Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Taotie

Taotie

Taotie (饕餮) – kinų mitologijoje aptinkama būtybė, sudaryta iš skirtingų gyvūnų kūno dalių arba vaizduojama kaip bekūnis monstras, turintis tik galvą. Ji simbolizuoja godumą, besaikiškumą bei savanaudiškumą. Taotie būdingas antropomorfizmas, nes dažniausiai vaizduojamas gyvūno pavidalu. Skirtingose meno formose būtybę įprasta perteikti kaip kaukę. Taotie dažniausiai aptinkama atvaizduose ant bronzos indų ir kitų Šangų (商 Shang, 17 – 11 a. pr. Kr.) bei Džou (周 Zhou. 11 a. – 221 m. pr. Kr.) laikotarpio gaminių. Manoma, kad būtybės kilmė yra susijusi su ritualais, aukojimais dievams.

Taotie kilmė

Taotie kilmė interpretuojama labai skirtingai. Pažodžinis vertimas iš kinų kalbos reiškia „maisto valgymas“ (Dolan, 2010). Pirmas šio mitinio veikėjo paminėjimas fiksuojamas ankstyvojoje kinų literatūroje. Žodis „taotie“ pirmą kartą paminėtas Songų (宋 Song, 960 m- 1279 m.) laikotarpiu, „Antikvarinių vertybių vertinimo knygoje“ (宣和博古圖 Xuanhe Bogu Tu) ir asocijuojamas su dekoratyvinių kaukių atvaizdais ant bronzinių rakandų. Tačiau taotie apibūdinimas pirmiausia aptiktas Hanių periodo (漢 Han, 206m. pr. Kr. – 220m.) pasakojimų rinkinyje „Šenjidžinge“ (神異經 Shenyijing), kur ši būtybė aprašoma, kaip žvėris plaukuotu kūnu, didžiulėmis aštriomis iltimis ir galva, apaugusia kiaulės šeriais. Būtybė turi nepasotinamą apetitą, kaip rašoma „Šenjidžinge“: „Ėdrus, kaip vilko, apetito“. Manoma, kad taotie nesimaitina žmonių maistu, jo alkis pasotinamas, kaip Vakarų kultūros drakonų, kaupiant vertingus daiktus. Tik išimtiniais atvejais taotie gali užpulti nusilpusius ar vienišus keliautojus, todėl nelaikomas grėsme žmonėms.

„Šenjidžinge“ taip pat minima, kad, pasak Pavasarių ir rudenų analų (春秋 Chunnqiu), padaras atsirado iš netalentingo sūnaus, ar yra asmens vardu Dzinjun (縉云氏 Jinyun-shi) palikuonis, galimai vadinamas Tanlanu (貪婪 Tanlan), Čiangduo (強奪 Qiangduo) ar Lingruo  (凌弱 Lingruo). Teigiama, kad visi Džinjuno giminės atstovai buvo panašūs savo savybėmis ir morale.

Tai patvirtina „Dzuodžuan“ (左傳 Zuozhuan) komentarų knyga. Joje rašoma, kad Geltonojo imperatoriaus laikų karininkas Dzinjunas turėjo palikuonį, kuris buvo be talento ir dorybės (Alber, 2014). Žmogus buvo godus, besaiko valgė ir gėrė, troško pinigų ir žemės. Net išpildęs savo troškimus ir jais pasigyręs kitiems, likdavo nepatenkintas bei neramus. Kaip teigiama „Dzuodžuan“ komentarų knygoje, Dzinjunas buvo ne tik nepasotinamas, bet ir žiaurios prigimties. Jis savo pasididžiavimui sukaupęs didžiulius turtus, tačiau vis tiek buvo nepatenkintas ir norėjo daugiau. Dzinjuno taip pat netenkino ir turimas socialinis statusas, todėl jis svajojo apie šlovingesnę giminės ateitį. Jis nejautė saiko ir nežinojo, kada reikia sustoti: mėgo skaniai ir daug valgyti, nepasiteisinus reformoms ar nesurinkus atitinkamos duoklės iš jo žemėse gyvenančių pavaldinių, pakeldavo mokesčius, neatsižvelgiant į gyventojų ekonominę situaciją. Taip pat Dzinjunas apibūdinamas, kaip amoralus žmogus. Jis nemėgo daryti išimčių, todėl neatsižvelgdavo į pavaldinių situaciją, nepadedėdavo ištikus nelaimei, buvo abejingas našlaičių ir našlių likimams. Jis taip pat nejautė atgailos neturtingiems bei ligotiems. Dzinjuno žemėse gyvenę žmonės jį lygindavo su trimis žymiais kinų nedorėliais Hundunu (混沌 Hundun), Čiongči (穷奇 Qiongqi) ir Taovu (梼杌 Taowu) ir pravardžiavo jį Godumu.

