Džuansiu

Džuansiu (kin. 颛顼 Zhuānxū), dar vadinamas Gao Jangu (高陽 Gaoyang, liet. „Aukščiausioji šviesa“) – yra mitologinis imperatorius gyvenęs senovės Kinijoje, Hanių dinastijoje.

Šeima

Pasak Sima Čiano (司馬遷 Sima Qian), istoriko, tyrinėjusio ankstyvąją Hanių dinastiją, Džuansiu buvo imperatorės Leizu (嫘祖Lei Zu) ir Geltonojo Imperatoriaus anūkas. Jo motinos vardas buvo Čangsu, o tėvo vardas Čangdži. Manoma, kad jis turėjo 8 vaikus, kurie visi buvo berniukai.

Džuansiu valdymas

Mirus Geltonajam imperatoriui, valdymą į savo rankas perėmė Džuansiu dėdė Šaohao (少昊 Shaohao). Tačiau kaip pateikiama įvairiuose šaltiniuose, Šaohao niekad nevaldė šalies kaip imperatorius (Qian 1959). Jis buvo valdovas, kuris valdė žemes, esančias Rytinėje Kinijos dalyje. Po 84 metų šalies valdymo, jį pakeitė Džuansiu. Tačiau senovės Kinijos kronikoje „Bambukiniuose analuose“ (竹書紀年 Zhúshū Jìnián) buvo teigiama, kad dešimties metų berniukui Džuansiu buvo suteikta galimybė tapti savo dėdės padėjėju, o dvidešimties metų jis jau buvo laikomas neoficialiu valdovu. Jaunystėje jis pradėjo vadovauti Ši (士 Shi) klanui, kuris tuo metu emigravo į rytus. Klanas rytuose stengėsi dar labiau plėsti savo įtakos zoną, stiprėti.

Valdymo metu Džuanšiu teko susiremti su įvairiais priešais, vienas iš jų buvo Gongangas (宫昂 Gong Ang), imperatoriaus Jandi (炎帝 Yan Di) sūnus (Lianshan 2011, p. 79). Vieni reikšmingiausių darbų, kuriuos jam pavyko įgyvendinti, buvo šeimos narių santuokos uždraudimas, religijos reformos, patriarchalinės sistemos stiprinimas. Taip pat jis prisidėjo prie vieningo kalendoriaus kūrimo, astrologijos mokslo, priešinosi šamanizmui.

Galiausiai po 78 metų Džuansiu valdymo, šalį valdyti perėmė Šaohao anūkas, imperatorius Ku (喾 Ku), kuris kinų mitologijoje laikomas vienu iš penkių imperatorių.

Mitai

Yra sukurta įvairių mitų apie Džuansiu, tačiau labiausiai žinomas mitas yra apie dangaus ir žemės atskyrimą. Šis mitas gali būti randamas įvairiuose ankstyvuosiuose kinų tekstuose. Taip pat knygoje „Kinijos mitologijos vadovas“ yra rašoma, kad „istorijos detalės skirtinguose mituose gali skirtis, bet kiekviename yra parašyta, kad būtent Džuansiu liepė savo pavaldiniams Džong ir Li nutraukti ryšį tarp dangaus ir žemės, kuris nuo to laiko nebeleido dievybėms atkeliauti į žemę, o žmonėms pakilti į dangų“ (Lihui, Deming, Turner 2008, p. 245).

Taip pat jis yra puikiai žinomas mituose ir legendose kaip valdovas, kuris ilgiausiai gyveno. Jo gyvenimo trukmė siekė net 800 metų. Po to kai Džuanšiu mirė manoma, kad jis buvo sudegintas ir palaidotas ant Vuji (武夷 Wuyi)  kalno kartu su savo 9 sugulovėmis.

Legendose minima, kad ne visi iš jo aštuonių sūnų paveldėjo protėvių dorybes. Trys iš jų mirę tapo nusižeminančiais vaiduokliais. Vienas iš jų tapo moterimi vaiduokliu, kuris platino įvairias ligas, kitas pabaisa, o trečias vaiduokliu, kuris kankindavo ir kenkdavo kūdikiams bei vaikams.

Nors šiomis dienomis mitai apie Džuanšiu nėra labai populiarūs ar plačiai pasakojami, tačiau jo dvasia išliko kai kuriose Kinijos vietovėse. Henano ar Hebėjaus provincijose iki šių dienų žmonės rodo vietas, kuriose galėjo gyventi šis valdovas. Todėl gyventojai gyvenantys šiose vietose turi įvairius ritualus, kurių padedami jie garbina šią mitologinę būtybę.(Lihui, Deming, Turner 2008, p. 245).

Naudota literatūra

1. Chen, L. 2011. Chinese Myths and Legends, Cambridge University Press, Cambridge and London.
2. Yang, L., An, D., Turner, J. 2008. Handbook of Chinese Mythology, Oxford University Press, New York.
3.  Shen Yun Performing Arts, n.d., The Four-Faced Yellow Emperor of Mythistory. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 balandžio 12].