Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Džiovang

Džiovang

Džiovang (조왕 jowang), dar žinoma kaip džiovangšin (조왕신  jowangshin), yra ugnies deivė ir namų sergėtoja. Ji  viena iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių deivių, vadinamų gašinų (가신  gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Džiovang saugo namų virtuvę ir rūpinasi šeimos narių gerove bei jų sveikata.  Tačiau per paskutinius kelis dešimtmečius, šios dievybės garbinimas pamažu blėso ir mūsų dienomis Džiovang kulto užuomazgų galima rasti tik budistinių šventyklų virtuvėse (Quarrington 2014).

Mitas ir kilmė

Džiovang pasirodo „Durų knygos įrašų“ (문전본풀이 Munjeon Bonpuli) mite, kuriame aiškinamas gašinų atsiradimas. Šiame mite Džiovang minima kaip Josan Buin – ištikima žmona bei mylinti septynių vaikų mama. Ji kartu su vyru Namsonbi nors ir daug dirbdavo dėl savo šeimos, tačiau vis tiek gyvendavo vargingai.  Nežinodama kaip užsidirbti daugiau pinigų ir išlaikyti šeimą, Josan Buin nutarė parduoti rūbus ir papuošalus kitame kaimelyje už didesnę kaina, tam, kad galėtų savo kaimelyje pigiau nusipirkti, ką pavalgyti.

Namsonbi susikrovęs visą mantą išsiruošė į kelionę į kitą kaimą. Pakeliui jis sutiko užeigos šeimininko dukrą, vardu Noildžiadė.  Ji pasiūlė pernakvoti ir pailsėti tėvo užeigoje. Čia Namsonbi pardavė rūbus ir papuošalus mainais į ryžių vyną  ir linksmybes. Tapdamas vėl vargšu, Noildžiadė jį išvarė iš užeigos.

Josan Buin, susirūpinusi dėl niekaip negrįžtančio vyro,  pasileido ieškoti Namsonbi.  Tačiau Noildžiadė nutarė ją įvilioti į ežerą ir ten paskandinti, nes jautė didelę neapykantą  tiek  Josan Buin, tiek Namsonbi. Vėliau, apsimesdama Josan Buin,  bandė įsibrauti į šeimos namus. Tačiau vienas iš septynių sūnų iš karto suprato, jog tai ne jų mama, o svetimas žmogus. Nepavykus patekti į namus, Noildžiadė bandė nužudyti visus vaikus, tačiau vėl nesėkmingai. Ji pasikorė vonios kambaryje, taip tapdama deive Čiukšin.

Josan Buin septyni sūnus meldė Čiondživango, dangaus valdovo, keturias dienas ir keturias naktis, jog jų motinos siela atgytų. Vaikų maldos buvo išgirstos – Josan Buin tapo ugnies deive ir namų sergėtoja – Džiovang (Revolvy).

Ritualai

Tradiciškai Džiovang yra siejama su dubenėliu vandens, įstatytu priešais židinį. Kiekvieną rytą namų šeimininkei atsikėlus, ji įpila šviežio šulinio vandens į dubenį, atsiklaupia šalia ir meldžia sėkmės būsimuosiuose dienos darbuose. Šis ritualas buvo įprastas daugiausiai pietinėje Korėjos dalyje. Taip pat per tradicines korėjiečių šventes Džiovang yra pagerbiama ryžių pyragėliais ar vaisiais (Quarrington 2014).

Kitur Korėjoje yra paplitusias ritualas kaip vandens pylimas į dubenį pirmąją ir penkioliktąją dieną pagal mėnulio kalendorių, per tėvų ir giminaičių gimtadienius, kai pastatomas naujas namas, kai vienas iš šeimos narių yra išvykęs (National Folk Musiem of Korea 2013, 170).

Korėjiečių budizme Džiovang siejama su šamanus globojančią dievybę. Pagal D. Quarrington kelionių įrašus: „Budistinės šventyklos virtuvėje  dažnai galima rasti aukurą, pastatyta specialiai Džiovang“.

Šaltiniai:

  1. Revolvy, Munjeon Bonpuli, [internete] rasta: <https://www.revolvy.com/main/index.php?s=Munjeon%20Bonpuli> [žiūrėta 2017 balandžio 18]
  2. National Folk Musiem of Korea, 2013 Encyclopedia of Korean Folk Beliefs: Encyclopedia of Korean Folklore and Traditional Culture Vol. II  [e. knyga]. Rasta Rasta: Google books, [žiūrėta 2017 balandžio 18]
  3. Quarrington, D., 2014 The Fireplace King Spirit – Jowang-shin (조왕신),  [internete] rasta: <http://koreantemples.com/?p=8342>  [žiūrėta 2017 balandžio 18]
3 votes