Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Šiuten-dodžis

Šiuten-dodžis

Šiuten-dodžis (jap. 酒呑童子 Shuten-dōji) – demonų/žmogėdrų (鬼 Oni) karalius, pasak japonų mitologijos gyvenęs daugiau nei prieš tūkstantį metų tvirtovėje and Oe kalno (大江山 Ōe-yama). Jis yra priskiriamas pačių baisiausių jokajų (妖怪 yōkai) Japonijoje trejetui (日本三大悪妖怪 Nihon sandai aku yōkai), kartu su Tamamo-no Mae (玉藻前 Tamamo-no Mae) ir imperatoriaus Sutoku (崇徳天皇 Sutoku Tennō) šmėkla.

Šiuten-dodžis, kaip ir dauguma demonų, tokiu negimė. Jis buvo našlaitis berniukas, žmogaus (jo motinos) ir mitinės aštuongalvės gyvatės Jamata-no Oročio (八岐の大蛇 Yamata-no orochi) atžala. Nors motina šaltiniuose nėra minima, legendos apie Šiuten-dodžio tėvą yra puikiai žinomos visoje Japonijoje, kadangi jį pribaigė Susanoo (須佐之男 Susanowo-no Mikoto), vienas svarbiausių šintoizmo dievų, kai buvo ištremtas į žemę.

Pasakojama, kad Šiuten-dodžis labai jauno amžiaus tapo vienuoliu, tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad vienuoliškas gyvenimas jam visiškai netinka. Šiuten-dodžis buvo tinginys, stokojo pagarbos, nuolat kivirčijosi su kitais vienuoliais. O pravardę „Šiuten-dodžis“ (liet. „Mažasis girtuoklis“) gavo todėl, kad dažniausiai laiką leisdavo gerdamas sakę.

Anot japonų mitologijos, demonu oni tapti galima dviem būdais. Paprastai patys nedoriausi žmonės po mirties patekę į pragarą palaipsniui tapdavo demonais ir tarnaudavo pragaro valdovo armijoje. Tačiau pasitaikydavo, kad žmogaus siela būdavo tokia bloga, kad minėtasis žmogus demonu pavirsdavo vis dar būdamas gyvas, taip likdamas žemėje terorizuoti žmonių. Šiuten-dodžis buvo būtent toks.

Kartą per šventę jis tiek prisigėrė, kad nusprendė užsidėti demono kaukę ir eiti gąsdinti šventės lankytojų. Šventei pasibaigus, Šiuten-dodžio kaukė priaugo prie jo veido. Jam pasiprašius pagalbos, vienuoliai ėmė iš jo šaipytis ir peikti jo nedorus darbelius, tad supykęs Šiuten-dodžis pabėgo iš vienuolyno ir ėmė gyventi atsiskyrėlio gyvenimą kalnuose. Laikui bėgant, ne tik jo išvaizda, bet ir vidus, siela, ėmė panašėti į demono. Gyvendamas vienumoje, jis ėmė puldinėti į jo valdas užklystančius prekeivius, gerti jų kraują ir ėsti organus. Kuo ilgiau jis tai darė, tuo piktesnis ir žiauresnis tapo.

Prie jo greitai prisidėjo tokie pat žiaurūs ir nedori žmonės, taip pat greitai virtę demonais. Tada Šiuten-dodžis su savo pakalikais persikėlė į Oe kalną, šalia tuometinės sostinės Kioto, ir ten pasistatė tvirtovę. Dienas leisdavo gerdamas ir regzdamas planus, kaip jis, demonų karalius, užims sostinę ir galiausiai valdys visą Japoniją (Meyer 2012).

Augant Šiuten-dodžio demonų armijai, ji vis dažniau ėmė puldinėti sostinę. Taip pat dažnėjančios žmogžudystės ir pagrobimai (Šiuten-dodžio pakalikai grobdavo jaunas moteris, kad jos taptų tarnaitėmis tvirtovėje) patraukė tuometinio Japonijos imperatoriaus Ičidžio (一条天皇 Ichijō-tennō) dėmesį. Kadangi auganti Šiuten-dodžio galia labai neramino, imperatorius pasiuntė geriausią savo karžygį, legendinį karį Minamoto-no Jorimicu (源 頼光 Minamoto-no Yorimitsu), dar žinomą kaip Minamoto-no Raiko (arba tiesiog Raiko), su savo vyrais, kad demoną nudobtų (Encyclopaedia Britannica 1999). Anot japonų liaudies pasakos, kariai sugebėjo prasmukti į demonų tvirtovę apsimetę pasiklydusiais vienuoliais. Valgydami jiems pasiūlytą maistą ir gėrimus (tai, žinoma, buvo žmogaus organai ir kraujas), kartu juokaudami įgijo demonų pasitikėjimą. Ypač patenkintam Šiuten-dodžiui „vienuoliai“ pasiūlylė labai reto „vyno“, kurio išgėręs žmogus pagyja, o demonas – kietai užmiega. Visiems demonams kietai užmigus, kariai nusimetė vienuolių tunikas ir ėmė jiems kapoti galvas. Jorimicu nukirtus Šiuten-dodžiui galvą, ši atgijo ir puolė didvyrį, tačiau jį išgelbėjo stebuklingas šalmas. Išlaisvinę visas belaisves, kariai pergalingai grįžo į sostinę, paskui tempdami milžinišką demonų karaliaus galvą vežime. Kaip ir daugelis japonų liaudies pasakų, ši taip pat baigėsi gėrio pergale prieš blogį ir gausiu nugalėtojų apdovanojimu.

Naudota literatūra

  1. Encyclopaedia Britannica, n.d., Yorimitsu. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].
  2. Yokai.com, n.d., Sutoku Tennō. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 28 d.].
  3. Meyer, M. 2012, A-Yokai-A-Day: Shuten-dōji. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].
5 votes