Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Korėjos aneksija

Korėjos aneksija

Korėjos aneksija, tai 1910 metais pasirašyta Japonijos–Korėjos aneksijos sutartis tarp Japonijos imperijos ir Korėjos imperijos, kuri leido Japonijai visiškai užimti ir tiesiogiai valdyti Korėją. Tai tęsėsi 35 metus ir paliko stiprių istorinių nuoskaudų Japonijos ir Korėjų santykiuose.

Japonijos motyvai užimti Korėją

Japonija ne vieną šimtmetį matė Korėją, kaip potencialų taikinį ir ne kartą buvo surengusi invaziją į šią valstybę, tačiau nė vieną kartą jai nepavyko iki galo įsikurti. Galiausiai Japonijos pajėgos buvo priverstos atsitraukti, kol XVII amžiuje Tokugavos šiogunatas perėjo prie izoliacinės politikos ir daugiau negu 200 metų Japonija nebendradarbiavo su jokia užsienio valstybe (nepaisant keleto išimčių).  Šis laikotarpis pasibaigė, kai XIX amžiaus viduryje Jungtinės Amerikos Valstijos privertė Japoniją atverti savo uostus ir užmegzti diplomatinius bei ekonominius ryšius su vakarų valstybėmis. Nuo 1868 metų, prasidėjus Meidži periodui(明治時代),Japonija pradėjo greitą šalies ekonominį, kultūrinį ir karinį modernizavimą pagal vakarų valsybių modelį(Nassbaum, Frederic 2005). Taip ši šalis įsitraukė į regiono politiką, kurioje siekė savo ambicijų. Korėja, kuri buvo ilgus šimtmečius dominuojama Kinijos, tapo vienu iš pirmųjų Japonijos imperijos taikinių. Taip įvyko todėl, kad, visų pirmą, Japonija norėjo užtikrinti savo saugumą – Korėjos pusiasalį Japonija matė kaip tiesų kelią į Japonijos salas, todėl norėjo, kad Korėja būtų kaip buferinė zona, leidžianti lengviau apsiginti nuo galimų užpuolikų. Antra – Japonija buvo imperialistinė valstybė, taigi, ji siekė užimti kuo daugiau teritorijų ir resursų tam, kad galėtų toliau plėstis. Kadangi Korėja tuo metu buvo pati save stipriai izoliavusi, jos atsilikimas nuo Japonijos greitai tapo labai ryškus ir taip ji tapo lengvu taikiniu didesnei savo kaimynei. Trečia, japonai manė, kad korėjiečiai lengvai asimiliuosis į Japonijos visuomenę(Caprio 2009, p. 82-83). Visi šie faktoriai lėmė Japonijos sprendimą aneksuoti Korėjos imperiją 1910 metais.

