Kintaro
Kintaro (金太郎 Kintarō, liet. „Auksinis berniukas“) – japonų folkloro didvyris. Nuo vaikystės apdovanotas antžmogiškomis jėgomis, užaugęs Kintaro tapo didvyriu samurajumi.
Nors Kintaro, kaip samurajaus, istorija greičiausiai pagrįsta tikros asmenybės – garsaus kario Sakata no Kintokio gyvenimu, iš tiesų jis yra legendinis personažas. Kintaro vaizduojamas kaip raudonos odos spalvos berniukas, apsirengęs tik krūtinės apsaugą, (daiktas primenantis prijuostę, kurį senovės Japonijoje vaikai vilkėdavo vietoje rūbų), ant kurios būdavo užrašytas rašmuo 金 (kin), reiškiantis auksą, ir dažnai laikantis kirvį (masakari)), kuriuo kirsdavo medžius bei gindavo mišką nuo pabaisų.
Kintaro atsiradimas
Nors yra keletas mito versijų, pasakojančių apie Kintaro gimimą, pats populiariausias yra šis. Sakata buvo karys iš Kioto, įsimylėjęs nuostabią jauną ir kilmingą moterį ir ją vedęs. Tačiau netrukus jis įsivėlė į rūmų intrigas ir dėl piktų apkalbų, kurias paskleidė jo galios pavydintys rūmininkai, buvo išvarytas kartu su mylimąja. Sakoma, jog Sakata žuvo kovoje su savo naujagimio sūnaus, kurį tremtyje pagimdė jo žmona, dėde. Vis dėlto Sakata suteikė galimybę motinai su sūnumi pabėgti į mišką, esantį ant Ašigaros kalno (dar vadinamo Kintokio kalnu, jap. 金時山), kur jiedu ir apsigyveno. Šioje vietoje mitas apie Kintaro gimimą turi keletą versijų. Pirmojoje sakoma, jog vaikelio mama miške netrukus mirė, o naująja jo motina tapo miško-kalnų dvasia Jamauba (山姥 arba 山うば, Yama-uba). Kitoje mito versijoje sakoma, jog berniuko motina bėgant laikui pati virto Jamauba. Tačiau visuose mituose mama berniukui suteikė Kintaro vardą. Dar kūdikystėje Kintaro pasižymėjo nepaprasta jėga. Sulaukęs aštuonerių metų, jis kirto medžius taip pat lengvai, kaip didžiausios patirties turintys medkirčiai, todėl miške gyvenantys žmonės jį labai vertino. Jausdamasis laukinėje gamtoje kaip namuose, Kintaro gynė motiną ir kitus miško gyventojus nuo įvairių pabaisų, tarp kurių ir žymusis japonų jokajus – voras Cučigumas (土蜘蛛, Tsuchigumo, liet. „Žemės voras“).(Ashkenazi 2003, p. 200).
Kintaro gyvenimas
Kadangi Kintaro augo miške, su kitais vaikais jis bendraudavo mažai, o ir bendrauti dėl savo valdingo charakterio jam sekėsi sunkiai. Visgi jis sugebėjo susidraugauti su miško gyvūnais, o ypač su lokiu, elniu, beždžione ir kiškiu. Kasdien „Auksinis berniukas“ užsiiminėdavo sumo imtynėmis su kitais gyvūnais. Kadangi Kintaro turėjo nežmonišką jėgą, jis laimėdavo visas rungtynes, kol galiausiai atėjo stipriausiojo miške esančio gyvūno – lokio eilė. Po ilgai trukusio mačo, lokys buvo nugalėtas. Sakoma, jog taip Kintaro įrodė esąs stipriausias ir užsitarnavo gyvūnų pagarbą. Dėl šios priežasties gyvūnai jį daug ko išmokė. Beždžionė jį išmokė laipioti medžiais, o elnias – tinkamai bėgioti miške. Viena legenda pasakoja, kaip Kintaro išgelbėjo milžinišką karpį, kuris buvo išplukdytas į krantą. Vėliau pasikinkęs karpį, berniukas plaukdavo aukštyn kriokliu. Kai dienomis lydavo, Kintaro su mama ir gyvūnais slėpdavosi oloje, kurioje visi dalindavosi maistu ir miegodavo. Vienos žymiausių miško sumo rungtynių yra pavaizduotos Utagavos Kunijošio (歌川 国芳 Utagawa Kuniyoshi) darbe. Jame Kintaro teisėjauja imtynėms tarp kiškio ir beždžionės. Linksmoje legendoje, kurią vaizduoja šis darbas, pasakojama, kad beždžionė pralaimėjo rungtynes ir pasiskundė Kintaro, jog kiškis sukčiauja. Teisėjui liepus susikauti dar kartą, beždžionė laimėjo. Ir vienu ir, ir kitu atveju Kintaro laimėtoją apdovanojo ryžių pyragaičiu, todėl šie abu liko patenkinti (Wilkinson 2015, p. 229).
