Sakura

Sakura (桜) – japoniška vyšnia. Tai yra vienas iš svarbiausių augalų Japonijoje. Sakoma, kad pirmoji užauginta sakura Japonijoje buvo 800 m. Iš jų senovėje buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir tinkamą ryžiams sodinti laiką.

Botaninės savybės

Ši vyšnia priklauso erškėčių augalų šeimai. Žodis „sakura“ yra naudojamas toms vyšnių rūšims, kuriomis grožimasi ne dėl vaisių, o dėl žiedų. Sakuros auga kaip laukiniai augalai kalnuotose vietovėse ir plačiai auginami kaip dekoratyviniai medžiai. Iki šių dienų yra išlikusių apie 300 sakuros rūšių visame pasaulyje. Trijomis vyšnių rūšimis ypač žavimasi Japonijoje. Pirmoji jų yra jošino sakura, dar vadinama somei jošino (染井吉野 Somei Yoshino) sakura, kuri yra sodinama parkuose ir upės pakrantėse. Šis augalas gyvuoja trumpai, subręsta apie 20 metus, užauga iki 7 metrų aukščio. Užaugina didelius, rausvus žiedus. Kita vyšnia yra kalnų sakura (山桜 yamazakura), kuri auga laukinėje gamtoje, kalnuose. Pasiekia 20-25 metrų aukštį ir jos žiedai būna rusvos, baltos spalvos. Trečioji šidaredzakura (枝垂桜 shidarezakura), kuri nuo seno sodinama šventyklų soduose. Pasiekia 20 metrų aukštį, jos žiedai būnai rausvai balti, kartais net pasiekia raudoną atspalvį.

Sakuros pradeda žydėti nuo sausio vidurio (pietų Okinavoje) ir jų žydėjimas tęsiasi iki pat gegužės vidurio (Hokaido salos šiaurėje). Pražydusios sakuros žiedai išsilaiko nenubyrėję vos vieną-dvi savaites. Žiedai būna rožinių ir baltų atspalvių, pilnaviduriai. Lapai žali, smailūs, lancetiški, 8-12 cm ilgio. Vasarą sakuros tamsiai žalios, o rudenį nusidažo bronzine spalva. Jos mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvožemius, saulėtas vietas. Sakuros mediena yra naudojama ploniems baldams, drožiniams ir parketui gaminti.

Gamtos reikšmė

Gamta – tai neatsiejama japonų kultūros dalis. Per amžius ji apjungė religiją, meną ir pagarbų požiūrį į gyvenimą. Nuo seniausių laikų tradicinė japonų religija – šintoizmas (神道 shintō, liet. „dievų kelias“). Tai pagoniška religija, kurios garbinimo objektas yra kami (神)– gamta ir jos objektai (medžiai, kalnai, akmenys, šaltiniai) ar reiškiniai. Todėl ne veltui šiai tautai gamta yra labai svarbi gyvenimo dalis. Japonų nuomone tik augalijos aplinkoje viešpatauja tobula estetika ir harmonija.

Sakura yra vienas iš svarbiausių kultūrinių simbolių. Tai labai ryškus pavasario įvaizdis, kuris nusako trumpalaikį gamtos ir žmogaus gyvavimą. Sakoma, kad krintantys vyšnių žiedai simbolizuoja trumpalaikį grožį,  kuris gyvenime greitai praeina. Sakuros iki šių dienų išliko geranoriškumo ir tyrumo simboliu.

Gėrėjimasis žydinčiais sakurų žiedais (花見 hanami)

Hanamis, arba gėrėjimosi žydinčiomis sakuromis šventė, yra vienas laukiamiausių metų įvykių, kuris suburia žmones švęsti kartu gamtos nubudimą. Ši šventė Japonijoje gyvuoja jau šimtus metų. Hanamis iš pradžių paplito tarp aristokratų Heiano periodu (平安時代 Heian jidai, 794-1185 m.). Edo laikotarpiu (江戸時代 Edo jidai, 1600-1868 m.) vyšnių žydėjimo šventė paplito ir kituose tolimesniuose regionuose. Vėliau tapo švenčiama visoje šalyje – tiek imperatoriaus rūmuose, tiek eilinių japonų namuose. Hanamis švenčiama ne tik dieną, bet ir naktį. Geriausios gėrėjimosi sakurų žiedais vietos – šalia šventyklų ar maldyklų. Kadangi gerą vietą gauti sunku, japonai užima vietas savo kolegoms jau nuo ankstaus ryto ir laukia prisijungiant jų po darbo. Per sakurų žydėjimą tradiciškai reikia paragauti sakės, todėl neretai po tokio susibūrimo šventė užsitęsia iki išnaktų. Hanamis išsiskiria tuo, kad jo metu yra deklamuojami eilėraščiai, dainuojamos dainos, šokami geišų specialūs šokiai šiai progai. Be sakurų Japonijoje taip pat įprasta gėrėtis japoniškų slyvų (梅 ume), glicinijų (藤 fuji), chrizantemų (菊 kiku) ir lotosų (蓮 hasu) žiedais.

