Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Vasaros rūmai

Vasaros rūmai

Vasaros rūmai (頤和園 Yihe Yuan) — tai kinų kraštovaizdžio dizaino šedevras Pekine, kuriame  gamtos paveldas persipina su kultūriniu paveldu. Pastarajame, kalnai, upės, ežerai, sodai  puikiai dera su tiltais, šventyklomis, rūmais, salėmis. Taip kartu sukurdami harmoningą vietą, kuri traukia turistus iš viso pasaulio. Vasaros rūmai labiausiai įžymūs dėl Ilgaamžiškumo kalvos (万寿山 Wàn shòushān) ir Kunmingo ežero (昆明湖 Kūnmíng Hu). Iškasus centre esantį Kunmingo ežerą, žemės buvo supiltos — taip suformuota Ilgaamžiškumo kalva, kuri yra tikras kontrasto pavyzdys tarp natūralaus gamtos grožio  ir materialaus paveldo didybės (UNESCO, 1998).

Imperatoriškieji Kinijos sodai (Vasaros rūmai) yra tarsi pagrindinis simbolis vienos didžiausių pasaulio civilizacijų. Imperatorius Cianlongas (乾隆皇帝 Qiánlóng huángdì) 1750 m. pradėjo kurti Vasaros rūmus, kurie buvo pavadinti Skaidrių ratilų sodu. Jis suplanavo išplėsti ežero plotą ir atlikti kitus patobulinimus. Užstatytoje teritorijos dalyje buvo rūmų, sodų ir kitų klasikinės architektūros pavyzdžių. Meistrai, kurdami sodus, atkartojo įvairių imperijos vietų architektūros stilių. Vasaros rūmai atliko tiek politines, administracines, dvasines tiek rekreacines funkcijas. Imperatoriškieji sodai, pagal kinų filosofiją, buvo puiki vieta žmogui susilieti su gamta. Praėjus kiek daugiau kaip 100 metų, Vasaros rūmus nusiaubė Antrasis Opijaus karas, tada buvo išplėšti senieji vasaros rūmai. Nuo 1886 iki 1895 imperatorius Guangsu (光緒帝 Guāngxù dì) rekonstravo Vasaros rūmus ir tik po 1888 m. jie imti vadinti Yihe Yuan (Vasaros rūmai). Po rekonstrukcijos rūmai skirti naudoti imperatorienei Cisi (慈禧太后 Cíxǐ Tàihòu). Tada šiuose rūmuose vasaros sezonu gyvendavo imperatorienė Cisi, kuri, kaip pasakojama, Kinijos kariniam laivynui skirtą sidabrą panaudojo renovuoti rūmus ir plėsti, gražinanti sodus. Tačiau, 1900 m. Vasaros rūmai patyrė dar vieną skaudų smūgį. Didelė dalis pastatų Boksininkų sukilimo metu buvo smarkiai apgadinta ir tik po dviejų metų dalis pastatų buvo atstatyti. Rūmai 1924 m. tapo viešu, lankytinu objektu ir veikia iki šių dienų.

Rūmų kompleksas

Vasaros rūmai, kitaip dar vadinami Harmonijos ugdymo sodais, yra įkurti prie 60 m Ilgaamžiškumo kalvos, kurią juosia Kunmingo ežeras. Centrinis Kunmingo ežeras, apimantis 2,2  kvadratinių kilometrų, yra dirbtinis ežeras. Pastarasis yra įkvėptas gamtos peizažo iš regiono į pietus nuo Jangdzės upės ir atstovauja tradicinę kinų sodininkystės praktiką —­­­­­­ „Vieno tvenkinio trijų kalvų“. Taip pat, Kunmingo ežeras yra papuoštas tiltais, bene vienų iš įspūdingiausių yra laikomas 17 arkų tiltas. Kuris buvo pastatytas Čingų (清朝 Qīng Chá) dinastijos valdymo metu ir yra 150 metrų ilgio, 8 metrų pločio. Jį puošia 544 skirtingų pozų marmuriniai liūtai, o pats tiltas yra kaip vaivorykštė, jungianti žmogaus pasaulį su Penglų pasaka (蓬萊仙境 Pénglái xiānjìng) (Malone, Carroll Brown 1966).