Kintaro likimas
Kartą, po eilinių dienos imtynių grįžtant namo, Kintaro ir jo draugams kelią pastojo upė. Kadangi upė buvo labai srauni ir niekas negalėjo jos perbristi, berniukas plikomis rankomis išrovė kedro medį ir permetė jį per upę, kad visi galėtų nusigauti į kitą pusę. Tuo metu jį pamatė medkirčiu apsirengęs žmogus ir pakvietė lenkti ranką. Rungtynėms pasibaigus lygiosiomis, nepažįstamasis prisistatė esąs Usui Sadamicu, galingojo valdovo Minamoto no Jorimicu (源 頼光 Minamoto no Yorimitsu), dar žinomo kaip Minamoto Raiko, karys. Sadamicu perdavė Kintaro žinią, jog valdovas Raiko norėtų, kad šis atvyktų į sostinę ir taptų jo samurajumi. Kadangi vaikis labai gerbė savo mirusį tėvą ir norėjo sekti jo pėdomis, gavęs mamos leidimą, Kintaro iškeliavo ir kurį laiką tarnavo valdovui Raiko bei pasikeitė savo vardą į Sakatą Kintokį. Vėliau jis buvo paskirtas vadovauti rinktiniam Raiko karių ketvertui, vadinamam Keturiais Drąsuoliais. Kintaro šią grupę vedė į kovą su miestą kankinančiu, žmones ryjančiu monstru ir aštriu lyg skustuvas kardu nukirto jam galvą. Jis tapo visoje Japonijoje žinomu herojumi. Po kiek laiko Kintokis grįžo pas motiną ir kartu su savimi pasiėmė ją į Kiotą (Wilkinson 2015, p. 229).
Sakata Kintokis ir Minamoto Jorimicu
Kaip jau buvo minėta, Kintaro kaip samurajaus istorija pagrįsta tikros asmenybės – kario Sakatos Kintokio (坂田 金時 Sakata no Kintoki) gyvenimu (Legendoje Kintaro pats save pasivadino tokiu pačiu vardu). Būdamas jaunas Kintokis iš tiesų tarnavo pas Minamoto Jorimicu Kiote. Ten jis mokėsi kovos menų ir dėl puikių sugebėjimų greitai tapo puikiu samurajumi. Pats Minamoto Jorimicu kartu su savo broliu valdė Fudživaros klaną (藤原氏 Fujiwara-shi). Jis taip pat buvo žinomas dėl sėkmingo Oejamos banditų malšinimo. Jorimicu dažnai buvo lydimas savo keturių legendinių padėjėjų, vadinamų Šitenno (四天王 Shitennou) – Keturiais Drąsuoliais, tarp kurių buvo ir Sakata Kintokis.
