešiojamas uniformas, sudarytas iš trijų dalių: kimono, apdaras be rankovių, vadinamas kamišimo (裃 kamishimo), ir hakama (袴 hakama). Tuo metu reikėjo pagaminti labai daug kimono, skirtų samurajamas, todėl kimono kūrėjai įgudo gamindami apdarus, ir kimono siuvimo technika išaugo į meno formą. Kimono tapo labiau vertinami, tėvai perduodavo juos savo vaikams kaip relikvijas.

Meidži laikotarpiu (明治時代 Meijijidai, 1868–1912 m.) Japonijai didelę įtaką darė Vakarų kultūra, valdžia skatino žmones priimti vakarietiškus drabužius. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus valdžios atstovai ir karininkai per oficialias apeigas buvo priversti dėvėti vakarietiškus drabužius. Formalių apeigų metu paprasti žmonės privalėjo prisisegti herbą prie savo apdaro, pagal kurį galima būtų atskirti, iš kokios šeimos tas žmogus kilęs ir kokia tos šeimos praeitis (Dzewiński, 2004).

Raštai
Dažniausiai ant kimono vaizduojamos gėlės, turinčios tam tikrą prasmę. Edo laikotarpio pradžioje nebuvo esminių skirtumų tarp vyrų ir moterų nešiojamų kimono, tačiau ilgainiui skirtumai tapo labiau pastebimi. Raštai ant moteriškų kimono tapo didesni ir ryškesni. Kimono, kuriuos dėvėjo jaunesnės moterys, buvo labai ryškių spalvų ir gausiai dekoruoti, o vyresnio amžiaus moterys dėvėjo kimono su subtilesniais raštais.

Simbolika ir spalvos
Vaizdai, kurie naudojami drabužiams papuošti, dažnai turi specifinę reikšmę, kylančią iš religinių arba populiarių įsitikinimų. Pvz., gervės yra vieni iš populiariausių ant kimono vaizduojamų simbolių, simbolizuojantys ilgaamžiškumą ir sėkmę. Konkrečių simbolių naudojimas gali atskleisti dėvėtojo emocijas, išgyvenimus arba gali būti tiesiogiai susijęs su tam tikru metų laiku. Simbolika gausiai naudojama festivaliuose arba vestuvėse, nes norima sulaukti kuo daugiau sėkmės.

Spalvos neatsiejamos nuo simbolikos; manoma, kad dažai įkūnija augalų, iš kurių jie gaunami, dvasias. Pvz., mėlyna spalva kilusi iš indigo, ji naudojama gydyti nuo įkandimų, įgėlimų, todėl manoma, jog tie, kurie vilki šios spalvos drabužius, bus apsaugoti nuo gyvačių ir vabzdžių. Taip pat spalvos turi poetinę reikšmę, pvz., violetinė yra amžinos meilės metafora, tačiau populiariausia spalva – raudona, nes žymi jaunatvišką spindesį ir žavesį, todėl dažniausiai šios spalvos kimono dėvi jaunos moterys (Zaborowska, 2003).

Motyvai
Ant apdaro vaizduojama daugybė gėlių: bijūnų, dobilų. Pvz., vyšnių žiedai, chrizantemos turi tam tikrą reikšmę, kuri tiesiogiai susijusi su metų laikais. Pušis, bambukas ir slyva vadinami suihansanjo (Suihansanyou), išvertus reiškia „trys žiemos draugai“; jie simbolizuoja ilgaamžiškumą, ištvermę ir atnaujinimą. Slyva ypač populiari žiemos metu, nes manoma, kad pavasaris jau čia pat. Paukščiai, gyvūnai, drugeliai ir laumžirgiai irgi vaizduojami kartu su kitais gamtos motyvais, pvz., vandeniu ir sniegu; ant kai kurių kimono vaizduojami peizažai, kalnai, upės (Zaborowska, 2003).

Moteriški kimono
Tradicinį moterišką kimono sudarė dvylika atskirų dalių, kurios būdavo suderintos ir sujungtos viena su kita, tačiau daugelis šiuolaikinių Japonijos moterų neturi įgūdžių pačios apsirengti šį apdarą. Furisode (振袖 furisode) yra nesusituokusioms moterims labiausiai tinkantis kimono su daugybe spalvotų raštų. Jį paprastai dėvi per Pilnametystės ceremoniją (成人式 Seijinshiki), kai mergina tampama pilnamete, o nesusituokusios moterys šį kimono vilki per giminių vestuves.

Homongį (訪問着 homongi) gali vilkėti tiek susituokusios, tiek nesusituokusios moterys; dažnai šį rūbą per vestuves dėvi nuotakos draugai. Iromudži (色無地 iromuji) – tai spalvotas kimono, kurį dažniausiai vilki per arbatos ceremonijas. Jį taip pat gali nešioti susituokusios arba nesusituokusios moterys. Komon (小紋 komon) kimono yra kasdieninis, tinkantis išeiti į miestą arba restoraną. Učikake (打掛 uchikake) – oficialus kimono, kurį gali dėvėti nuotaka. Šis nuotakos kostiumas būna arba baltas, arba labai spalvingas, dažnai jame dominuoja raudona spalva.

Vyriški kimono
Skirtingai nuo moteriškų kimono, vyriški kur kas paprastesni, jie susideda iš penkių dalių. Pagrindinis skirtumas tarp vyriškų kimono – audinys. Tipiškas vyriškas kimono yra tamsių spalvų: žalios, mėlynos, juodos, rudos, tačiau kimono, kuriuos galima vilkėti kiekvieną dieną, pagaminti iš ryškesnių audinių.

Priedai prie kimono

  •   Kandzaši (簪 kanzashi) – plaukų papuošalas moterims, pvz., šilko gėlės, medinės šukos.
  •   Dzori (草履 zori) – tradiciniai sandalai tiek vyrams, tiek moterims, labai panašūs į šlepetes.

Priežiūra 
Anksčiau kimono visiškai išardydavo prieš skalbimą, vėliau vėl persiūdavo, kad būtų galima toliau nešioti. Šis tradicinis skalbimo metodas vadinamas arai-hari (洗い張りArai-hari), nes turi būti išimti siūlai. Arai-hari labai brangus ir sudėtingas skalbimo būdas – dėl to nedaug žmonių dėvi tokius kimono. Kaip alternatyva sukurtos naujos šiuolaikinės priemonės ir valymo metodai, kurie yra pigesni ir labiau prieinami, tačiau šiomis dienomis vis dar praktikuojamas ir tradicinis skalbimas. Šie skalbimo būdai padeda išsaugoti drabužį ir jo formą. Dažniausiai apdaras saugomas suvyniojant jį į specialų popierių, vadinamą tatoši (畳紙 tatoshi). Kimono reikia skalbti kiekvienu metų laiku prieš nešiojimą ir po jo. Daugelis žmonių pasirenka sausą valymą, bet jis taip pat yra brangus ir kartais nepanaikina kai kurių dėmių (Marshall, 2013).

 

Šaltiniai:

 

Redagavo Paulina Kuodytė

2 votes