Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Beihai parkas

Beihai parkas

Beihai parkas (北海公园 Beihai Gongyuan) – tai imperiniais Kinijos dinastijų laikais įkurtas parkas pačiame Pekino centre, šiaurėje nuo Uždraustųjų rūmų. Jis užima daugiau nei 69 ha plotą, kurio daugiau negu pusę sudaro vandens telkiniai. Šis parkas, kaip ir daugelis kitų imperinių laikų Kinijos sodų, buvo kurtas su tikslu imituoti įvairias žinomas vaizdingas vietas ir architektūrinius šedevrus iš įvairių regionų Kinijoje (Jones 2014). Jis buvo mėgstama poilsio vieta Liao, Dzinų, Juanų, Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriams. Didžioji parko dalis išlikusi tokia, kokia buvo 1736-1795 m. valdant imperatoriui Čianlongui. Beihai parkas visuomenei vartus atvėrė 1915 m., o nuo 1961 m. paskelbtas viena iš pirmųjų svarbių Kinijos kultūrinių vietų, turinčių valstybės įformintą apsaugą. Po atkūrimo 1951 m. Beihai parkas tapo populiaria poilsio zona, vasarą lankytojus pasitinkančia valčių ir įvairių praktinių užsiėmimų, o žiemą ledo čiuožyklų pramogomis (Perkins 2000).

Beihai parko įkūrimo istorija

Parko legendos. Beihai parko palikimas remiasi legenda, kad egzistavo vieta rytuose, kur visų upių ir vandenynų vanduo sutekėdavo ir dingdavo, kur buvo trys salos, žinomos kaip Penglai (蓬 Penglai), mitinis rojus daoizmo religijoje, kuriose gyveno dievai. Šie kinų dievai gyveno trijose iš vandens kyšančiose kalvose, išsidėsčiusiose įlankos pakraštyje, kurios nepaisant didelių pastangų išliko neatrastos. Apie 200-uosius metus prieš mūsų erą pirmasis Činų dinastijos imperatorius pasistatė sau mažytę šios dievų buveinės kopiją, kadangi pats taip ir nerado tikrųjų dievų gyvenamų kalvų.

Pasak kitos legendos, Bohajaus įlankos rytinėje pusėje buvo trys salos, kuriose gyveno nemirtingieji. Vienoje iš jų – Penglai saloje – augo ypatinga rūšis vaistažolių, kurių paskirtis buvo suteikti žmonėms ilgesnį gyvenimą. Pirmasis Činų dinastijos imperatorius troško gyventi amžinai. Jis siuntė žmones į įvairias salas ieškoti ilgaamžiškumą suteikiančios žolelių, tačiau jiems nepavyko nieko panašaus rasti. Imperatorius Udu iš Hanų dinastijos taip pat siekė amžinojo gyvenimo. Jis įsakė už rūmų iškasti didelį baseiną, kurio viduje stovėtų trys dirbtinės kalvos atvaizduojančios Penglai salas. Taigi, šios legendinės kalvos pastatytos Sui dinastijos sostinės Luojang (洛阳 Luoyang) rytinėje dalyje. Toks ypatingai tradicinis sodininkystės stilius buvo perimtas ir vėlesnių dinastijų ir taip buvo sukurtas Beihai parkas (Coburn 2007).

Raida

Liao ir Dzinų dinastijos. 10-ąjame amžiuje Liao dinastijos imperinis teismas įsakė pastatyti antruosius rūmus dabartinėje Beihai parko vietoje. Jie buvo pavadinti Nefritine salele. Kai Dzinų dinastija atėjo į valdžią, šie rūmai buvo pervadinti į sostinę Džongdu (中毒 Zhongdu). Šios dinastijos valdymo laikotarpiu (1115-1234 m.) buvo iškastas ežeras, o iš jo iškasta žemė panaudota formuoti saloms viduryje. Uolienos naudotos salos kalno statybai buvo atgabentos net iš Kaifengo miesto esančio Henano provincijoje. Aplink ežerą ir saloje buvo pastatytos didžiulės menės, koridoriai ir paviljonai. O 1179 m. Dzinų dinastijos imperatorius Beihai parką paskelbė imperiniu sodu.

Juanų dinastija. 13-ąjame amžiuje mongolai užkariavo Dzin ir įkūrė Juan dinastiją (1279-1368 metais). Pirmasis imperatorius Kublai chanas išplėtė turimas valdas ir Juan sostine tapo Dadu (šioje vietoje dabar yra Pekinas). Kublai chanas buvo pirmasis imperatorius atlikęs plataus mąsto pakeitimus Beihai parke. Vienas iš didžiausių jo žygdarbių – Mėnulio rūmų statyba Nefrito saloje. Tai buvo didingi rūmai – 40 m pločio iš rytų į vakarus, 20 m ilgio iš pietų į šiaurę ir 16 metrų aukščio, imperatoriaus šeimai tapę laisvalaikio ir pramogų vieta, čia taip pat vyko didžiosios ceremonijos ir šventės.

