Tamamo-no Mae
Tamamo-no Mae (jap. 玉藻前, 玉藻の前, 玉藻御前 Tamamo – no Mae, liet. „Ponia Máuras“) – kelių skirtingų moteriškų asmenybių, kurios laikomos devynuodegės lapės (jap. 九尾の狐 Kyūbi no Kitsune) įsikūnijimais japonų mitologijoje. Ji yra viena iš stipriausių jokajų (jap. 妖怪 yōkai).
Tamamo-no Mae gyveno Heiano laikotarpiu. Jos planas nužudyti imperatorių nepasisekė, tačiau jos veiksmai įtakojo vieną svarbiausių pilietinių karų Japonijos istorijoje. Dėl šios priežasties Tamamo-no Mae laikoma viena iš trijų baisiausių Japonijos jokajų.
Sprendžiant iš daugybės šaltinių, Tamamo-no Mae buvo labai populiari Japonijos istorijoje. Jos atsiradimas vaizduojamas įvairiuose literatūros kūriniuose, kabukyje (jap. 歌舞伎 kabuki), No teatre (能), bunraku (文楽) ir kituose menuose.
Kinijoje
Tamamo-no Mae, anot legendos, gimė prieš 3500 metų Kinijoje. Apie jos ankstyvąjį amžių nėra duomenų, tačiau vėliau ji tapo galinga burtininke, baltaveide auksinio kailio Devynuodege lape. Ji buvo manipuliacijos ekspertė: naudodavosi savo kerais ir žavesiu, siekdama pakeisti savo padėtį visuomenėje ir net įtakoti valstybinius sprendimus.
Šangų dinastijoje (kin. 商朝 Shāng cháo) Tamamo-no Mae buvo vadinama Dadzi (kin. 妲己 Dájǐ). Ji pasivertusi gražia moterimi tapo mėgstamiausia karaliaus Džou (kin. 紂王 Zhòu Wáng) sugulove. Dadzi tapo žmonių ištvirkavimo simboliu. Jos gėrėjimasis žmonių kankinimu, naujų kankinimo formų išradimas buvo visiems labai gerai žinomas. Galiausiai Dadzi prisidėjo prie visos Šangų dinastijos griūties. Vis dėlto ji sugebėjo išvengti egzekucijos ir išvyko į Indiją, Magadhos karalystę.
Magadhos karalystėje ji buvo žinoma kaip Ponia Kayō ir tapo Karaliaus Kalmašapados (Japonijoje geriau žinomas kaip Hanzoku) sugulove. Naudodamasi savo grožiu ir kerais, įsakinėdavo karaliui, liepdama jam grobti vaikus, žudyti kunigus ir vykdyti kitus baisius dalykus. Kai Kalmašapada pradėjo tolintis nuo jos ir labiau domėtis budizmu, Tamamo-no Mae grįžo atgal į Kiniją.
Džou dinastijoje (kin. 周朝 Zhōu Cháo) ji save vadino Bao Si (kin. 褒姒) ir Kinijoje buvo viena geidžiamiausių to meto moterų. Taip pat ji tapo karaliaus Jou (kin. 周幽王 Zhōu Yōu Wáng) sugulove, tačiau nepatenkinta savo padėtimi ir manipuliuodama karaliaus jausmais privertė jį atsikratyti savo žmonos karalienės Šen (kin. 申后 Shen hou). Taip ji tapo naująja karaliene.
Vis dėlto, nors ir būdama graži, Bao Si retai šypsodavosi. Karalius, norėdamas pamaloninti savo naująją žmoną, darydavo tokius blogus darbus, kad dėl to jį išdavė ir paliko net visi artimieji. Galiausiai karalius Jou buvo nužudytas, o Bao Si suimta. Taip baigėsi Džou dinastijos laikotarpis. Tačiau kažkaip ir vėl Bao Si sugebėjo pabėgti ir daugybę metų slėpėsi pogrindyje.
Midzukume
1090 m. ji sugrįžo, šįkart į Japoniją. Šį kartą pasivertė kūdikiu ir pasislėpė šalikelėje. Viena sutuoktinių pora surado kūdikį, pasiėmė jį ir augino kaip savo dukterį, pavadinę Midzukume (藻女 Mizukume). Ji pasirodė esanti ypatingai protinga ir talentinga mergaitė. Buvo tokia graži, kad pritraukdavo visų aplinkui esančiųjų dėmesį. Būdama septynerių, Midzukume jau deklamavo poeziją imperatoriui. Šis buvo sužavėtas, dėl to įdarbino ją savo rūmuose tarnaite.
Netrukus rūmuose neliko klausimų, į kuriuos Midzukume negalėtų atsakyti. Nesvarbu, ar tie klausimai buvo susijęs su muzika, istorija, astronomija ar religija. Ji visada skaniai kvepėjo. Jos drabužiai visada buvo švarūs ir nesusiglamžę. Midzukume buvo pati gražiausia visoje Japonijoje, ir kas tik ją pamatydavo, iškart įsimylėdavo.
Kai Midzukume sukako aštuoniolika metų, vasarą rūmuose buvo surengtas poezijos rečitalis. Rečitalio metu netikėtai prasidėjo audra, visos žvakės užgeso ir viskas paskendo tamsoje. Tačiau staiga ryški šviesa prasiveržė iš Midzukume kūno ir apšvietė menę. Visi rūmuose buvo sužavėti. Buvo paskelbta, kad praeitame gyvenime Midzukume buvo labai gera ir šventa. Taip jai buvo duotas vardas Tamamo-no Mae. Sužavėtas imperatorius padarė ją savo sugulove.