Taigi, taotie turi daug kilmės legendų. Jis kinų istoriniuose laikotarpiuose vadinamas skirtingai, tačiau visada išsaugo savo esminius bruožus: neigiamo veikėjo vaidmenį mite bei hibridišką išvaizdą, skirtą bauginti. Taip pat, kaip jau anksčiau minėta, taotie galimas realaus istorinio žmogaus prototipas, pakitęs ir tapęs mitologijos dalimi.

Taotie išvaizda literarūroje

Taotie yra kelių tūkstančių metų senumo mitologinis sutvėrimas, todėl bėgant amžiams kinų kultūroje įgavo daug apibūdinimų, tačiau visi jie turi panašumų.  Įprasta manyti, kad taotie – antropomorfinis gyvūnas, nes jo elgsena primena žmogų. Kaip rašoma Pavasarių ir rudenų analuose bei „Dzuodžuan“ komentarų knygoje, mitinė būtybė kildinama iš žmogaus Dzinjuno. Tačiau tai ne vieninteliai šaltiniai, kuriuose fiksuotas taotie apibūdinimas. „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海經 Shanhaijing) aprašomas gyvūnas, pavadinimu Paohao (狍鴞). Manoma, kad jis gyvena Gaovu (鉤吾 Gouwu) kalnuose ir vaizduojamas ožkos pavidalu, žmogaus veidu, tigro dantimis ir nagais (Alber 2014). Jo išvaizda, gyvenama vieta primena taotie. Pastarasis taip pat kaip ir Paohao yra sudarytas iš skirtingų kūno dalių, slepiasi žmonių retai lankomose vietose, savo hibridiška išvaizda gąsdina pavienius keliautojus.

Viename „Vėlyvosios Hanių istorijos“ (後漢書 Houhansu) skyriuje „Ritinėlis apie Pietvakarių barbarus“ (西南夷傳 Xinanyi zhuan) taotie aprašomas kaip mistiškų savybių turintis avies ar ožkos tipo padaras (靈羊 lingyang). Knygoje pasakojama, kad taotie yra dadžijang  (大吉羊 dajiyang), kas išvertus pažodžiui reiškia „palanki ožka“. „Šinanji Džuan“ teigiama, kad tam tikros Taotie kūno dalys, tokios, kaip ragai, gali būti naudojamos gydyti rimtiems sužeidimams.

Dzinių dinastijos (晉 Jin (265-420m.)) „Guo Pu“ (郭璞) komentarų knyga (276-324m.) prie „Kalnų ir jūrų knygos“ pasakojimo apie Paohao prideda, kad būtybė buvo labai godi, kaip Tanlan (Dzinjuno, taotie prototipo, vardo alternatyva). Būtybė užpuldinėdavo žmones ir juos sunkiai sužeidžiant, išgąsdindavo, bet paliekant gyvus. „Guo Pu“ komentarų knygoje teigiama, kad tai tas pats taotie, minimas ir „Dzuodžuan“ komentarų knygoje. Paohao elgesiui buvo nebūdinga nužudyti ar suryti žmogų. Iš to galima spręsti, kad mitinis sutvėrimas yra dar viena taotie alternatyva.

Taotie taip pat asocijuojamas su Čijou (蚩尤 Chi You) – mitiniu kariu, Geltonojo imperatoriaus priešu. Jis, kaip ir taotie, vaizduojamas kaip neigiamas veikėjas, turintis polinkį į žiaurumą bei godumą. Čijou hanių dinastijoje aptinkamuose kapų raižiniuose ant akmens vaizduojamas kaip siaubūnas su paukščio kojomis, meškos liemeniu bei galva ir elnio ragais. Kadangi Či Jou kovojo su hanių mitiniu protėviu, kultūriniu herojumi Geltonuoju imperatoriumi, jis dar vadinamas dievų ėdiku. Tai paaiškina, kodėl taotie mene įprasta vaizduoti tik taotie galvą. Tai simbolizuoja, kad mitinė būtybė nebuvo svarbus veikėjas, bet atliko tam tikrą funkciją mitologiniuose siužetuose. Kadangi taotie linkęs į apsirijimą, godumą, svarbiausia atvaizduoti jo burną. Dėl to, ant įvairių senovinių įrankių ir indų taotie piešiniai vaizduoja jį be kūno. Galima interpretuoti, kad taotie žmonių sukurtas įkūnyti blogybėms ir atlieka neigiamo veikėjo rolę. To pasekoje būtybės išvaizda atspindi kenkti linkusį charakterį.