Istoriniai įvykiai, padėję pamatus Korėjos aneksijai

Pradėjus Japonijai modernizuotis ir atsiradus jos imperinėms ambicijoms, valstybė greitai pradėjo dairytis į savo kaimynes, iš kurių arčiausiai buvo Korėja, tada besivadinusi Didžiojo Džiosono karalyste. Pirmasis Japonijos veiksmas buvo pradėti daryti įtaką Korėjos vidaus ir užsienio politikai ir, priversti ją atverti savo uostus japonų verslininkams. Tai ji padarė 1876 metais, kada japonai patys išprovokavo karinius veiksmus, kuriais sutriuškino korėjiečius ir taip privertė pasirašyti nelygiaverčią sutartį, palankesnę japonams. Tai tapo pirmąja dvišale sutartimi tarp Japonijos ir Korėjos, kuri ruošė pamatus Korėjos aneksijai. Tačiau Korėja buvo ne tik japonų ambicijų taikinys. Ilgus šimtmečius Korėjos karaliai buvo po Kinijos imperijos sparnu, todėl nieko keisto, kad Japonijai besidarant vis galingesnei ir pradėjus reikšti pretenzijas i Kinijos globojamą Korėją, Kinija pradėjo imtis veiksmų. Kinijos ir Japonijos konfrontacijos kulminacija buvo pirmasis Kinijos–Japonijos karas, kuriame Kinija liko sutriuškinta ir atidavė Korėją Japonijos įtakai(Iyenaga, 1912). XX amžiaus pradžioje Japonija norėjo toliau plėsti savo įtaką, todėl kitu taikiniu pasirinko Mančuriją, tuo metu buvusią Rusijos įtakos zonoje. Bijodama stiprėjančios Rusijos įtakos Mančūrijoje ir Korėjoje, Japonija nusprendė, jog geriausias būdas išspręsti šią problemą yra karas. 1904–1905 metais įvykęs Japonijos–Rusijos karas pasibaigė Japonijos pergale. Tai atvėrė vartus Japonijai nevaržomai karaliauti didelėje Rytų Azijos regiono dalyje(Steinburg 2008, p. 2). 1905 metais buvo pasirašyta dar viena dvišalė sutartis tarp Korėjos imperijos ir Japonijos imperijos. Šia sutartimi Korėja tapo Japonijos protektoratu. Tai reiškė, jog Korėja atsisako savo diplomatinio suverenumo. Šiai sutarčiai priešinosi Korėjos imperatorius Gojongas, tačiau jokio plataus tarptautinio palaikymo nesulaukė(Hang-bok, 2009). Galiausiai 1907 metais buvo pasirašyta dar viena sutartis, kuri oficialiai leido Japonijai kištis į Korėjos vidaus reikalus. Šią sutartį galima vadinti paskutiniu laipteliu link Korėjos aneksijos.

1910 metų Korėjos aneksija

Paskutinė dvišalė sutartis, kuri kulminavo ilgametes Japonijos pastangas, buvo 1910 metais pasirašyta Korėjos–Japonijos aneksijos sutartis, formaliai Korėją pavertusi Japonijos dalimi. Tokia kulminacija lengvai suprantama atsižvelgus į to meto tarptautinę situaciją. Japonija modernizuodama savo šalį iš vakarų perėmė ne tik technologijas, tačiau ir politines tradicijas. Tuo metu paplitęs imperializmas neaplenkė ir Japonijos, kurios tikslas buvo atsirasti tarp pasaulio didžiųjų valstybių, bet tam akivaizdžiai nepakako vien tik Japonijos salų. To meto politinės tradicijos buvo tokios, kad užimti ir kolonizuoti neišsivysčiusią ar silpnesnę valstybę buvo visiškai normalu, todėl Japonija nesusilaukė jokiu rimtų perspėjimų ar kažkokių sankcijų aneksuodama kitą tautą. Korėjai, kuri būdama visiškai šalia Japonijos, nebuvo palikta beveik jokių vilčių rimčiau pasipriešinti šiai aneksijai be jokių užsienio sąjungininkų, kurie užtikrintų politinį palaikymą. Priversti japonus atsisakyti savo tikslų buvo neįmanoma. Rimtas karinis pasipriešinimas irgi neatrodė realistiškas, Korėja buvo agrarinė ir atsilikusi valstybė, todėl niekaip nebūtų galėjusi pasipriešinti gausiai ir moderniai Japonijos kariuomenei. Korėjos pastangos užkirsti kelią šiai aneksijai irgi atrodė vargiai įmanomos, nes, pirmiausia, Japonija atvėrė savo uostus vakarų valstybėms ankščiau negu Korėja, kuri po truputį modernizuotis pradėjo beveik 50 metų veliau negu Japonija. Antra, Korėja yra tiesiog mažesnė valstybė tiek gyventojų skaičiumi, tiek valstybės plotu.Tai natūraliai reiškė, jog Japonija turi dar vieną ryškų kiekybinį pranašumą, kurį sugebėjo išnaudoti kolonizuodama kitus kraštus, kartu ir Korėją. Visa tai lėmė Japonijos dominavimą regione ir jos imperines ambicijas.