Penki žymiausi sakurų parkai Japonijoje

Visoje Japonijoje galima suskaičiuoti tūkstančius sakurų parkų. Kiekvienas jų yra savitas, originalus, turintis savo istoriją. Bet penki labiausiai vertinami sakurų parkai Japonijoje yra šie: Hirosakio parkas, Jošino kalnas, Arašijama, Himedžio pilis, Čidorigafuči alėja.

Hirosakio (弘前 Hirosaki) parkas (Aomorio prefektūra, Hirosakio miestas) yra labiausiai japonų vertinamas parkas. Jame auga apie 2600 penkiasdešimt rūšių sakurų. Čia auga seniausia Japonijoje jošino rūšies sakura, kurios amžius siekia daugiau kaip 120 metų. Hirosakio parkas yra žymus tuo, kad čia sakuros nuo senų laikų yra formuojamos karpant. Kasmet sakurų žydėjimo metu jį aplanko apie 2 milijonai lankytojų.

Kita populiari gėrėjimosi sakuromis vieta – Jošino kalnas (吉野山 Yoshino-yama) (Naros prefektūra, Jošino miestelis). Tiksliausiai šį sakurų parką apibūdinanti frazė būtų – „vienu žvilgsniu 1000 medžių”. Būtent tai pakeri šimtus tūkstančių japonų ir kitų šalių turistus. Čia daugiausia auga širojama rūšies sakuros. Kalno šlaite auga net 30 tūkstančių sakurų. Kalno aukštis svyruoja nuo 200 iki 800 metrų virš jūros lygio, todėl dėl aukščio skirtumo salygotų klimato aplinkybių sakuromis čia galima grožėtis apie mėnesį laiko.

Arašijama (嵐山 Arashiyama) rajonas Kiote, kur taip pat yra kalnas, kurio šlaituose auga apie 1500 kalnų sakurų ir jošino rūšies sakurų. Šis kalnas labai mėgstamas rudenį,  kai japoniški klevai nusidažo raudona spalva ir kalnas paskęsta raudonyje, šį reiškinį japonai vadina kojo (紅葉 kōyō).

Himedžio pilis (姫路城 Himeji-jō)(Hiogo prefektūra, Himedžio miestas) yra pati didžiausia, turistų lankomiausia pilis Japonijoje. Šioje pilyje ir aplink ją esančioje teritorijoje auga apie 1000 sakurų.

Čidorigafučio alėja (千鳥ヶ淵 Chidorigafuchi) (Tokijo prefektūra, Čijodos miestas) yra nusidriekusi šalia imperatoriaus rūmų. Čia auga apie 260 jošino ir ošima rūšies sakurų. Skirtingai nuo kitų parkų, Čidorigafučis išsiskiria tuo, kad jį žmonės nori aplankyti vakare, kuomet per patį žydėjimo piką yra įjungiamas specialus apšvietimas.

Menas

Literatūroje sakuros tapo bene dominuojančia tema. Poetams šių vyšnių žydėjimas padeda atskleisti gyvenimo suvokimą, kad žmonės ir gamta juda cikliškai kartu. Pavyzdys:

„Sninga žiedlapiais tarsi pasakoj –

Tamsios dienos jau ėjo, praėjo,

Tačiau liko gražus jų pėdsakas –

Šis svaigus rausvaplaukis žydėjimas.“ (R. Stankevičius – „Sakurų prisiminimai“)

Dailininkų piešiniuose, dainininkų dainose taip pat netrūksta sakuros vaizdų. Ši vyšnia dominuoja visur, kur tik minimas grožis, pavasaris, gyvenimo trapumas ar tyrumas.

Netrūksta ir japoniškos kultūros gaminių, kurie būna dažnai pasipuošę sakuros atvaizdais. Jie suteikia itin prabangų vaizdą, todėl tokie produktai kaip kimono, vieduoklės, lakuotos dėžutės būna labai brangios. Taip pat šios vyšnios vardas dažnai vyrauja restoranų, įmonių ar parduotuvių pavadinimų, nes tai vienas iš atpažįstamiausių simbolių visame pasaulyje.

Naudota literatūra

1. Buckley, S. 2002, Encyclopedia of Contemporary Japanese Culture, Routledge, London.
2. Castro, J. 2013, „What’s the Cultural Significance of Cherry Blossoms?“, Live science. 2013 balandžio 4. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 m. gegužės 25 d.].
3. Cumo, C. sud. 1994, Encyclopedia of cultivated plants, ABC-CLIO, Santa Barbara, California.
4. Doyle, C. 2007, Travel. Where to go When, Dorling Kindersley, London.
5. Japonija.lt, 2011, „Sakuros“, Japonija.lt. 2011 rugsėjo 29. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 m. gegužės 25 d.].
6. Kodansha, 1993, Japan. An Illustrated Encyclopedia, Kondansha, Tokyo.
7. The Kodansha Bilingual, 1998, Encyclopedia of Japan, Kondansha, Tokyo.
8. Thompson, K. M. 1994, Sumi-e the art and technique of Japanese ink-painting, Tuttle Publishing, Rutland, Vermont.