Iškart po to, kai ji tapo valdovo sugulove, imperatorius mirtinai susirgo. Nei vienas iš rūmų gydytojų negalėjo nustatyti ligos priežasties, dėl to buvo iškviestas magas (jap. 陰陽師 Onmyōji) Abe-no Jasunaris. Abe-no Jasunaris perskaitė imperatoriaus likimą ir pasakė, kad jis buvo nužiūrėtas blogos akies. Po to į rūmus buvo iškviesti vienuoliai ir dvasininkai melstis už imperatoriaus sveikatą.
Tačiau net geriausių kunigų ir vienuolių maldos nepadarė teigiamos įtakos imperatoriaus sveikatai. Ji vis blogėjo. Abe-no Jasunaris vėl buvo iškviestas į rūmus skaityti imperatoriaus likimo. Šį kartą dideliam visų susirinkusiųjų siaubui magas išaiškino, kad imperatoriaus ligos šaltinis yra Tamamo-no Mae. Ji yra apsimetėlė kitsunė, trumpinanti imperatoriaus gyvybės laikotarpį, norėdama užvaldyti sostą ir vadovauti Japonijai. Imperatorius nepatikėjo pranašautojo žodžiais, tačiau sutiko patikrinti Tamamo-no Mae.
Siekdamas išsaugoti imperatoriaus gyvybę Abe-no Jasunaris paruošė Taizan Fukun-no Sai, patį slapčiausią ir galingiausią burtą, žinomą tik magams. Tamamo-no Mae buvo paprašyta dalyvauti burto atlikimo rituale. Buvo žinoma, kad piktoji dvasia negali dalyvauti šventame rituale. Tamamo-no Mae nenorėjo dalyvauti, tačiau neturėjo kitos išeities, tik sutikti, nes imperatoriaus patarėjai primygtinai reikalavo ir įtikinėjo ją, kad tai pagerins jos socialinį statusą rūmuose.
Atliekant ritualą, Tamamo-no Mae buvo apsirengusi dar gražiau negu įprastai. Ji ištarė šventuosius žodžius ir, kaip ir buvo tikėtasi, pavestą ritualo dalį atliko labai gerai, tačiau, kai reikėjo pamojuoti ritualine lazda, ji pradingo. Taip Abe-no Jasunario įtarimai pasitvirtino, ir rūmuose kilo didelis bruzdesys.
Greitai po to pasklido gandas, kad Šimocukės žemėje pradėjo dingti moterys ir vaikai. Rūmų burtininkė paskelbė, kad viso to kaltininkė yra Tamamo-no Mae. Buvo nuspręsta, kad ji turi būti sunaikinta. Imperatorius sukvietė geriausius savo karius. Įžymiausiems iš jų, Kadzusanosuke ir Miuranosuke, pavedė surasti Tamamo-no Mae. Šie laikė didele garbe tokiu būdu pasitarnauti imperatoriui, buvo pašventinti ir su 80 000 vyrų armija iškeliavo nužudyti Devynuodegės lapės.
Nasuno kariuomenė greit susekė Kitsune. Dienų dienas vaikėsi ją, tačiau, naudodamasi savo magiškomis galiomis, ji vis pasprukdavo. Atrodė, kad niekas, ką jie bedarytų, nepavyks. Tačiau Kadzusanosuke ir Miuranosuke nepasidavė ir toliau vykdė imperatoriaus įsakymą. Jie keitė taktikas ir galiausiai aptiko kitsunė pėdsakus.
Naktį Miuranosuke susapnavo pranašišką sapną. Prieš jį pasirodė verkianti jauna, graži mergina, kuri maldavo: „Rytoj aš prarasiu gyvybę, prašau, išgelbėkite mane“. Miuranosuke nepaklausė prašymo ir kitą dieną su kariais tęsė Tamamo-no Mae paiešką. Po poros dienų jie ją sugavo. Miuranosuke iššovė dvi strėles. Viena persmeigė lapės šoną, kita pataikė į kaklą, o Kadzusanosuke smogė lapei savo kardu. Taip ir buvo baigta su Tamamo-no Mae, kaip ir pranašingame sapne.
Tačiau Tamamo-no Mae blogis nepasibaigė su jos mirtimi. Po metų mirė imperatorius Konoe (近衛天皇 Konoe tenno), nepalikęs palikuonių. Sekančiais metais imperatorius Toba (鳥羽天皇 Toba tenno) mirė taip pat. Paveldėjimo krizė įžiebė nesantaiką tarp imperatoriaus Go-Širakavos ir imperatoriaus Sutoku pajėgų. Ši nesantaika privedė prie Genpei karo (源平合戦 Genpei kassen) ir Heiano laikotarpio (平安時代 Heian jidai) pabaigos, taip pat ir pirmųjų Šiogūnų (将軍 shogun) iškilimo.
Literatūros sarašas:
- Otogi Zoshi with the Help of Synopsis and Illustrations, Ninth Story ,Tamamo-no-mae, 2003. Kyoto University Library (internete )rasta http://edb.kulib.kyoto-u.ac.jp/exhibit-e/otogi/tamamo/tamamo.html (žiūrėta 2017 balandžio 26).
- http://www.khandro.net/dakini_Japan.htm (žiūrėta 2017 balandžio 26)
Japanese Mythology – The Gods of Japan, http://www.godchecker.com/pantheon/japanese-mythology.php?deity=HOJI (žiūrėta 2017 balandžio 26)