Mingų ir Cingų dinastijos. Mingų dinastijos imperatorius Jongle (永樂 Yongle) įsakė nubraižyti dabartinius Pekino miesto planus ir Beihai parkas buvo dar kartą pertvarkytas. Jo paskirtis išliko tokia pat kaip Juan dinastijos laikais. Ežeras buvo išplėstas ir paverstas vietos puošmena bei klasikiniu pavyzdžiu kitiems kinų sodams. Didžioji dauguma pastatų šiuo metu esančių Beihai parke buvo pastatyti imperatoriaus Čian-Long Čingų dinastijos viešpatavimo laikotarpiu. Remiantis imperatoriaus reikalavimu buvo pradėta statyti Devynių drakonų siena ir Penkių drakonų paviljonas, o 1651 m. – Baltoji šventykla, tibetietiško stiliaus budistų tvirtovė, tapusi garsiu objektu tiek Beihai parke, tiek visame Pekine (Your Beijing China Travel Guide 2016).

Lankytinos vietos

Baltoji šventykla (白塔 Baita) – tai XVII a. budistų meno šedevras, esantis Nefrito salos kalno viršūnėje. Ji buvo pastatyta garsaus Tibeto dvasininko Lamos Naomu Han siūlymu. Čing dinastijos imperatorius Šundži (顺治 Shunzhi) pritarė šiam projektui, laikydamas jį atsidavimo budistų tikėjimui gestu ir siekdamas vienybės tarp įvairių Kinijoje gyvenančių tautų. Baltoji šventykla yra 39,5 metrų aukščio, pastatyta iš akmenų ir plytų išbalintų kalkėmis. Nors į ją nėra įėjimo, tačiau palikta užuomina, kad raudonasis simbolis bokšto viduryje yra anga, kuri buvo užverta pabaigus statybos darbus. Šventykla yra apvalių formų su smailia paauksuota viršūne, ant kurios pakabinti auksiniai kamuoliukai sukuria liepsnojančios ugnies įspūdį. Viršūnės skliautas yra papuoštas keturiolika varinių varpų Yra manoma, kad Tibeto budistų šventieji raštai, Lamos vilkėti apdarai ir kiti šventieji simboliai saugomi viduje.

Haopu upelio sodas (濠濮间 Haopujian) – šiauriniame parko gale prieš pat vartus esanti vaizdinga teritorija tiesiai prieš pat Šiaurinius vartus, populiariai įvardinama kaip „sodas sode“. Hao ir Pu tai dvi senovės Kinijoje klestėjusios upės. Ši vieta yra susijusi su Azijoje plačiai paplitusia legenda apie dviejų garsių kinų filosofų pokalbį, kaip Džuangdzi ir Huidzi ginčijosi tarpusavyje sėdėdami ant Hao upelio tilto. Džuangdzi pasakė, kad gera matyti, kokiomis laimingomis žuvys jaučiasi upėje. Tačiau Huidzi paprieštaravo, kad jis yra ne žuvis ir negali žinoti ar žuvys vandenyje jaučiasi laimingos. Tačiau Džuangdzi atsakė, kad tu nesi aš, tai ir negali žinoti ar aš žinau žuvys jaučiasi laimingos ar ne. Ši istorija įkvėpė imperatorių Čian-Long sukurti Haopu sodelį, vietą laimės paieškoms ir atsipalaidavimui lyg žuvims upėje. Taigi šis sodas skirtas ramybei ir laimei, išsiskiria ypatingu giliai esančiu kalnų vandeniu ir leidžia pabūti vienam atsiskyrus nuo visuomenės.

Devynių drakonų siena (九龙壁 Jiulongbi) – parko šiaurės vakaruose sukonstruota siena, kuri yra laikoma viena iš trijų pačių įspūdingiausių Kinijos dekoratyvinių sienų. Ši dvipusė siena yra 27 m ilgio, 6,65 m aukščio ir 1,42 m storio, jos abi sienų pusės yra identiškos. Ji sudaryta iš 424 septynių skirtingų spalvų glazūruotų plytelių. Iš abiejų pusių vaizduojami 9 milžiniško dydžio skraidantys drakonai, žaidžiantys su perlais debesų jūroje. Taip pat labai daug smulkių – kai kurie mokslininkai iš viso suskaičiuoja apie 635 drakonus. Net ir dabar, praėjus daugiau nei 200 metų nuo sienos pagaminimo, ji vis dar pasižymi ryškiomis spalvomis ir nėra praradusi pradinės išvaizdos, tai atspindi ypač aukštos kokybės meno ir amatų technikas naudotas senovės Kinijoje (Coburn 2007).

