Tradicinė kinų medicina
Tradicinė kinų medicina (中医 Zhongyi)- tai unikalios su žmogaus sveikata susijusios praktikos ir ligų gydymo metodai, atsiradę prieš tūkstančius metų Kinijoje. Pagrindinis šios medicinos principas yra išgydyti ne atskirą ligą, bet visą žmogų. Tradicinėje medicinoje dažniausiai gydoma vaistažolėmis, akupunktūra, akupresūra, masažais ir moksibustija. Šiandieninėje Kinijoje tradicinė medicina nebėra tokia svarbi ir reikšminga kaip anksčiau, todėl dažniausiai ji naudojama greta Vakarų medicinos.
Istorija
Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėtos tradicinės medicinos teorijos yra Geltonojo imperatoriaus arba Huangdi (黃帝) knyga „Neijing“ (内經) „Klasikinis veikalas apie mediciną“. Ji parašyta maždaug 300- 100 m. pr. Kr. Pasak legendos, imperatorius šį veikalą parašė kartu su daktaru Či Bo (岐伯). Visa knyga parašyta dialogo forma, joje aiškinami santykiai tarp žmonių, kalbama apie tai ką reikia daryti, jog žmogus būtų gyvybingas ir sveikas. Knygoje aprašyta daugybė ligų ir jų gydymo būdų, tai pat nemažai dėmesio skirta sveikai gyvensenai, mankštai ir taisyklingai mitybai. Galima rasti net patarimų kaip apsisaugoti ir išvengti tam tikrų ligų.
Apie 1950 m. Kinijoje buvo pradėta stipriai baimintis, jog tradicinę mediciną išstums žymiai modernesnė ir naujoviškesnė Vakarų medicina. Kad užkirstų šiam reiškiniui kelią ir įrodytų tradicinės kinų medicinos efektyvumą valdžia ėmė vykdyti eksperimentus ir klinikinius tyrimus. Daugelis šių tyrimų buvo sėkmingi ir jie parodė, kad ši medicinos sritis taip pat veiksmingai gali gydyti įvairias ligas (Hesketh, Zhu, 1997, p. 116). Nors kinai bijojo, jog alternatyvi Vakarų medicina užgoš tradicinę, iš dalies įvyko atvirkščiai. Būtent tradicinė kinų medicina gana plačiai paplito ir net padarė nemažai įtakos vakarietiškai.
Gydymas
Tradicinėje kinų medicinoje dažniausiai gydoma vaistažolėmis, akupunktūra, akupresūra, masažu ir moksibustija (prideginimu). Azijoje, taip pat ir Vakaruose, ypač paplitusi akupunktūra – tai smulkių adatų dūrimas į tam tikrus kūno taškus. Tradicinėje kinų medicinoje tikima, kad taip atkuriamas vidinis kūno balansas, nes būtent vidinės harmonijos trūkumas kūne ir sukelia ligą. Šis metodas taikomas sergantiems kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, alerginėmis ir panašiomis ligomis. Šiais laikais akupunktūra dažniausiai naudojama tik kaip pagalbinė priemonė skirta palengvinti ligos sukeltiems skausmams. Net senovėje gydytojai teigė, kad akupunktūra gali padėti tik naujai prasidėjusiai, silpnai, o ne įsisenėjusiai ligai gydyti.
Atliekant akupunktūrą dažniausiai kartu daroma ir moksibustija – kaitinami tam tikri aktyvūs žmogaus kūno taškai. Jau senovėje buvo pastebėta, kad karštis padeda sumažinti fizinius skausmus, todėl kinai tai pritaikė savo praktikose. Gydant moksibustijos būdu yra naudojami moksa lapai, jie uždegami ir laikomi virš tam tikrų kūno taškų.
Taip pat kinų medicinoje gana plačiai naudojama ir akupresūra – technika, kai spaudžiami tam tikri aktyvūs kūno taškai. Ši technika padeda sureguliuoti kraujospūdį, suaktyvina limfos apykaitą bei pagerina bendrą žmogaus savijautą.
Plačiausiai iš visų gydymo metodų yra paplitęs gydymas vaistažolėmis. Tradiciniams vaistams pagaminti naudojami augalai ir mineralai, taip pat neįprastos gyvūnų kūno dalys, tokios kaip karvės tulžies akmenys ar paausinės liaukos išskyros. Ankščiau, kad pagamintų tam tikrą vaistą gydytojas dažniausiai turėdavo išsirinkti iš 500 klasikinių receptų. Paprastai vienas receptas susideda iš 5-15 žolelių, kurios būdavo verdamos kartu ir iš jų ruošiamas gydomasis gėrimas. Šiandien šie metodai taikomi nebe taip plačiai, nes dauguma panašių vaistų galima gauti tablečių, kapsulių ar ampulių pavidalu (Hesketh, Zhu, 1997, p. 116). Tradicinės kinų medicinos vaistai dažniausiai yra labai nemalonaus skonio, kartūs, todėl nėra itin populiarūs tarp pacientų. Vis dėlto teigiama, kad šie vaistai yra daug geresni už vakarietiškus. Ypač gydant silpnas bei ką tik prasidėjusias ligas, pavyzdžiui tokias kaip kosulys ar peršalimas. Vartojant tradicinius kinų vaistus prireikia nemažai laiko išgydyti ligą, tačiau, pasak šaltinių, liga iš žmogaus kūno yra pašalinama visiškai. Tuo tarpu vakarietiški medikamentai ligą išgydo gana greitai ir paprastai, tačiau jie nėra tokie veiksmingi norint visiškai atsikratyti ligos ir gydant nepakenkti savo organizmui. (Lam, 2001, p. 764)
Mityba
Tradicinėje kinų medicinoje maistas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, jis netgi įvardijamas kaip vaistas, kuris puoselėja ir harmonizuoja žmogaus kūną, mintis ir sielą. Kiekvienas maisto produktas turi tik jam būdingas savybes, kurios gali padėti žmogui tapti sveikesniam, žvalesniam arba atvirkščiai– jį susilpninti, susargdinti. Tradicinės medicinos specialistai moko pacientus kaip teisingai maitintis ir kaip patiems pagerinti savo savijautą. Kinų medicinoje maistas yra skirstomas pagal temperatūrą (šaltas, vėsus, šiltas ir karštas) bei pagal skonį (rūgštus, kartus, saldus, aštrus ir sūrus). Skirtinga maisto temperatūra ir jo skonis daro skirtingą įtaką individo kūnui. Maistas, kuris yra šiltas ar karštas šildo žmogaus kūną, o šaltas ir vėsus atvirkščiai- vėsina. Todėl žmogui, kurio kūno temperatūra visada aukšta ir kuris daug prakaituoja yra rekomenduojama valgyti vėsų maistą (tokį kaip salotos, sūris, šalta žalioji arbata), o žmogui, kurio galūnės dažnai šąla, kurio prasta kraujotaka– šiltą (tokį kaip kava, keptas maistas, mėsa ar imbieras).
