Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kim Gu

Kim Gu

Kim Gu (kor. 김구 Kim Koo) dar žinomas slapyvardžiu Bėkbomas (kor. 백범 Baekbeom), gimė 1876 m. rugpjūčio 29 d. , mirė – 1949 m. birželio 26 d. Pasižymėjo kaip politikas nacionalistas, aktyvus judėjimo už nepriklausomybę organizatorius, šeštasis ir paskutinysis Laikinosios Korėjos Respublikos Vyriausybės prezidentas, Korėjos Nepriklausomybės judėjimo prieš Japonijos imperiją lyderis ir nuo 1945 metų Pietų bei Šiaurės Korėjų susijungimo aktyvistas. Istoriografijoje aprašomas kaip prieštaringa asmenybė.

Jaunystė  ir Donhako judėjimas

 Kim Gu gimė 1876 m. rugpjūčio 29 dieną Hedžu (kor. 해주 Haeju), Pietų Hvanghės provincijoje (kor. 황해남도 Hwanghae), esančioje Šiaurės Korėjos pietvakariuose. Vienturtis ūkininko Kim Sunjongo (kor. 김순영Kim Soon-Young) ir jo žmonos Kvak Nak Vonos (kor. 곽낙원 Kwak Nack-Won) sūnus. Gimimo vardas buvo Kim Čangamas (kor. 김창암 Kim Changahm). Šeima gyveno nepasiturinčiai, kaip ir dauguma kitų to meto korėjiečių šeimų. Kai Kim suėjo devyneri, jis pradėjo mokytis kiniškų klasikos tekstų privačiose kaimo mokyklose.

Būdamas 16 metų, Kim bandė patekti į Čiosono Gvago (kor. 과거 Gwageo) pilietinę tarnybą, tačiau jam nepavyko. Po šio nesėkmingo bandymo, 1893 m. būdamas jau 17 metų, prisijungė prie Donhako judėjimo (kor. 동학 Donghak), kuris sukilo prieš valdžią ir užsienio priespaudą. Tais pačiais metais jis savo vardą pakeitė į Kim Čangsu (kor. 김창수 Kim Changsoo). Organizacijai sparčiai augant, dar septyniolikmetis Kim Gu buvo paskirtas Palbongo (kor. 팔봉 Palbong) apygardos lyderiu ir priklausė Donghako armijos pulkui. Vadovaujant Donghako lyderiui Čoi Šihjongui (kor. 최시형 Choi Si-hyung), Kim jo armijos sudėtyje šturmavo Hedžu fortą Hvanghėje, bet vėliau ši armija buvo nugalėta vyriausybinių pajėgų.

Po to, Donghako armija dar buvo nugalėta buvusio Kim kompaniono Li Dongjopo (kor. 이동엽 Lee Dong-yeop).

Karališkosios Armijos generolas An Tehunas (kor. 안태훈 Ahn Tae-hun), An Džunguno (kor. 안중근 Ahn Jung-geun), kuris vėliau, 1909 metais nužudys Japonijos gubernatorių, tėvas, saugojo Donghako sukilėlius, leisdamas jiems saugiai judėti, bet kitos vyriausybės kariuomenės ignoravo An ir atakavo sukilėlius. Kim su armija puolė Karališkąją armiją, tačiau ataka nepavyko ir teko slapstytis.

Kalėjimas, pabėgimas iš kalėjimo ir edukacinė veikla

 1896 metų vasario mėnesį, Kim, keliaudamas po Pietų regionus, viešėjo Hvanghės provincijoje. Čia jis sutiko japoną prekybininką Cučidą Džiosukę (jap. 土田譲亮  Tsuchida Josuke) iš Nagasakio miesto, kurį nužudė, manydamas, kad jis buvo Japonijos armijos leitenantas, susijęs su karalienės nužudymu. Savo autobiografijoje ,,Paprasto žmogaus dienoraštis‘‘ (kor. 백범일지 Baekbeom Journal), Kim aprašo tokio savo elgesio motyvus:

„Kadangi daug japonų vaikšto po Čihapo kiekvieną dieną, Cučidui nėra jokios priežasties apsimesti korėjiečiu, jei jis paprastas pirklys ar darbininkas. Ar jis galėtų būti Miura, arba vienas iš jo bendrininkų, kurie nužudė karalienę, atskridę iš Seulo ir besislapstantys čia? Net jei ir ne, užsimaskavęs japonas su kardu tikrai gali pakenkti mano šaliai ir žmonėms. Aš atkeršysiu už savo karalienę, nužudydamas šį japoną. (Paprasto žmogaus dienoraštis, 1929).

Kalėjime Kim buvo kankinamas ir pasmerktas mirčiai, tačiau daug korėjiečių palaikė ir žavėjosi juo dėl jo patriotizmo ir drąsos. Kim Gu egzekucija buvo atidėta imperatoriaus Gvangmu (kor. 광무제 Gwangmu) įsakymu, o teismo pareigūnai elgėsi mandagiai, nepaisant japonų spaudimo nedelsiant atlikti mirties bausmę. Kad Kim būtų išgelbėtas, įtakingi to meto korėjiečiai, kol nesuėjo Kim egzekucijos data, rašė pakartotinas peticijas Teisingumo departamentui, rinko pinigus jo išpirkai. Būdamas kalėjime, Kim Gu skaitė naujai išleistus vadovėlius apie Vakarų kultūrą ir mokslą. Jis buvo sužavėtas Vakarų mokslo galia ir manė, kad mokslas būtų svarbus Korėjos žmonėms. Todėl, dar būdamas kalėjime, jis pradėjo mokyti apie šimtą neraštingų kalinių. Korėjos laikraštis Hvasongšinbo (kor. 황성신보 Hwangshinbo) paskelbė, kad pradėjęs mokyti kalinius, Kim Čangsu Inčono kalėjimą pavertė mokykla.

1898 m. Kim ištrūko iš kalėjimo ir pabėgo į Magoksą (kor. 마곡사Magoksa), budistų šventyklą Kjogdžu mieste (kor. 공주 Gongju) ir Čungčongo provincijoje jis tapo budistų vienuoliu. Po vienerių metų, 1899 m., jis atsisakė budizmo ir atsivertė į krikščionybę. Grįžęs į Hvanghę, paskyrė savo laiką Korėjos žmonių švietimui ir mokslui. Jis manė, kad geriausias būdas išsaugoti tautą – jaunų žmonių švietimas. Įsteigė Čangjono (kor. 장연학교 Changyeon) ir Jangsano (kor. 양산학교 Yangsan) mokyklas, 1907 m. tapo Jangsano mokyklos direktoriumi.

Dalyvavimas Nepriklausomybės judėjime ir laikinojoje vyriausybėje

 1905 m. buvo pasirašyta Japonijos–Korėjos protektorato sutartis, paverčianti Korėją priklausoma nuo Japonijos. Kim tai nepatiko, todėl jis dalyvavo masiniame proteste Seule. 1908 m. Kim prisijungė prie slaptos, nesmurtinės organizacijos nukreiptos prieš Japoniją, pavadinimu Naujųjų žmonių asociacija (kor. 신민회 Sinminhoe). Kai An Džiung Gionas (kor. 안중근 Ahn Jung-geun) Charbine (kin. 哈尔滨 Harbin) nužudė Ito Hirobumi (jap. 伊藤 博文 Ito Hirobumi), Kim, būdamas artimu An draugu, buvo apkaltintas bendradarbiavimu ir suimtas. Čia jis buvo kankinamas, tačiau dėl įkalčių trūkumo po maždaug 2 metų Kim buvo paleistas į laisvę. Kalėdamas antrą kartą, jis pakeitė savo vardą iš Kim Čangsu į Kim Gu, taip pat pasivadino slapyvardžiu Bėkbomas (paprastas žmogus). Jis tikėjo, jog kiekvienas paprastas Korėjos žmogus stos į kovą dėl nepriklausomos Korėjos.