Penkių drakonų paviljonai (五龙亭 Wulongting) – į pietvakarius nuo Devynių drakonų sienos yra penki tarpusavyje sujungti fligeliai, išsiskiriantys smailiomis viršūnėmis ir aštriais stogais. Iš tolo jie atrodo kaip vienas didelis drakonas. Paviljonai stovi ežero šiaurėje ir yra iki pusės apsemti vandens. Vidurinis pastatas yra didesnis už kitus ir iš kitų išsiskiria apvaliu viršutiniuoju stogu. Paviljonų sijos ir kolonos išmargintos įvairiais įmantriais raižiniais ir piešiniais, kurie šią vietą paverčia patrauklia netgi karališkiesiems asmenims.

Apvalusis miestas (团城 Tuancheng) – yra parko pietinėje dalyje, apsuptas aukštos 276 m ilgio sienos, buvęs Dadu centru, žinomu kaip seniausia Juanų dinastijos sostinė. Pats svarbiausias jo pastatas – Šviesos priėmimo menė (承光殿 Chengguang dian) išsiskirianti ypač įmantria architektūra ir tam laikotarpiui būdingu dizainu. Vienas iš jos akcentų yra 5,5 m aukščio balta nefritinė Budos statula. Šviesos priėmimo menėje visos sijos ir kertelės nepriekaištingai išdažytos, papuoštos paauksuotomis spiralėmis. Stogas viduryje padengtas žalios spalvos lakuotomis čerpėmis, o pakraščiuose – geltonomis čerpėmis. Ming dinastijos imperatorius mėgdavo čia ateiti ir stebėti šventinius fejerverkus. Vidiniame kieme stovi baseinas, kuris buvo naudojamas vyno patiekimui iškilmingų ceremonijų metu. Kiti žymūs Apvaliojo miesto objektai yra ilgaamžiai medžiai (šimtametės pušys ir kiparisai) bei Nefritinė urna (Perkins 2000).

Beihai parkas šiomis dienomis

Šiuo metu parkas yra gausiai lankomas vietinių Pekino gyventojų ir miesto svečių. Jis įtraukiamas į didžiąją dalį turistų maršrutų. Traukos centras yra ne tik lankytini objektai, bet ir įvairūs organizuojami renginiai bei žmonių sambūriai. Kiekvieną rytą jame vedamos taiči (太极 Taiji) treniruotės įvairaus amžiaus žmonėms bei specialios pensinio amžiaus žmonių mankštos, savaitgaliais vyksta įvairių Kinijos etninių grupių liaudies meno pasirodymai: šokiai, instrumentinė muzika, dainos. Taip pat veikia daug kavinių ir restoranų, kur galima išbandyti įvairių Kinijos regionų bei laikotarpių virtuves (China escapade 2016). Pats žymiausias tarp jų – „Fangšan“ restoranas (仿膳介绍 Fangshanfanzhuang) – buvęs imperatoriškųjų rūmų restoranas nuo 1925 m. tapęs atviru visuomenei. Jame galima paragauti įvairių karališkųjų valgių bei gėrimų, kuriuos mėgo imperatoriškųjų šeimų nariai. Restoraną sudaro 3 pastatai su 11 įvairaus dydžio valgomųjų kambarių, kuriuose iš viso telpa virš 3000 žmonių. Restorano vidaus apdailoje išsiskiria drakono ir fenikso simbolinis vaizdavimas, užuolaidos, staltiesės, servetėlės, kėdžių pamušalai yra ryškiai geltonos spalvos, valgymo indai buvę kaip Čingų dinastijoje – porcelianas ir sidabras, simbolizuojantis valdovų amžinojo gyvenimo troškimą (Fangshan Restaurant 2016).

Literatūra:

Coburn, A. 2007. Walk Beijing – Walking Guide to Beijing. BookSurge: USA

Perkins, D., 2000. Encyclopedia of China: The Essential Reference to China, Its History and Culture. Facts On File: New York.

Šaltiniai:

China Escapade, 2016. Beihai park imperial garden in Beijing. Prieiga per internetą: http://www.chinaescapade.com/travel-guide/beijing/beihai-park.html#Shareanchor. [žiūrėta: 2016 kovo 29 d.].

Fangshan Restaurant, 2016. Brief Introduction of Fangshan Restaurant. Prieiga per internetą: http://www.fangshanfanzhuang.com.cn/en/fsjs.htm. [žiūrėta: 2016 kovo 29 d.].

Your Beijing China Travel Guide, 2016. Beihai park. Prieiga per internetą: http://www.kinabaloo.com/bh16.html. [žiūrėta: 2016 m. kovo 25 d.].

World Heritage Encyclopedia, 2014. Beihai park. Prieiga per internetą: http://www.worldheritage.org/articles/Beihai_Park. [žiūrėta 2016 kovo 10 d.].

3 votes