Tradicinėje kinų medicinoje tikima, kad kiekvienas maisto produktas yra naudingas ir maistingas. Maistas tampa nesveikas tik tada, kai žmogus per dažnai piktnaudžiauja vienos rūšies produktu, mat mityboje svarbiausia yra balansas. Taip pat teigiama, kad svarbu ne tik tai ką valgai, bet ir kaip tai darai. Valgant labai svarbu sėdėti, gerai sukramtyti valgomą produktą, nesiblaškyti ir neveikti nieko kito. Taip pat labai svarbu valgyti maistą pagal sezoniškumą.
Filosofija
Tuo laikotarpiu kai formavosi tradicinė medicina Kinijoje nebuvo atrasta nieko naujo medicinos ar biologijos srityse, tačiau buvo išsivysčiusios tokios sritys kaip kinų filosofija, astronomija ir literatūra. Būtent tai ir padarė didelę įtaką tradicinei kinų medicinai. (Ai-Ping, Hong-Wei, Cheng, Qing-Ping, 2004, p. 1854) Itin svarbų vaidmenį šioje medicinoje atlieka In ir Jang (陰陽 yin yang) teorija. Ji aiškina, kad kiekvienas reiškinys visatoje yra sudarytas iš dviejų priešingų ir vienas kitą papildančių jėgų. Ne išimtis ir žmogaus kūnas. Tikima, kad kai pusiausvyra tarp šių jėgų žmogaus viduje sutrikdoma – tuomet jis suserga. Norint išgydyti individą pirmiausia reikia atstatyti pusiausvyrą tarp šių jėgų. Taip pat svarbi ir penkių elementų teorija (五行 Wu Xing). Teigiama, kad pasaulį sudaro penki elementai- metalas, medis, vanduo, ugnis ir žemė. Visi šie elementai tarpusavyje susiję ir yra priklausomi vienas nuo kito. Žmogaus kūno organai taip pat atitinka tam tikrus elementus, todėl pažeidus vieną elementą, sutrinka kitas ir taip toliau. Tradicinės kinų medicinos gydytojai ligas gydo vadovaudamiesi šiomis pagrindinėmis teorijomis, taip pat atsižvelgdami ir į kitus veiksnius, tokius kaip socialinė aplinka, gyvenimo sąlygos ir net metų laikas. Tik apibendrinęs visą surinktą informaciją gydytojas paskiria pacientui gydymą ir vaistus.
Tradicinės kinų medicinos svarba
Tradicinė medicina Kinijoje yra itin svarbi, ji turi atskiras ligonines, medicinos mokyklas ir net mokslinių tyrimų institutus. 95% vakarietiškų ligoninių Kinijoje turi ir tradicinės medicinos skyrius, todėl kai pacientas atvyksta, jis gali rinktis, kokio gydymo nori. Tiek tradicinė, tiek šiuolaikinė medicina Kinijoje yra naudojamos greta viena kitos ir abi Kinijoje turi valstybinės statusą. Šių dviejų sistemų bendradarbiavimas Kinijoje yra įrodomas ir faktu, jog 40% vakarietiškose ligoninėse paskiriamų vaistų yra tradicinės medicinos, o tradicinėse ligoninėse 40% paskiriamų vaistų yra vakarietiški (Hesketh, Zhu, 1997, p. 116).
Šaltiniai:
Hesketh, T., Zhu. W. X., 1997. Health in China. Traditional Chinese medicine: one country, two systems [internete] rasta http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2127090/ [žiūrėta: 2016 kovo 28].
Ai-Ping, L., Hong-Wei, J., Cheng, X., Qing-Ping, L., 2004. Theory of traditional Chinese medicine and therapeutic method of diseases [internete] rasta http://europepmc.org/articles/pmc4572216 [žiūrėta: 2016 kovo 28].
Lam, T. P., 2001. Strengths and weaknesses of traditional Chinese medicine and Western medicine in the eyes of some Hong Kong Chinese [internete] rasta http://jech.bmj.com/content/55/10/762.short [žiūrėta: 2016 kovo 28].