Taotie yra atgrasios išvaizdos, sudarytas iš skirtingų sutvėrimų kūno dalių, jo pirminė paskirtis bauginti žmones, kai mituose jo blogų darbų, savybių pavyzdžiu visuomenei pateikiamas moralas.

Taotie vaizdavimas mene

Taotie dažnai randamas ant Hanių periodo įrankių ir padargų. Tačiau ankstyviausias taotie atvaizdas aptinkamas ornamentuose, kuriuose vaizduojamas nepasotinamo taotie žvėries veidas. Pastarieji kildinami iš Liangdžu (良渚 Liangzhu) kultūros, klestėjusios Žemutinės Jangzės dalyje.

Taip pat taotie piešiniai randami Centrinėje Kinijoje. Manoma, Erlitou kultūros (二里頭 Erlitou) zoomorfiniai atvaizdai ant keramikos dirbinių yra tiesioginiai Šangų dinastijos bronzinių indų, kaukių pirmtakai. Nuo Songų laikotarpio taotie tapo įprastu terminu apibūdinančiu šios būtybės vaizdavimą ant ritualinių įrankių ir rakandų.

Daugumai ankstyvųjų taotie atvaizdų būdingos skvarbios akys. Tuo tarpu detalesnis paveikslas su ragais, kitomis veido dalimis ir raštais atsiranda tik vėlyvuoju Šangų dinastijos laikotarpiu. Šiuo periodu taotie ir jo simbolikos atvaizdavimas tapo ypač populiarus. Taip pat suklestėjo su taotie susijusi ornamentika. Bendri bruožai, būdingi mitinės būtybės atvaizdavime: simetriškos proporcijos, ragai, apatinės žiaunos nebuvimas, į kaukę panaši taotie išvaizda. Dėl šių bruožų praktiškumo manoma, kad pirminė piešinių paskirtis – religinė. Aptinkama daug senovinių religinių indų, kaukių ant kurių vaizduojamos panašios į taotie būtybės. Manoma, kad šamanai ceremonijų metu devėdavo kaukes su taotie atvaizdu ir mitinė būtybė yra sietina su aukojimu bei pomirtiniu pasauliu.

Kinų kultūroje keramikos gaminiuose bei kituose induose įprastai vaizduojama tik taotie galva, todėl manoma, kad egzistuoja ne tik mitologinė bet ir ritualinė, simbolinė mitologinio sutvėrimo paskirtis. Pastebima, kad taotie daugiausia žinomas iš atvaizdų ant bronzinių indų, kitų bronzos gaminių Šangų ir ankstyvąjame Džou periode (Roberts 2004, p. 113), kur simboliškai atvaizduojamas, kaip būtybė be kūno (Erno 2008).

Taotie taip pat minimas knygos „Pavasariai ir rudenys“ (呂氏春秋 Lushi Chunqiu) skyriuje „Šianši Lan“  (先識覽 Xianshi lan), kur taotie pirmą kartą susiejamas su dirbiniu, Džou periodo trikojo bronzos staliuko dekoracija. Ji atvaizduoja bekūnes žvėries galvas. Toks dekoravimo pasirinkimas, kai vaizduojama tik mitinio sutvėrimo galva, knygoje aiškinamas teiginiu, kad taotie siejamas su godumu, besaikiškumu. Burna yra svarbi būtybės kūno dalis, susiejanti ją su minėtomis ydomis. Norint atvaizduoti taotie, svarbiausia pavaizduoti jo galvą, neteikiant reikšmės kūnui. Taotie linkęs maitintis žmonėmis, bet nepajėgus suryti juos vienu kartu, jis suryja save. Vadovaujantis šiuo pavyzdžiu, taotie kinų mitologijoje asocijuojamas su atpildu už negerus darbus. Taigi taotie vaizduojamas be kūno tiek dėl mitologinio aprašymo, tiek dėl Džou periodo menininkų idėjos atsisakyti vaizduoti visą taotie, susitelkiant ties jo svarbiausia vieta – galva.

