Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kuisingas

Kuisingas

Kuisingas (kin. 魁星, Kuíxīng), dar žinomas Didžiojo meistro Kui arba Didžiojo žvaigždžių princo Kui vardu (kin. 大魁星君, Dà Kuí Xīng Jūn), yra kinų mitologijos egzaminų dievybė bei aukščiausiojo literatūros dievo Venčango (kin. 文昌, Wénchāng) padėjėja. Pažodinis Kuisingo vertimas reiškia „pagrindinė žvaigdė“. Jos vardas nuo seno yra siejamas su Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynu.

Mitas

Kuisingas buvo paprastas ir nepaprastai išmintingas mirtingasis, kurio išvaidza buvo bjauri ir atstumianti. Pasak legendos, Kuisingas puikiai išlaikė baigiamuosius imperatoriškuosius egzaminus, tačiau dėl savo negražios išvaizdos, iš imperatorius negavo auksinės rožės apdovanojimo. Vieni pasakoja, jog Kuisingas, apimtas sielvarto, nušoko nuo uolos, kiti teigia, jog jis pasiskandino vandenyje. Vis dėlto, abejais atvejais, jį nuo mirties išgelbėjo jūrų drakonas arba vienakojė pabaisa, kuri nuvedė Kuisingą pas Venčangą, gyvenantį Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Ten jis ir apsigyveno bei tapo literatūros dievo padėjėju.

Kuisingo mitas turi panašumų su kito kinų mitologijos personažo Džongkujaus (kin. 鍾馗, Zhōngkuí) istorija: jis taip pat buvo labai išmintingas, pasižymėjo savo atstumiančia išvaizda, jam imperatorius už puikiai išlaikytus egzaminus taip pat neįteikė apdovanojimo. Šis irgi bandė nusižudyti, tačiau skirtingai nei Kuisingas, atgimė ne kaip egzaminų dievybė, bet kaip galingas vaiduoklių ir demonų nukariautojas (Garofalo 2007).

Kuisingo vaizdinys mene

Kinų mene Kuisingas yra dažnai vaizduojamas stovintis ir balansuojantis ant žuvies ar jūros vėžlio ao (kin. (鰲, ao) galvos su aukštyn pakelta kairiąja koja. Senovės kinai tikėjo, kad visa žemė laikosi ant šio didžiulio jūros vėžlio kiauto. Tangų ir Songų dinastijų valdymo laikotarpiu Kinijos imperatoriai savo rūmuose turėjo akmeninius laiptus, kuriuose buvo išraižyti šio vėžlio atvaizdai. Geriausiai imperatoriškuosius egzaminus išlaikiusiųjų sąrašas būdavo tradiciškai pakabinamas prieš ao laiptus, o pirmąją vietą egzaminų metu pelniusiam žmogui būdavo suteikiama galimybė atsistoti ant pačio ao  „galvos“. Iki mūsų dienų išliko pasakymas „atsistoti vienišam ant ao galvos“ (kin. 獨佔鰲頭, dúzhàn’áotóu), kuris reiškia „pirmauti egzaminuose“ (Guru 2015, p. 123).

Taip pat, Kuisingas yra dažnai vaizduojamas savo dešinėje rankoje laikantis rašymo teptuką. Jis simbolizuoja Kuisingo norą pasižymėti pačius gabiausius bei protingiausius mokslininkus, kurių vardai yra surašyti ant popieriaus, priklausančio didžiajam imperatoriui Judi (kin. 于頔, Yúdí). Kairėje rankoje ši dievybė dažnai laiko oficialų antspaudą. Yra manančių, jog tai gali būti ne antspaudas, o krepšelis, kuris Kuisingui padeda įvertinti egzaminus laikančiųjų asmenų talentą. Šiai dievybei iš galvos kyšo nedideli ragai, kurie simbolizuoja „sėkmę“. Kuisingo vaizdinyje neretai gali būti aptinkamas karpio motyvas. Jis kinų mitologijoje simbolizuoja ištvermę žuvies, kuri, nepaisydama dievų pasipriešinimo, sugebėjo pasiekti drakono vartus ir tapti pačiu drakonu.

1905 metais imperatoriškųjų egzaminų laikymo procesas buvo nutrauktas. Iki šio istorinio periodo pabaigos beveik kiekvienas kinų mokslininkas suteikdavo garbingą vietą Kuisingo atvaizdui ar jo vardo lentelei savo namuose.

Naudota literatūra

  1. Allen, R., 2014. Kui-xing. Godchecker.com. [internete] 2014 sausio 17. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 vasario 13 d.].
  2. Encyclopedia Britannica, 2014. Kuei Xing: Chinese Deity. Britannica.com. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2018 vasario 13 d.].
  3. Garofalo, M., P., 2007. „Great Star of the Literary God: Zhong Kui, K’uei Hsing, Kui Xing Chief Star, Big Dipper Constellation, Point to the Major Luminary“. Egreenway.com.  2007 gruodžio 14. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2018 vasario 13 d.].
  4. Guru, S., 2015. A Brief History of the Immortals of Non-Hindu Civilizations: In association with Aryavart Sanatan Vahini ‘Dharmraj’. India: Notion Press.
  5. Hucker, C., O., 1985. A Dictionary of Official Titles in Imperial China /中国古代官名辞典. Stanford University Press, p. 106 – 107.
  6. Theobald, U., 2010. „Chunqiu fanlu 春秋繁露“. Chinaknowledge.de. [internete] 2010 liepos 24 . Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 vasario 22 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

1 vote