Pirmasis Nepriklausomybės judėjimas prasidėjo 1919 m. kovo pirmąją dieną. Iškart po to, Kim pasitraukė į Šanchajų Kinijoje. Čia jis buvo paskirtas Laikinosios Korėjos vyriausybės saugumo vadovu. 1924 m. balandį Kim tapo ministro pirmininko pavaduotoju, o 1926 m. tapo Laikinosios Korėjos vyriausybės vadovu.

Veikla po Korėjos išsivadavimo

Prieš karo pabaigą dalis korėjiečių jau numanė, kad Japonija pralaimės ir Korėja taps nepriklausoma valstybe. 1944 m. rugpjūtį, Jo Un Hjungas (kor. 여운형 Yo Un Hyung), nusipelnęs Nepriklausomybės judėjimo lyderis, organizavo slaptą organizaciją, kuri paruoštų Korėją nepriklausomybei po neišvengiamo Japonijos pralaimėjimo. Tuo metu Laikinosios Korėjos Respublikos Vyriausybės vadovas Kim Gu suformavo Korėjos išsilaisvinimo armiją, saugomą Kinijos vyriausybės ir ruošėsi karui prieš Japoniją. 1945 m. rugpjūčio 15 dieną, Japonijos pralaimėjimas buvo greitas ir netikėtas. Kim buvo labiausiai šokiruotas dėl Japonijos pasidavimo. Jis buvo susirūpinęs, kad tai pakeitė Korėjos vaidmenį tarptautinėje politinėje sferoje, nes Korėjos išsilaisvinimo armija nedalyvavo kare ir Korėja nebuvo įtraukta kaip šalis sąjungininkė kare su Japonija. Taip pat Kim manė, kad tai padarys neigiamą įtaką siekiant Korėjos nepriklausomybės. Po Japonijos pasidavimo Kim Gu grįžo atgal į Korėją. Tačiau tai, jog išlaisvinimas įvyko dėl užsienio šalių įsikišimo, Korėją padalijo į Pietus ir Šiaurę. Šiaurės Korėja turėjo būti valdoma Sovietų Sąjungos, o Pietų Korėja – Jungtinių Amerikos Valstijų. Kim vyko į Pchenjaną deryboms, tačiau padalijimas nebuvo sustabdytas.

1948 m. Pietų Korėjos Nacionaliniame Susirinkime, Kim Gu buvo nominuotas kandidatu į pirmuosius Respublikos prezidentus. Tačiau rinkimuose jį nugalėjo I Singmanas (kor. 이승만 I Seungman). Kim apie tai, jog jis buvo nominuotas, nežinojo iki rinkimų pabaigos. Jis nepritarė nominacijai, nes manė, jog tai menkina jo autoritetą. Jis griežtai nepritarė Korėjos padalijimui į Šiaurę ir Pietus.

Mirtis ir palikimas

1949 m. birželio 26-ąją Kim Gu buvo nušautas leitenanto An Du-Hi (kor. 안두희 Ahn Doo-hee) savo ofise skaitantis poeziją. Ofiso darbuotojai An neįtarė kaip galimo žudiko, nes jis jau buvo susitikęs su Kim anksčiau. An teigė, kad Kim nužudė, nes matė jį kaip Sovietų Sąjungos agentą, taip pat tvirtino jog nužudymo užsakovu buvo nacionalinio saugumo vadovas Kim Čang Rijongas (kor. 김창룡 Kim Chang-ryong). Pats An 1996 m. buvo nužudytas Kim sekėjo Pak Gi Šo (kor. 박기서 Park Gi-sheo). Kim Gu buvo pagerbtas nacionaliniu mastu ir palaidotas Hjočango parke (kor. 효창공원 Hyochang) Seule.