Taotie veidas senoviniuose dirbiniuose sudarytas iš dviejų arba keturių dalių. Spėliojama, kad toks mitinės būtybės atvaizdo dalijimas gali sietis su pasaulio pusiausvyros idėja, keturiais kinų ritaulams svarbiais gyvūnais ir pan. Mokslininkai siekia atsekti pirminę šios mitinės būtybės išvaizdos versiją. Taotie neretai bandoma sulyginti su kitomis mitologinėmis būtybėmis, kaip mantikora ir tokiais gyvūnais, kaip tigras, ožka, gyvatė bei drakonas. Kitais atvejais teigiama, kad taotie atvaizdai gali priminti krokodilą, jautį, elnią. Tačiau tai yra tik spėlionės, kadangi taotie atvaizdas, aptinkamas ant senovinių įrankių, indų dažniausiai yra minimalistinis. Bandymai atsekti pirminę taotie formą, lyginant jį su kitais gyvūnais neretai priveda prie informacijos ir įrodymų stokos, taip sustabdant tolimesnius tyrimus.  Vienas iš populiariausių įsitikinimų, kad veidai, kuriuose pavaizduoti gyvūnai, naudojami aukojimo ceremonijose, buvo atmestas, nes taotie veidai gali būti panašūs į jaučius, tigrus, drakonus. Teigiama, kad taotie veidą sudarantys sutvėrimai nėra skirti vaizduoti faktinius gyvūnus, tokius, kaip katės ar galvijai. Dauguma mokslininkų pritaria spėjimui, kad veidai turi prasmę tik religijos ar ceremonijos kontekste. Manoma, jog ritualinės paskirties objektai beveik visada yra susiję su įvykiais ar vaidmenimis. Meno stiliai dažnai turi socialinių nuorodų ir taotie atvaizdas nėra išimtinis. Jis sukurtas atsižvelgiant į senovės kinų kultūros papročius, tradicijas, religiją ir kitus tuometinį meną įtakojusius faktorius.

Taotie paskirtis ir reikšmė

Svarstoma, kokia taotie paskirtis ar reikšmė. Egzistuoja nuomonė, kad mitinė būtybė neturi prasmės ir yra išgalvota. Atvaizdas buvo įdomus, todėl vėliau jį, dėl pastarojo unikalumo, pradėjo kopijuoti kiti menininkai. Neatmetama nuomonė,  galbūt tai tik nereikšmingas pramanas, su laiku įgyjęs svarbą. Mitinė būtybė yra kelių tūkstančių metų senumo kinų mitologijos paveldas, todėl trūksta mokslinių įrodymų. Prinstono univesiteto kinų istorijos ir archeologijos profesorius R. Bagley pateikia hipotezę, kad taotie ekscentriškas teriomorfinis vaizdavimo būdas yra skirtingų būtybių susiliejimo į vieną rezultatas. Kadangi kinai aukodavo dievams, prašant malonių, taotie gali būti kelių panašių dievų junginys, vėliau mutavęs į nedetalų paveikslą. Bėgant laikui supanašėja tam tikros savybės ar dėl patogumo jos supaprastinamos, iš galimai kelių ritualų sukuriamas vienas. Taip pat egzistuoja idėja, kad vietoje ikonografinės prasmės, tai daugiau artistinė meno išraiška. Taotie gali būti prekės ženklas. Bronzos apdirbimo amatą išmanantys specialistai ant savo darbų vaizduodavo taotie, vėliau dėl prėkės patrauklumo pradėta kopijuoti stilių ir šis plačiai paplito. Taigi taotie yra galimas menininkų, kurie mokėjo apdirbti bronzą, prekės ženklas. Taip pat egzistuoja teorija, kad taotie vaizduoja senovines kaukes, kurias devėdavo šamanai. Jorko universiteto Rytų Azijos studijų programos profesorius J. Paper teigia, kad taotie – dievų karalių, šamanų, kurie palaikė ryšį tarp gyvų giminės palikuonių ir mirusių protėvių, simbolis (Alber 2014).