Ilgaamžiškumo kalva, anksčiau dar vadinta Vengo kalnu, buvo niekam netinkama vieta. Tačiau metams bėgant, keičiantis kartom, kalnas buvo apsėtas ryžių laukais, lotosų medžiais ir grybais. Ilgainiui dykuma virto nuostabiu parku, apsuptu tyvuliuojančiais vandenimis, spinduliuojančia visiškai natūralų grožį ir karališkųjų sodų didybę. Valdant imperatoriui Cianlongui, Vengo kalnas buvo pervadintas Ilgaamžiškumo kalva, imperatoriaus motinos garbei.

Vasaros rūmai yra įsikūrę Haidiano rajone į šiaurės vakarus nuo Pekino. Atstumas nuo Pekino centro yra apie 15 km. Šis parkas yra žinomas kaip pats prestižiškiausias, gražiausias, labiausiai išsaugotas parkas Pekine. Jis apima 70 tūkstančių kvadratinių metrų plotą ir turi daugiau kaip 3000 pastatų. Ne visi jų yra atviri visuomenei, kitus galima apžiūrėti tik iš išorės, tačiau tai nesumažina lankytojų srautų. Vasaros rūmus galima suskirstyti į keturias sritis: karališkus dvaro rūmus (法院區 Fǎyuàn qū), priekinę kalno sritį (前面山 Qiánmiàn shān), galinę kalno sritį (後方山 Hòufāng shān) ir ežero plotą.

Karališki dvaro rūmai yra įsikūrę šiaurės rytuose ir tęsiasi iki šiaurės rytuose esančio Kunlumo ežero. Tai buvo vieta, kurioje imperatorienė Cisi ir Guangsu susitikdavo su svarbiais pareigūnais ir spręsdavo visus valstybės reikalus. Šitoje teritorijoje galima rasti garsiąsias Nuolankumo ir Ilgaamžiškumo bei Džiaugsmingo gyvenimo sales. Pirmoji salė buvo skirta imperatoriui, o antrojoje gyveno Cisi. Taip pat šioje vasaros rūmu dalyje yra Dorybės ir Harmonijos sodai, kuriuose Imperatorienė Cisi pramogaudavo, leisdavo laiką, žvejodavo.

Nuolankumo ir Ilgaamžiškumo salė. Ši salė pastatyta 1750 m. ir pavadinta Cindžengo sale, kurios tikslas buvo įkvėpti imperatorius valdyti uoliai ir sąžiningai. Galiausiai valdant imperatoriui Guangsu salei buvo suteiktas dabartinis pavadinimas, kuris buvo nukopijuotas nuo garsaus kinų filosofo posakio: “Valdovas, kuris karaliauja geranoriškai, turės ilgą gyvenimą“ (Konfucijaus, 551 m. pr. Kr (孔夫子 Kǒng Fūzǐ)). Salėje yra išlikę baldai, kurie jau skaičiuoja 3 šimtmetį. Nuolankumo ir Ilgaamžisškumo salėje yra devynių drakonų sostas, vėduoklė iš povo plunksnų, feniksai — smilkalų laikiklis. Kieme yra nuostabiai raižytas bronzos žvėris — Čilinas (麒麟 qílín) su drakono galva, liūto uodega, elnių ragų ir galvijų kanopų. Jis yra mitinė būtybė, paplitusi Kinijoje bei kituose Rytų Azijos regionuose, dar kitaip žinoma, kaip kiniškas vienaragis, simbolizuojantis ilgaamžiškumą ir klestėjimą. 

Priekinė kalno sritis. Pati įspūdingiausia, turinti daugiausia konstrukcijų bei pastatų. Dauguma pastatų yra apsupti išpuoselėtais sodais, o kalno ašimi yra laikoma į pietus pastatyta budistų smilkalų bokštas (拼音佛香阁 Foxiangge). Taip pat čia apstu tokių žymių pastatų kaip: Salė, išsklaidanti debesis, Išminties jūros salė (智慧海 Zhihuihai), Ilgoji galerija (长廊 Cháng Láng).

