Manga
Manga (日本の漫画 Nihon-no-manga arba マンガ Manga) – japoniškos komiksų knygelės ir grafinės novelės, skirtos ir vaikams, ir suaugusiems. Mangos piešimo stilius yra panašus į animę (アニメ) Anime).
Atsiradimo istorija
Ankstyviausi mangos piešiniai, kurie paveikė moderniosios mangos vystymąsi, buvo rasti netgi XXI amžiuje. Darbai dažnai priskiriami vienuoliui ir astronomui Toba Sodžo (鳥羽僧正 Toba Sojo), dar vadinamu Kakuju (覚猷 Kakuyu). Pergamento ritinėliuose piešta piešiniai buvo visai nepanašūs į dabartinę mangą. Pergamente dažniausiai buvo vaizduojami gyvūnai ir jų gyvenimai. Ritinėliuose nebuvo pavaizduojami burbulai su veikėjo žodžiais ar ištiktukais, kaip dabartinėje mangoje, nebuvo ir jokių skirtingas scenas apibūdinančių sakinių. Tačiau kaip ir dabartinėje mangoje, vaizdas buvo vaizduojamas besikeičiantis, turintis veiksmą. Ritinėliai buvo skaitomi ridenant iš dešinės į kairę, taip kaip ir dabartinė japoniška manga yra skaitoma iš dešinės į kairę ir iš viršaus į apačią. Neįprastą humorą jausmą turėjęs vienuolis pergamento ritinėliuose piešdavo kvailai besielgiančias beždžiones (pvz: dalyvaujančias bezdėjimo varžybose), išdykusius triušius ir netgi patį Budą pavaizdavo kaip rupūžę (Aoki, 2015).
Pavadinimo atsiradimas
Pirmasis terminą ,,manga’’ pradėjo naudoti žymus XIX a. ukijo-e menininkas Kacušika Hokusai (葛飾 北斎, Katsushika Hokusai), norėdamas apibūdinti savo kurtus juokingus paveikslėlius, juos dar vadino ,,žaismingais paveikslėliais’’. Jo sukurti mangos eskizai yra laikomi geriausiais humoro pavyzdžiais japonų mene. Hokusai kurta manga pasižymėjo juokingomis situacijomis, kurios kartais atrodė nepagarbios (žmonės darydavo įvairias juokingas grimasas, kišosi valgymo lazdeles į nosį, arba akli žmonės tyrinėdavo dramblį). Jo kurta manga iš pradždių buvo skirta jo mokiniams, kad šie kopijuotų ir taip mokytųsi, tačiau manga buvo išplatinta Japonijoje ir taip išpopuliarėjo.
Menininkas yra labiausiai žinomas dėl savo išleistų antspaudų ,,Trisdešimt šeši Fudži kalno vaizdai’’ ( 富嶽三十六景, Fugaku-sanjuurokkei). Antspaudai išpopuliarėjo Japonijoje, dėl didelio populiarumo, menininkas sukūrė dar dešimt papildomų vaizdų, kurie irgi buvo Fudži kalno tematika. Trisdešimt šeši vaizdai ilgainiui išpopuliarėjo ir kitose šalyse ir dabar yra žinomi visame pasaulyje (Aoki, 2015).
Šunga (春画 Shunga)
Taip pat vadinama ,,pavasario paveikslėliais’’ (lytiniai santykiai eufemistiškai vadinami ,,pavasariu’’) yra populiarus erotinio meno žanras Japonijoje, atsispindėjęs paveiksluose ir antspauduose, kurie paveikė šiuolaikinės mangos atsiradimą. Ypač populiarus šungos vaizdavimas yra ukijo-e medžio graviūrose. Erotinius vaizdus ir dabar yra populiaru vaizduoti, juos galima išvysti hentai (suaugusiems skirtas, lytinius santykius detaliai vaidzduojantis žanras) žanro animėje ir aiškiai lytinius santykius vaizduojančioje mangoje (Aoki, 2015).
Jokajai ir mitinės Japonijoje gyvenančios pabaisos taip pat smarkiai įtakojo ankstyvąją siaubo žanro mangą. Menininkas Cukioka Jošitošis kūrė paveikslėlius, kuriuose buvo vaizduojami piktavaliai jokajai bei jūrei, kariai besidarantys seppuku (ritualinė savižudybė, kurią senovėje atlikdavo samurajai Japonijoje) ar tikrų nusikaltimų siužetus, tai paveikė ne tik siaubo žanro mangą, bet ir ją piešiančius mangos meistrus, tokius kaip Maruo Suedžhiro, bei Šigeru Midzuki (Aoki, 2015).