Kim Gu Korėjoje vadinamas didvyriu ir puikiu mokytoju iki pat šių dienų. Jo parašyta autobiografija ,,Bėkbomo dienoraštis“ yra ypatingai svarbus šaltinis istorijos mokslui apie Korėjos Nepriklausomybės judėjimą ir nurodytas kaip vienas iš kultūrinių lobių. Pats Kim vadinamas vienu geriausių Korėjos istorijoje gyvenusių žmonių. 2004 metais internetinėje apklausoje už Kim buvo balsuota kaip už geriausią lyderį po Nepriklausomybės atgavimo. 2007 metais Nacionalinis centrinis Korėjos bankas paskelbė, kad 100 000 korėjietiškų vonų banknotas bus su Kim portretu, tačiau 2009 metais banknotai su Kim portretu buvo atšaukti dėl nežinomų priežasčių. Įsteigtas ir jo memorialinis muziejus

Publikacijos

 „Bėkbomo dienoraštis“  (kor. 백범일지 Baekbom Ilji) yra Kim Gu autobiografijos knyga. Joje autorius išreiškia savo viso gyvenimo troškimus. Ši autobiografija susideda iš dvejų serijų. Pirmoji buvo parašyta Laikinosios vyriausybės ofise Šanchajuje 1929 metais, antroji- Čongčinge (kin. 重庆 chóngqìng) 1943 m. Pirmąją dalį išleido Kim Gu sūnus. Rašytojas I Kvangsu (kor. 이광수 Yi Kwang-su) sudėjo šias serijas į vieną, jas patobulino galutiniam rezultatui.

„Sutriuškinti Japoniją“  (kor. 도왜실기 Dowae Silgi) – knygoje skiriama informacija skirta kinams parodyti, kaip korėjiečiai priešinosi japonams.

„Bėkbomo citatos“  (kor. 백범어록 Baekbeom Urok)- Kim Gu paskutiniai žodžiai taikiam susivienijimui po nepriklausomybės atgavimo.

 

Šaltiniai:

 

Fampeople.com, 2012. Kim Gu : biography. Fampeople.com [internete]. Prieiga per internetą: <http://www.fampeople.com/cat-kim-gu> [žiūrėta 2017 balandžio 14].

Horse racing in Korea, n.d. Kim Gu – “Baek Beom” – independence fighter, writer, politician and punter. korearacing.live [internete]. Prieiga per internetą: <https://korearacing.live/2012/02/29/kim-gu-baek-beom-independence-fighter-writer-politician-and-punter/> [žiūrėta 2017 balandžio 2].

Kim Koo museum and Library, 2011. Biography. Kim Koo museum and Library Publikacijos [internete]. Prieiga per internetą: <http://www.kimkoomuseum.org/eng/kimkoo/biography.html> [žiūrėta 2017 balandžio 3].

Korea and the Imperialists– In Search of a National Identity, Young Park (2009). Prieiga per internetą: https://books.google.lt/books/about/Korea_and_the_Imperialists.html?id=3KYbVHJ6BGUC&redir_esc=y [žiūrėta 2017 balandžio 14]

Kraus, Ch., 2015. Kim Gu on Reunification and War, 1948. Wilson Center.  [internete]. Prieiga per internetą: https://www.wilsoncenter.org/publication/kim-gu-reunification-and-war-1948 [žiūrėta 2017 balandžio 2].

Kushner, B., Muminov, Sh., 2016. The Dismantling of Japan’s Empire in East Asia. Deimperialization, postwar legitimation and imperial afterlife, Prieiga per internetą: <https://books.google.lt/books/about/The_Dismantling_of_Japan_s_Empire_in_Eas.html?id=qGeuDQAAQBAJ&redir_esc=y> [žiūrėta 2017 balandžio 18].

Publikacijos [internete]. Prieiga per internetą: http://www.cha.go.kr/korea/heritage/search/Culresult_Db_View.jsp?mc=NS_04_03_01&VdkVgwKey=12,12450000,11 [žiūrėta 2017 balandžio 15].

upclosed.com, n.d. Kim Koo Biography. Upclosed.com [internete] [internete]. Prieiga per internetą: <https://upclosed.com/people/kim-koo/> [žiūrėta 2017 balandžio 18].

0 votes