Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Panelė Kakši

Panelė Kakši

Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007).

Panelės Kakši vaizdinys

Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip jauna, graži, dailaus veido moteris. Panelė Kakši dėvi ištaigingus drabužius bei avi odinius sandalus, papuoštus gėlių ornamentais. Ji mėgsta keliauti išmargintame palankine, kuris yra nešamas jos tarnų (Choi 2008).

Svečių giesmės mitas

Svečių giesmė sonimgut (kor. 소님굿, sonnimgut) – tai korėjiečių šamanistinis mitas-giesmė, kurio paskirtis yra pagarbinti penkiasdešimt tris sonim dievus bei apsaugoti žmones nuo jų nemalonės. Šiame kūrinyje yra apdainuojamas panelės Kakši bei kitų sonim dievybių bandymas pasiekti Korėjos pusiasalį (Kim 2019).

Mitas pasakoja, kad kiekvienas žmogus turi tris globėjus: pirmasis yra tas, kuris tave pagimdė ir užaugino, antrasis yra imperatorius Samsinas (kor. 삼신, samshin), o trečiasis – vienas iš sonim dievų. Imperatorius Samsinas pasirūpindavo, kad vaikas gimtų sveikas ir gražus, tačiau šis susidūręs su vienu iš sonim dievų taip pat galėjo tapti luošu ar ligotu.

Teigiama, jog sonim dievybės gyveno tolimame krašte, kuriame mito vikšrais, įvairiomis žolėmis bei dvokiančiais augalais. Dievai, išgirdę, kad Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės turi daug derlingos žemės ir gali gerai maitintis, vieną kartą patys užsimanė tuo įsitikinti.

Nors į kelionę susiruošė visi penkiasdešimt trys dievai, tačiau suvokę, kad negali palikti savojo krašto be priežiūros, į kelionę išvyko tik trys dievybės, kurių priešakyje buvo panelė Kakši.

Trijulė netruko pasiekti Amnokano upę (kor. 압록강, Amnokkang), kuri skiria dabartinę Kinijos Liaudies Respublikos ir Šiaurės Korėjos teritoriją.  Dievybės norėjo perplaukti upę, tačiau niekaip negalėjo sutarti iš kokios medžiagos reikėtų pasigaminti valtį. Jie teigė, kad molinė valtis yra netinkama, nes ištirps vandenyje, medinė, nes supus jos grindys, o metalinė, nes ji per sunki. Galiausiai jos nutarė plaukti su akmenine valtimi, tačiau vos tik dievybėms pradėjus plaukti užėjo audra ir šios buvo priverstos sugrįžti atgal į krantą.

Tada trijulė sumanė pasiskolinti valtį iš netoliese upės gyvenusio žvejo. Šie, mainais už valtį, pažadėjo žveją apdovanoti žemėmis, šilku ir sidabriniais pinigais. Vis dėlto, žvejas, pamatęs panelę Kakši, pasisiūlė atiduoti valtį mainais už kartu su ja praleistą naktį. Panelė Kakši baisiai supyko, nupjovė žvejui galvą, sugavo jo septynis sūnus ir apkrėtė juos raupais. Tik vienam iš brolių pavyko likti gyvam. Jo gyvybę išsaugojo motinos maldos.

Galiausiai trijulei pavyko pasiekti kitą upės krantą. Vis dėlto netrukus, juos ėmė kamuoti alkio jausmas. Dievybės ėmė belstis į žmonių namų duris, prašydami juos pamaitinti ir priglausti nakčiai.

Pirmiausia dievai apsilankė prie turtuolio namo, kuris jų nepriėmė, todėl šie nieko nepešę buvo priversti keliauti toliau. Tada jie priėjo trobelę, kurioje gyveno senelė. Ji atliko turtuolio sūnaus auklės pareigas. Moteris, išgirdusi dievų istoriją, sutiko juos pamaitinti bei priimti pas save.

Senelės geraširdiškumas sužavėjo panelę Kakši ir jos palydovus. Šie norėdami atisdėkoti, pasiūlė greitą raupų persirgimą bei lengvą pasveikimą senelės vaikaičiui. Kadangi senelės vaikaitis buvo sveikas, ši paprašė padėti turtuolio sūnui. Senelė nuskubėjo turtuoliui pranešti gerąją žinią, tačiau taip pat kaip ir dievybės, buvo išvaryta.

Dievybės nusprendė kankinti turtuolio vienturtį sūnų, dėl to, kad šis įžeidinėjo sonim dievus bei netikėjo jų galia. Trijulė tris kartus stipriai trenkė turtuolio sūnui per kojas, įsmeigė į kiekvieną sąnarį po sidabrinę adatą bei apkrėtė jį sunkiai išgydomais raupais. Turtuolis su žmona kvietėsi į pagalbą geriausius gydytojus, tačiau niekas negalėjo padėti. Sonim dievybės nusprendė toliau kankinti turtuolio sūnų, įsmeigdami į jo kūną dar daugiau plieninių ir sidabrinių adatų. Turtuolis ėmė atgailauti bei melsti dievų pagalbos, mainais žadėdamas gardžias vaišes.

Sonim dievybės nusprendė atleisti turtuoliui bei išgydė jo berniuką. Vis dėlto, turtuolis netęsėjo dievams duoto pažado bei toliau juos įžeidinėjo. Supykė sonim dievai, dar kartą apkrėtę berniuką raupais, galiausiai šį pasmaugė. Dėl patirtų kančių, po mirties berniukas buvo paskirtas jauniausiuoju sonim dievų padėjėju.

Mite pasakojama, jog žmonės, kurie gražiai ir svetingai priimdavo panelę Kakši bei kitus sonim dievus, būdavo apdovanojami laime, ilgu gyvenimu bei sveikata. Tie, kurie nesutikdavo jų priimti, būdavo neišvengiamai apdovanojami kančiomis bei apkrečiami raupais (Seo 2007).

Naudota literatūra

  1. Choi, W., 2008. An Illustrated Guide to Korean Mythology. United Kingdom: Global Oriental.
  2. Kim, H., 2019. Smallpox Prevention Ritual. Folkency.nfm.go.kr. [internete] 2019 gegužės 22. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 19 d.].
  3. Seo, D., 2007. Korėjos mitai. Vilnius: Mintis.

Redagavo Andrius Bimbiras

0 votes