Keturi Drąsuoliai:
- Sakata no Kintokis (坂田 金時, Sakata no Kintoki) – kilęs iš Raudonojo fenikso (Suzaku) giminės;
- Urabe no Suetake (卜部 季武, Urabe no Suetake) – kilęs iš Mėlynojo drakono (Souryū) giminės;
- Usui Sadamicu (碓井貞光, Usui Sadamitsu) – kilęs iš Juodojo kario (Genbu) giminės;
- Vatanabe no Cuna (渡辺 綱, Watanabe no Tsuna) – kilęs iš Baltojo tigro (Byakko) giminės.
Kintaro šiuolaikinėje Japonijoje
Kintaro yra labai populiari figūra Japonijoje. Šis personažas laibai mėgstamas japonų tradiciniame teatre – kabuki. Kintaro atvaizdas puošia viską: pasakų knygeles, animė, mangą, o parduotuvėse galima rasti Kintaro figūrėlių bei dėžučių su jo atvaizdu. Pavyzdžiui animė „Auksinis Vaikinas“ (Golden boy) pagrindinis veikėjas turi tokį patį vardą. Vaikiškose knygelėse Kintaro vaizduojamas su kirviu ir japoniška prijuoste, dažnai prisijaukinęs lokį, ar net ant jo jojantis. Šiuolaikinėje Japonijoje taip pat paplitęs Kintaro vaizdavimas, kuriame vaikis grumiasi su milžinišku juodu karpiu. Toks vaizdavimo būdas šlovina jo jėgą, ir užsispyrimą. Kintaro saldainiai žinomi jau nuo Edo periodo laikų. Nesvarbu kaip šis cilindro formos saldainis yra atpjaunamas, ant jo visada matysis jaunojo herojaus veidas. Japonai, taip pat, turi tradiciją- gegužės 5 dieną (vaikų diena Japonijoje) naujagimio berniuko kambarį papuošti Kintaro lėlytėmis tam, jog jų vaikas užaugtų į tikrą stiprų „Auksinį berniuką“. Šis folkloro didvyris turi ir jam skirtą šventyklą. Ji randasi Ašigaros kalno papėdėje, o šalia jos stūkso milžiniškas akmens riedulys, kuris tariamai buvo perskeltas pačio herojaus berniuko. Vis dėlto Kintaro veikėją labiausiai mėgsta šiuolaikiniai animė ir mangų kūrėjai. Kartais šis herojus pats dalyvauja veiksme, o kartais perduoda savo išvaizdos ir charakterio savybes kitiems veikėjams.
Vienas iš pačių populiariausių pasaulyje, o ypač Japonijoje, animacinių filmukų – animė – „Sidabrinė Siela“ (銀魂 Gin Tama) veikėjas Sakata Gintokis yra pašiepiama Sakatos Kintokio versija. Visgi šis personažas turi tam tikrų panašių charakterio savybių kaip ir legendinis karys, o be to patys kūrėjai patvirtino, jog buvo stipriai atsižvelgta į užaugusio Kintaro – Kintokio paveikslą.
Kitas labai populiaraus animė „Viena dalis“ (ワンピース One Piece) veikėjas Sentomaru yra puiki Kintaro kopija. Jo plaukų šukuosena, aprangos stilius bei kirvis vaizduojami tokie patys kaip ir „Auksinio berniuko“. Net ir jo mėgstamiausias kovos veiksmas yra susijęs su Ašigaros kalnu, kuriame augo Kintaro.
Dar vienas žymus, Kintaro įkūnijantis personažas yra Tojama Kintaro iš sportinės animės bei mangos „Teniso princas“ (テニスの王子様 The Prince Of Tennis). Šis jaunuolis – vidurinės mokyklos teniso komandos jauniausias narys, pavadintas mitologinio herojaus vardu, ir būtent dėl šios priežasties turintis antžmogiškos jėgos, kuri jam padeda laimėti net ir sunkiausiuose žaidimuose.
Naudota Literatūra:
Papildomai žiūrėti:
http://www.howarddavidjohnson.com/asianmyths.htm