Džulongas
Džulongas (kin. 逴龍, Zhúlóng, „Deglo drakonas“), taip pat žinomas kaip Džujinas (kin. 燭陰, Zhúyīn, „Deglo šešėlis“) yra galinga kinų dievybė, kuri yra pusiau žmogus pusiau drakonas, ir valdo dieną ir naktį, metų laikus ir vėją (Yang ir An 2005, p. 246). Ši dievybė yra laikoma oro, šviesos ir saulės dievu. „Kiaulė drakonas“ yra viena iš daugelio jo vardo reikšmių. Kaip ir daugelis būtybių, aptinkamų kinų mituose, jis taip pat aptinkamas japonų mitologijoje, kur priskiriamas jokaju kategorijai (Skoteinos 2020).
Istorija
Apie Džulongą yra daugybė mitų, kuriuos galima rasti senovės kinų klasikoje – eilėje tekstų, kurie buvo sukurti prieš Činų dinastiją (Skoteinos 2020). „Kalnų ir jūrų knyga“ Džulongą apibūdina kaip dievybę, gyvenančią Džongšano kalno (kin. 鍾山, Zhōngshān „Varpo kalnas“), viršūnėje, kuri tarsi nurodo geografinę vietovę, dabar vadinamą Dzindžinšanu (kin. 紫金山, Zĭjīnshān, „Purpurinis kalnas“). Senesni mitai jo buveinę pateikia kitoje vietoje, būtent vietoje, vadinamoje Džangvei kalnu (Skoteinos 2020).
Bruožai
Džulongas yra vaizduojamas su žmogaus veidu, vertikaliom akim ir gyvatės kūnu, kuris buvo raudonos spalvos ir tūkstančio li (apie 300 mylių) ilgio (Yang ir An 2005, p. 247). Yra vienas Džulongo vaizdavimas, kur jis iš pradžių kartais atrodo „beveidis“ arba be akių, tačiau atidžiai jį apžiūrėjus, jis turi tik vieną akį. Džulongui atvėrus akis, ateidavo dienos šviesa, o užsimerkus, prasidėdavo naktis (Credo quia Absurdum n.d.). Jo stiprus kvėpavimas prisikviesdavo žiemą, o karštas iškvėpimas – vasarą. Pasak kitų „Kalnų ir jūrų knygos“ raštų (8 skyrius), Džulongas pasirodo kaip Džujinas. Be anksčiau cituotoje versijoje minimų bruožų ir galių, šiame tekste Džujinas apibūdinamas kaip dievybė, sukūrusi metų laikus. Jis neturėjo poreikių nei gert, nei valgyt, nei kvėpuot, bet kai jis įkvėpė ir iškvėpė, jis sukeldavo vėją, kai jis stipriai pūtė, buvo žiema, o kai karštai iškvėpdavo, buvo vasara (Yang ir An 2005, p. 181).
Lyginimai su kitomis būtybėmis
Džulongo išvaizda ir sugebėjimai yra beveik tokie patys kaip Pangu, ir net yra spėliojama, kad Pangu yra kilęs iš šio dievo (Yang ir An 2005, p. 181). Mitas apie Džulongą taip pat buvo lyginamas su kitu mitiniu padaru, vadinamu Hundunu, mitologine būtybe, reprezentuojančia pirmapradį chaosą, egzistavusį prieš pasaulio sukūrimą. Palyginimas kyla iš to, kad Džulongui nereikia valgyti, gerti ar kvėpuoti, o tai teoriškai sutampa su Hunduno angų trūkumu. Tačiau dauguma Džulongo atvaizdų turi angas, o mituose teigiama, kad nors Džulongui nereikia kvėpuoti, jis vis tiek kartais tai daro (Skoteinos 2020).
Mito interpretacijos
Džulongo mitas domino daugelį mokslininkų, buvo pateikta daug įvairių šio mito interpretacijų. Tarp jų labiausiai ginčytinos hipotezės yra tos, kurios rodo, kad mitas yra fantastiškas faktinių reiškinių atspindys, kuriuos senovės žmonės matė prieš sudarydami šį mitą. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai daro prielaidą, kad šis mitas iš tikrųjų atspindi tam tikrą gamtos reginį; kai kurie teigia, kad tai yra veikiančio ugnikalnio aprašymas; kai kurie tapatina su šiaurės pašvaiste. Šios perspektyvos, sekančios mito atsiradimą, paremtos šiuolaikiniais mokslo atradimais, neramino Kinijos mokslininkus ilgus metus. Tačiau prie visuotinai priimtos išvados niekas vis dar nepriėjo (Yang ir An 2005, p. 247–248).
Naudota literatūra
- Credo quia Absurdum, n.d. “Zhulong”, Credo quia Absurdum. Prieiga per internetą: Čia. [žiūrėta 2021 m. gegužės 4 d.]
- Yang, L. ir An, D. 2005, Handbook of Chinese Mythology. p. 104, 180, 246-248.
- Skoteinos, A. 2020, “Mythological Spotlight #10 – Zhulong”, Aleph’s Heretical Domain. Prieiga per internetą: Čia. [žiūrėta 2021 m. gegužės 4 d.]