Kibijoši manga (黄表紙 Kibyoshi)
XVIII amžiuje susiformavo nauja meno rūšis, labai panaši į dabartinę mangą, vadinama kibijoši. Kibijoši buvo pirmoji manga, skirta suaugusiems žmonėms. Kibijoši žodžio reikšmė yra ,,geltonos knygos’’, jos taip pavadintos, nes jų viršeliai buvo geltonos spalvos. Kibijoši tematika dažniausiai buvo politinė ir svarbią vietą užėmė šaipymasis iš jos. Ši mangos rūšis dažnai pašiepdavo politiką, visuomenę, valstybę ir turtingus bei galingus šalies gyventojus. Tai ilgainiui tapo savotiška tradicija, populiaria iki šių dienų. Kibijoši buvo labai populiari tarp gyventojų, tačiau išleistas knygas dažniausiai greit uždrausdavo dėl pašaipų ir nepagarbos politikai ir turtingiesiems šalies gyventojams, turėjusiems daug įtakos (Aoki, 2015). Kibijoši ir dabartinė manga yra labai panašūs. Kibijoši buvo sudarytas iš paveikslėlių ir tušti plotai buvo užpildomi tekstu, kaip ir dabartinėje mangoje. Tačiau dabartinėje mangoje veikėjų žodžiai rašomi apvaliuose burbuluose, o kibijoši žodžiai buvo rašomi debesėliuose ir ten buvo rašomi ne veikėjų žodžiai, bet siekiant išreikšti jų norus ir svajones. Tačiau tarp dabartinėje mangoje naudojamų kalbos burbulų ir kibijoši debesėlių vis tiek galima įžvelgti daug panašumų. Deja, kibijoši, skirti intelektualams, pamažu nustoti leisti. Jų vietą užėmė nerimti, mažai mąstyti verčiantys kūriniai (Danziger-Russel 2013, p. 146).
Mangos žanrai
Yra daugybė mangos žanrų, kurie nesiskiria nuo vakarietiškų filmų ir knygų žanrų (romantika, nuotykiai, veiksmas, komedija, drama, mokslinė fantastika, realus gyvenimas, siaubas ir panašūs) žanrų, bet yra specialiai naudojamų pavadinimų, kai kurie iš jų:
Jaoi (やおい Yaoi)- homoseksualūs santykiai tarp vaikinų.
Juri (百合 Yuri) – homoseksualūs santykiai tarp merginų.
Hentai (ヘンタイ Hentai) – suaugusiems skirtas, lytinius santykius detaliai vaidzduojantis žanras.
Seinenas (青年漫画 Seinen-manga) – skirta 18-25 metų vaikinams, dažniausiai vaizduojamas tapimas suaugusiu.
Eči (エッチ Ecchi) – rodomos nuogybės, bet nėra aiškiai rodomi visiškai nuogi kūnai arba aiškiai vaizduojami lytiniai santykiai.
Šotakon (ショタコン Shotakon) – rodoma seksualinė trauka nepilnamečiams berniukams.
Šodžo (少女漫画 Shoujo-manga) – žanras, skirtas merginoms, rodoma labai daug romantikos.
Šonen (少年漫画 Shounen-manga) – žanras skirtas vaikinams, rodo kovas ir smurtą (Baka-updates Manga).
Manga Jungtinėse Amerikos Valstijose
Manga į JAV gana neseniai atkeliavo ir smarkiai išpopuliarėjo, tačiau populiarumas ėmė augti tik nuo apytiksliai 1990 metų. Mangai sėkmę atnešė apie 1995 metus JAV pradėta rodyti japoniška animė ,,Mėnulio jūreivė’’ ( 美少女戦士セーラームーン Bishoujo-senshi-sera-mun). Kai kurių šaltinių teigimu, ,,Mėnulio jūreivės’’ manga JAV nebuvo populiari, išpopuliarėjo tik kitos mangos. Panašiu metu JAV buvo išleista pirmoji komiksų knygelė, kurioje kaip ir mangoje buvo naudojami dialogai žodžių balionuose.