Šiandieninėje visuomenėje taotie yra blogio simbolis. Populiariojoje kultūroje mitinė būtybė asocijuojama su godumu, apsirijimu, žiaurumu, kitomis panašiomis savybėmis. Kadangi taotie kinų mitologijos kūrinys, jis dažnai asocijuojamas su senove, mistika. Pavyzdžiui, 2016 m. fantastiniame Holivudo filme „Didžioji siena“ pagrindiniai veikėjai kaunasi su taotie (IMDb). Monstras atsirado iš žalio meteorito, nukritusio į Gouvu kalną prieš 2 000 m. ir yra dievų atsiųstas nubausti Kinijos Vidurinės Karalystės gyventojus. Taotie asocijuojamas su bausme ne tik populiariojoje kultūroje. Pavasarių ir rudenų analuose aiškinama, kad taotie simbolis naudojamas atbaidyti piktąsias dvasias, įspėti apie įdingą elgesį, tokį, kaip gobšumas, gašlumas bei jo sukeliamas pasėkmes. Taotie taip pat minimas šiuolaikiniame posakyje, kad reikia atsisakyti savo godumo (饕餮以戒其貪 taotie yi jie qi tan). Kadangi pats taotie simbolizuoja nuodėmingumą, posakiu skatinama atsisakyti savo blogiausių savybių, kurios žmogų paverčia į „pabaisą“.

Taotie prasmės variacijos

  • Taotie – kelių mitinių būtybių samplaika.
  • Sukurtas įkūnyti blogybėms ir mitologijoje atlieka neigiamo veikėjo rolę.
  • Taotie sukurtas kaip paplitusi meno išraiška ir neturi kultūrinės reikšmės.
  • Šamanų, susijusių su protėvių garbinimu bei pomirtiniu pasauliu, simbolis.
  • Ritualinis simbolis, atvaizduojamas ant aukojimo įrankių.
  • Taotie atvaizdas naudojamas atbaidyti piktąsias dvasias.

Taotie šiandieninėje visuomenėje

  • Taotie – godumo simbolis, apibūdinantis gobšius ir pavydžius žmones.
  • Dažnai asocijuojamas su senoviniais archeologiniais radiniais.
  • Antropomorfinė būtybė, vaizduojama gyvūno pavidalu.
  • Dėl hibridiškos išvaizdos ir žiaurios prigimties taotie lyginamas su mantikora.
  • Taotie vardas naudojamas įspėti apie įdingą elgesį ir apie jo sukeliamas pasėkmes.
  • Kinijoje populiarus posakis „Taotie atsisakė savo godumo“.
  • Kinų populiariojoje kultūroje taotie – neigiamas veikėjas, prieš kurį kovojama norint išgelbėti pasaulį.

Naudota literatūra

  1. Alber, D. 2014, The Taotie Image in Chinese Art, Culture, and Cosmology, Createspace Independent Pub.
  2. Chow, F. 1964, „Symbolism in Chinese Porcelain: The Rockefeller Request“ Metropolitan Museum of Art. Prieiga per internetą: JSTOR Čia [žiūrėta 2018 m. vasario 18 d.].
  3. Dolan, G. T. 2010, „Taotie and Kirtimukha“, Miotas. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. kovo 24 d.].
  4. Eno, R. 2008, The Shang Dynasty (c. 1500-1045 B.C.). Oracle Texts and Ritual Bronzes. Indiana University, Bloomington. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. vasario 18 d.].
  5. Eno, R. 2010, Early Chinese Thought [B/E/P374]: The Spring and Autumn Annals. Indiana University, Bloomington. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. vasario 18 d.].
  6. Eno, R. 2010, G38 History, Class Text Readings, Shang Ritual Bronzes. Indiana University, Bloomington. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. vasario 18 d.].
  7. Eno, R. 2010, G380 History, Class Text Readings, 3.4 Shang Religion. Indiana University, Bloomington. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. vasario 18 d.].
  8. Eno, R. 2010, G380 History, Class Text Readings, 3.7 Neolithic China: Before the Shang Dynasty. Indiana University, Bloomingson. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. vasario 18 d.].
  9. Yang, L., An, D. ir Turner, J. A. 2005, The Handbook of Chinese Mythology, Oxford University Press, New York.
  10. Leeming, D. 2005, The Oxford Companion to World Mythology. Oxford University Press, New York.
  11. Li, W., Tian Y., Denecke, W. 2017, The Oxford Handbook of Classical Chinese Literature (1000 BCE-900CE), Oxford University Press, New York.
  12. Roberts, J. 2004, Chinese Mythology: A to Z. p. 113, Facts on Fire, Inc., New York. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. vasario 12 d.].
  13. Segalen, V. 1917, „21. Pilier de gauche de Chen. Face antérieure. T’ao -t’ie“ Chine, la Grande Statuaire, Figures. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. kovo 25 d.].
  14. Weener, E. T. C. 2005, Myths and Legends of China, p. 42-191, George G. Harrap & Co. Ltd., London. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. vasario 16 d.].

 

1 vote