Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Momotaro

Momotaro

Momotaro (jap. 桃太郎, Momotarō) – tai gerai žinomas Tekančios Saulės šalies liaudies pasakos veikėjas. 

Manoma, kad sakytinėje tautosakoje pasaka apie Momotaro pasirodė Japonijos Muromači istoriniu periodo (jap. 室町時代, Muromachi jidai) bėgyje (1333–1568 m.) (Kahara, 2004).

Tuo tarpu seniausia rašytinė Momotaro pasakos versija buvo užfiksuota Japonijos Genroku istorinio periodo (jap. 元禄, Genroku) metu (1688–1704 m.) (Tierney, 2005).

Momotaro istorija yra populiari, todėl yra neretai sutinkama šiuolaikiniuose filmuose, pasakų knygose ar japoniškoje mangoje (jap. 日本の漫画, Nihon-no-manga arba マンガ, Manga).

Pasakos siužetas

Sakoma, kad Momotaro gimė vienam seneliui peiliu pusiau perpjovus milžinišką persiką, kurį, prie upės plaudama skalbinius, surado jo senyva žmona.

Senolių pora neturėjo vaikų, todėl šį stebuklingą berniuko pasirodymą palaikė dievo dovana.

Jie suteikė jam Momotaro vardą ir nusprendė drauge jį užauginti.

Bėgant laikui berniukas išaugo į sveiką ir tvirtą jaunuolį.

Vieną dieną Momotaro nusprendė palikti savo tėvus ir keliauti į Onigašimos salą (jap. 鬼ヶ島, Onigashima), kurioje jis ketino nugalėti demonus (jap. 鬼, Oni), niokojusius vietinių kaimo gyventojų valdas.

Savo kelionės metu Momotaro susidraugavo su kalbančiu šunimi, beždžione ir fazanu, kurie sutiko padėti jaunuoliui, šiam pasidalinus savo turėtais sorų miltų virtiniais.

Jaunuolis kartu su naujaisiais draugais pasiekė Onigašimos salą ir įsiveržė į tvirtovę, kurioje nesunkiai įveikė sutiktus demonus.

Šie atidavė Momotaro visą iš žmonių pagrobtą turtą ir šis su savo naujaisiais draugais laimingai sugrįžo į senelių kaimą (Antoni, 1991).

Istorinis kontekstas bei pasakos siužeto variacijos

Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) (1603–1868 m.) egzistavo dar viena Momotaro pasakos versija.

Joje teigiama, kad Momotaro gimė natūraliu būdu po to, kai senolių pora suvalgiusi milžinišką persiką atjaunėjo.

Dabartinė Momotaro pasakos versija išpopuliarėjo Meidži istoriniu laikotarpiu (jap. 明治時代, Meiji jidai) (1868–1912 m.).

Pagrindinė to priežastimi tapo mokyklinių vadovėlių, į kuriuos buvo įtrauktos tokios pasakos kaip Taketori Monogatari (jap. 竹取物語, Taketori Monogatari), Kintaro (jap. 金太郎, Kintarō) ir kt., standartizacija (Kahara, 2004).

Momotaro sąsajos su nacionalizmu

Meidži istoriniu periodu prasidėjęs moderniosios Japonijos kūrimas buvo paremtas nacionalizmo bei militarizmo propagavimo politika.

Naujosios japonų tapatybės konstravimo procese svarbų vaidmenį atliko įvairūs senovės pasakojimai, legendos bei mitai. Momotaro vaizdinys nebuvo išimtimi.

Pavyzdžiui, Japonijos militaristinės ekspansijos periodu, šalies spaudoje bei filmuose Momotaro vaizdinys buvo tapatinamas su karių narsumu, drąsa bei ryžtu.

Tuo tarpu Momotaro pasakoje minimi demonai buvo sugretinami su to meto Japonijos priešais: Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių kariais (Antoni, 1991).

Momotaro sąsajos su proletarine literatūra

Momotaro, kaip tautos arba liaudies herojaus, vaizdiniu naudojosi ne tik Japonijos nacionalistai, tačiau ir kairiųjų pažiūrų marksistai.

Taišio (jap. 大正時代, Taishō jidai) (1912–1926 m.) ir Šiovos (jap. 昭和時代, Shōwa jidai) (1926–1988 m.) laikotarpiu Momotaro pasaka tapo puikia terpe, leidžiančia lengvai perteikti klasinės visuomenės sampratą jauniesiems pasakų skaitytojams.

Pavyzdžiui, Kijoši Eguči parašytoje Momotaros pasakos versijoje, visa istorija buvo pateikta iš demonų perspektyvos.

Joje Momotaro buvo vaizduojamas kaip išnaudotojas, o demonai kaip išnaudojamieji.

Kitame pasakojime Momotaro taip pat buvo vaizduojamas kaip darbininkų arba proletariato herojus, kuris kvestionavo savo kaip paprasto valstiečio padėtį.

Jis nusprendė įveikti žemvaldį pravardžiuojamą Demonu, kuris išnaudodavo valstiečius ir pasisavindavo jų derlių.

Momotaro, kartu su kitų valstiečių pagalba, įveikė Demoną, o jo turtas vėliau buvo bendrai padalintas visiems bendruomenės nariams (Aonuma, 2014).

Naudota literatūra

  1. Antoni, K., 1991. Momotarō (The Peach Boy) and the Spirit of Japan: Concerning the Function of a Fairy Tale in Japanese Nationalism of the Early Shōwa Age. Asian Folklore Studies, 50 (1).
  2. Aonuma, S., 2014. Momotaro as Proletarian: A Study of Revolutionary Symbolism in Japan. Communication and Critical/Cultural Studies, 11 (4).
  3. Kahara, N., 2004. The Transformation of Momotaro. Waseda Journal of Asian Studies, 25.
  4. Tierney, R., 2010. Tropics Of Savagery: The Culture Of Japanese Empire In Comparative Frame. Oakland: University of California Press.

Redagavo Andrius Bimbiras

0 votes