JAV animė buvo smarkiai redaguojama ir cenzūruojama, o tada išverčiama į anglų kalbą, kad tiktų jauniems žiūrovams. Netrukus paskui animę, į Ameriką atkeliavo manga. Išversta į anglų kalbą, bet palikus originalų skaitymo būdą (iš dešinės į kairę) ir neišverstus ištiktukus, mažų knygelių formatą turinti manga išpopuliarėjo tarp paauglių merginų. Paliktas toks autentiškumas traukė ne tik mangos gerbėjus, bet tai buvo ir labai naudinga ir japoniškai leidyklai ,,Tokyopop’’, nes nereikėjo skirti lėšų papildomam darbui siekiant pritaikyti vaizdą prie vakariečių skaitymo būdo (iš kairės į dešinę) (Danziger-Russel 2013, p. 146).
Pietų Korėja ir Kinija
Pietų Korėja ir Kinija irgi turi savus mangos atitikmenis. Pietų Korėjoje mangos atitikmuo yra vadinamas manhva (만화 manhwa). Pietų Korėjoje populiariausios yra internetinės manhvos (웹툰 webtoon). Dažniausiai jos būna spalvotos. Pagal jas yra kuriamos dramos (tvtropes, 2015).
Kinijoje terminas yra manhua (漫画 manhua). Manhua skiriasi nuo mangos, tuo, kad manhua dažniausiai būna spalvota ir piešiniai juose daug tikroviškesni, nei tie, kurie būna mangoje. Manhua dažniausiai reikia skaityti priešingai nei japonišką mangą, iš kairės į dešinę, o ne iš dešinės į kairę (tvtropes, 2015).
Manga Europoje
Manga į Europą pradėjo plisti panašiu metu, kaip ir į Ameriką, apie 1990 metus. Tokios Europos šalys, kaip Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija ir Olandija turi savitas komiksų kultūras, todėl joms buvo lengva priimti kultūrines naujoves, tokias kaip japoniška manga. Manga greit išpopuliarėjo kai kuriose Europos šalyse. Ypač populiari tapo ,,Mėnulio jūreivė’’. Daugelis mano, kad taip atsitiko dėl to, kad Europa lengviau priima naujoves iš kitų šalių ir jų nereikia smarkiai keisti, kad išpopuliarėtų, kitaip negu JAV (Wong, 2007).
Manga Lietuvoje
Manga į Lietuvą atkeliavo visai neseniai. Pirmą kartą Lietuvoje manga išleista tik 2007 m., ją išleido ,,Obuolio’’ leidykla, bendradarbiaudama su japoniška leidykla ,,Tokyopop’’. Lietuvoje leidžiamų mangų nėrą daug (,,Hellsing’’, ,,Drakonų kovos’’, ,,Naruto’’, ,,Speed Racer’’, ,,Vampyrų medžiotojas D’’, ,,StarCraft’’ ir kitos mangos). Taip pat yra išleista ir korėjietiška manhva (,,Taro kortų kavinė”, ,,Arkos angelai”) (Obuolys, 2007).
Šaltiniai
Aoki, D., 2015. Early Origins of Japanese Comics [internete] Rasta: <http://manga.about.com/od/historyofmanga/a/mangahistory1.htm> [žiūrėta: 2015 gegužės 13].
Baka-updates Manga, n. d. Genres. www.mangaupdates.com [internete] Rasta: <https://www.mangaupdates.com/genres.html> [žiūrėta: 2015 gegužės 21].
Danziger-Russel, J., 2013. Girls and Their Comics. [e-knyga] United Kingdom: Scarecrow Press, Inc. Rasta: Google Books <čia> [žiūrėta: 2015 gegužės 19].
Heer, J., Worcester, K., 2009. A Comics Studies Reader. [e-knyga] USA: University Press of Mississippi. Rasta: <čia> [žiūrėta: 2015 gegužės 23].
Obuolys, 2007. Pasaulį užkariavę Rytų komiksai – pagaliau lietuviškai! www.obuolys.lt [internete] Rasta: <http://www.obuolys.lt/labas/straipsnis/178/> [žiūrėta: 2015 gegužės 13].
TV Tropes, 2015. Manhua. TVTropes.org [internete] Rasta: <http://tvtropes.org/pmwiki/pmwiki.php/Main/Manhua> [žiūrėta: 2015 gegužės 24].
Wong, W.S., 2007. The Presence of Manga in Europe and North America [internete] Rasta: <http://rthk.hk/mediadigest/20070913_76_121564.html> [žiūrėta: 2015 gegužės 17].