Korėja valdoma Japonijos 19101945 metais

Korėją pradėjus valdyti Japonijai,prasidėjo daug ekonominių ir kultūrinių permainų. Viena iš jų spartus Korėjos industrializavimas, kuris vertinamas dviprasmiškai. Nors ši industrializacija gerokai paskatino urbanizaciją ir sustiprino Korėjos ekonomiką, tačiau buvo išnaudojama japonų, jog šie aprūpintų savo kariuomenę karuose su Kinija ir praturtintų pačią Japoniją. Kartu visa Korėjos modernizacija buvo vykdoma dažnai pasitelkiant priverstinį korėjiečių darbą. Į Korėją pradėjo migruoti daugybė japonų, kurie po truputį turėjo kolonizuoti šį kraštą. Taip pat japonai dažnai įvairiai diskriminavo korėjiečius kaip užkariautą tautą. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje japonai pradėjo Korėjos asimiliaciją arba japonizaciją, kurios tikslas buvo korėjiečius paversti ištikimais Japonijos imperijos piliečiais. Viena iš pradėtos asimiliacijos apraiškų buvo pradinių mokyklų mokinių prievarta prisiekti ištikimybę Japonijai ir tokių pačių mokymosi knygų naudojimaskaip ir Japonijoje. Taip pat ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Japonija pradėjo priiminėti korėjiečių savanorius į Japonijos kariuomenę. Visa tai rodo, kad Japonija tiek ekonominiu, tiek kultūriniu atžvilgiu elgėsi su Korėja kaip pranašesni kolonijiniai valdovai. Tai paliko didelių nesutarimų tarp šių dviejų valstybių ateities kartų(Asia for Educators, 2009).

Japonijos valdymo pasekmės

Viena vertus, Japonija supažindino Korėją su moderniomis technologijomis, tačiau reikia neužmiršti, jog Korėja patyrė daugybę traumų per tuos 35 okupacijos metus. Tai yra priverstiniai darbai, nelaisva tauta, represijos, prievarta kariauti už svetimą tautą, „komforto moterys“, kurios per karą tarnavo japonų kariams. Visa tai privertė korėjiečių tautą patirti pažeminimą,kuris neužmirštas iki šių laikų(Japantimes, 2010). Tai įrodo ir Korėjos diplomatinės strategijos – Korėja užmezgė diplomatinius santykius su Japonija tik 1965 metais ir, nors dabar šias šalis sieja stiprūs ekonominiai santykiai, tačiau iki šiol tarp jųegzistuoja ne viena prieštara, kuri trukdo užmegzti draugiškus tarpvalstybinius santykius(Oda, 1967).

Šaltinių sąrašas:

1.Asia for Educators, Key points in developments in east Asia, Prieiga per internetą:http://afe.easia.columbia.edu/main_pop/kpct/kp_koreaimperialism.htm

Žiūrėta 2017.12.04

2.Caprio, M. 2009. Japanese Assimilation Policies in Colonial Korea, 1910–1945. University of Washington Press. Priega per internetą: https://books.google.lt/books?id=oj_IhRConN8C&pg=PA82&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false

Žiūrėta 2017.12.04

3.Steinburg, J. 2008. Was the Russo-Japanese Conflict World War Zero? Prieiga per internetą: https://www.jstor.org/stable/20620667?seq=1#page_scan_tab_contents  Žiūrėta 2018.01.18

  1. Japantimes, The annexation of Korea. Prieiga per internetą:https://www.japantimes.co.jp/opinion/2010/08/29/editorials/the-annexation-of-korea/#.WiWAJlWWbIU Žiurėta 2017.12.04

5.Hang-bok, L. 2009. „The King’s Letter,“ English JoongAng Daily, Prieiga per internetą:http://koreajoongangdaily.joins.com/news/article/article.aspx?aid=2910347  Žiūrėta 2017.12.04

  1. Nassbaum, Frederic, L. 2005. Meiji, Prieiga per internetą:https://books.google.lt/books?id=p2QnPijAEmEC&pg=PA624&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Žiūrėta 2017.12.04
  2. Iyenaga, T. 1912. Japan‘s annexation of Korea, Priega per internetą:https://www.jstor.org/stable/29737953?seq=1#page_scan_tab_contents Žiūrėta 2017.12.04
  3. Oda, S. 1967. The American Journal of International Law, Prieiga per internetą: https://www.jstor.org/stable/2196830?seq=1#page_scan_tab_contents Žiūrėta 2018.01.18

 

 

 

 

0 votes