Ilgoji galerija. Ilgoji galerija 728 m driekiasi iš rytų į vakarus ir yra ilgiausia tokio pobūdžio galerija ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Galerija pastatyta natūralioje vietoje, palei Kunmingo ežero vingius. Visa galerija yra išmarginta piešiniais (jų net 140 000), kurie vaizduoja paukščius, gėles, žmones bei istorinius Kinijos įvykius. Galerija buvo pastatyta valdant imperatoriui Cianlongui. Koridorius buvo suprojektuotas imperatoriaus motinai, kad ji galėtų išeiti į sodą nepriklausomai nuo oro sąlygų ir grožėtis juo. Ilgoji galerija turi 273 sekcijas, kurios visos yra išdekoruotos piešiniais. Koridoriuje taip pat yra 4 elegantiški aštuonkampiai paviljonai, simbolizuojantys po vieną metų laiką.

Budistų smilkalų bokštas. Vasaros rūmų bei klasikinės Kinijos architektūros simbolis — Budizmo smilkalų bokštas. Jis pastatytas valdant imperatoriui Cianlongui. Trijų aukštų, sudėtingos architektūros bokštas stovi ant kalvos ir yra apie 40 metrų aukščio. Bokšte yra Budos statula, kuri simbolizavo imperijos pamaldumą ir tikėjimą. Statula, kuri dar kitaip vadinama, Buda su tūkstančiu rankų ir akių, yra 5 metrų aukščio turi 12 galvų bei 24 rankų. Imperatorienė Cisi kiekvieną pirmą ir penkioliktą mėnulio kalendoriaus dieną ateidavo pasimelsti ir susmilkyti smilkalus (Johnston 2011).

Ežero plotas. Didžiausią dalį šios srities apima Kunlumo ežeras. Ežere puikuojasi prieplaukos, tiltai bei paviljonai. Čia galima pamatyti Septynių arkų tiltą, bronzinį jautį, kuris puikuojasi ant Kunlumo ežero kranto, o jo paskirtis, kaip tikima, amžiams apsaugoti nuo potvynių. Taip pat čia puikuojasi Marmurinė valtis (石舫 Shí fǎng),  Sudžou prekybinė gatvė. Marmurinis laivas, pagamintas iš didžiulių akmenų, pastatytas 1755 m. Laivo ilgis yra apie 36 metrus, pagrindas laiko medinį paviljoną, kuris sukurtas puoselėjant kiniškas tradicijas. Kiekviename denyje yra po didelį veidrodį, kuris atspindi ežero vandenį, taip suteikdamas pasinėrimo įspūdį. Lyjant lietui, vanduo patekęs į paviljoną yra išspjaunamas pro keturių drakonų burnas. Yra manoma, kad valties dizainas buvo pasirinktas vadovaujantis kinų istoriko fraze: “Vanduo, kuris plukdo valtį, taip pat gali ją ir praryti“ (Vei Zhengas, 580 (玄成 Xuán chéng)). Tai reiškia, kad žmonės gali palaikyti imperatorių arba jį nuversti. Turint galvoje šia mintį, imperatorius galėjo pasirinkti valtį statyti marmuro pagrindu, įrodant, kad Čingų dinastija nesunaikinama.

Galinė kalno sritis. Tai rami sritis, lyginant su priekine kalno sritimi. Dauguma konstrukcijų niekada nebuvo rekonstruotos po karų, nusiaubusių Vasaros rūmus. Nors konstrukcijų išlikę mažai, tačiau ši kalno sritis turi unikalų kraštovaizdį su tankiais medžiais bei vinguriuotais takeliais.

Vasaros rūmai yra viena labiausiai turistų lankomų vietų Pekine. 1998 m. UNESCO įtraukė Vasaros rūmus į Pasaulio palikimo sąrašą, deklaruodama, kad tai yra kiniško kraštovaizdžio sodų dizaino šedevras (UNESCO, 1998).

 

Literatūra:

 

Johnston, R. F., 2011. Twilight in the Forbidden City. Cambridge: Cambridge University Press.

Malone, C. B., 1966. History of the Peking summer palaces under the Ch’ing dynasty. New York: Paragon Book Reprint Corp.

UNESCO, 1998. Summer Palace, an Imperial Garden in Beijing.

1 vote