Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Pietų Korėjos stalo etiketas

Pietų Korėjos stalo etiketas

Korėjos stalo etiketas yra Šiaurės bei Pietų Korėjoje susiformavę visuotinai priimtos tam tikros etiketo taisyklės, normos, taikomos valgymo metu. Šios taisyklės išskiria Pietų Korėją, esančią šiaurės Rytų Azijoje, nuo kitų šalių ir išlaiko jos unikalią kultūrą. Korėjos maisto įvairovė ir stalo manieros išsivystė kartu su istorija ir žemės ūkiu, tačiau didžiausią įtaką darė konfucianizmo filosofija.

Istorija

Šiuolaikinės maisto kultūros nebūtų įmanoma suprasti neatsižvelgus į žemės ūkį ir istorijos ištakas. Nors žemdirbystė buvo pagrindinis ir efektyviausias maisto išgavimio šaltinis, tai turėjo ir savų trūkumų bei iššūkių. Besiartinant šaltajam sezonui, derlius būdavo atidedamas žiemos atsargoms. Šiam tikslui buvo statomi maisto sandėliai, skirti maistui laikyti bei tuo pačiu apsaugoti atsargas nuo netoliese gyvenančių plėšrūnų ar bakterijų, kurios supūdytų maisto produktus. Tačiau pats efektyviausias ir patikimiausias būdas išlaikyti atsargas ir prailginti produktų galiojimo trukmę yra konservavimas, rauginimas bei džiovinimas. Šie būdai padeda išlaikyti maksimalią maisto vertę ir jo maistines medžiagas. Ši maisto išlaikymo maniera išliko iki XXI amžiaus ir yra didelė maisto kultūros dalis dar ir šiandien. Tokia maisto išsaugojimo būtinybė išsivystė dėl Korėjos geografinės padėties vidutinėje klimato juostoje t. y.  keturi metų laikai, karštos vasaros ir šaltos žiemos. Taip pat Korėjos geografinė padėtis: uolingi krantai, drėgnas klimatas, žvarbus oras šaltuoju sezonu – visa tai padėjo suformuoti Korėjos maisto įvairovę. Dėl šių sąlygų, ankštiniai augalai kaip: raudonosios, žaliosios pupelės; įvairi žuvis, daržovės buvo fermentuojami ir sudarė didelę maisto raciono dalį. Nors dauguma Korėjos kultūros bruožų yra kilę iš Senovės Kinijos, tačiau Korėja yra išlaikiusi ir išvysčiusi savitą, unikalią kultūrą, kuri, pagal šaltinius, jau buvo pradėjusi vystytis prieš 5000 metų (Kim S., Kim M., Lee S., Park Y., Lee H., Kang S., Lee H., Lee K., Yang H., Kim M., Lee M., Kwon D., 2016.).

1392–1897 metų laikotarpiu valstybę valdė Džiosono (조선 Joseon) dinastija. Tuo metu Korėjoje vyravo Konfucijaus filosofija, kuri aukštino šeimos vieningumą, vyresniojo asmens pagarbos išreiškimą. Taigi šios filosofijos principai smarkiai įsigalėjo Korėjoje, jos įtaka išliko iki šių dienų. Todėl Korėjoje yra ypatingai svarbus etiketas, manieros ir vyresniojo žmoguas pagarbos išreiškimas, kuris atsispindi stalo etikete iki šių dienų (Szczepanski 2017).

Maisto įvairovė

Tam tikri produktai yra neatsiejama Korėjos kultūros dalis. Dažniausiai naudojama yra fermentuota sojų pupelių pasta duendžiang (된장 doenjang), raudonųjų pipirų padažas gočiudžiang (고추장 gochujang), daugybė skirtingų rūšių fermentuotų aštriųjų korėjietiškų kopūstų kimči (김치 kimchi) bei kitų daržovių. Šie skirtingi produktai yra esminiai ir unikalūs korėjiečių kultūrai. Tačiau, tradiciškai, patiekalo pagrindas susideda iš angliavandianių – ryžių, baltymų šaltinio – žuvies, pupelių bei daržovių. Taip pat skoniui pagerinti naudojama gočiugaru (고추가루 gochugaru), džiovintas jūros dumblis (김 gim), korėjietiškas sojų padažas kandžiang (간장 ganjang). Dažniausiai patiekalo pagrindas yra ryžiai ir kokia nors sriuba vadinama, guk (국 guk) arba troškinys – džigė (찌개 jjigae). Tačiau prie pagrindinio patiekalo, stalas visada yra apkrautas daugybe įvairių skirtingų užkandžių, patiekiami mažuose dubenėliuosi. Šie užkandžiai dažniausiai yra šalti, kurie dar kitaip korėjiečių vadinami bančan (반찬 banchan). Šie užkandžiai patiekiami nedideliais kiekiais, valgant namuose ar restorane. Dažniausiai šie užkandžiai yra: kimči, marinuoti agurkėliai džangači (장아찌 jangajji), ridikas, kitos daržovės – namul (나물 namul), sojų pupelių sūris – tofu, grybai ir kt. Nacionalinis užkandis, rauginti kopūstai kimči, yra tiekiami prie kiekvieno valgio.

Dažniausiai ferementuojami – pieno produktai. Lietuvoje ir kitose šalyse, kur populiari gyvūlininkystė, pieno produktai yra vienas pagrindinių maisto šaltinių. Korėja, taip pat kitos Rytų Azijos šalys, dažniau užsiima žemdirbyste nei gyvūlininkyste, tad gyvūninės kilmės produktai niekada nėra populiaru. Tai yra viena priežaščių, kodėl dauguma Rytų Azijos gyvenotjų netoleruoja pieno produktų arba kitaip, laktozės. Taigi, daržovės yra pagrindinis fermentuojamas maisto šaltinis.

Bendras etiketas

Iš sociokultūrinio aspekto, Korėjos kultūroje yra išsivysčiusi tradicija, jog vieną patiekalą ir užkandžius, dalijasi visi kartu susėdę prie vieno stalo žmonės. Tai yra dažna etiketo taisyklė. Patiekalai, kurie skirti dalintis visiems yra išdėstyti ant stalo ir vadinami bapsang (밥상 bapsang). Prieš pradedant valgyti, kaip ir įprasta visose kultūrose, yra svarbu palinkėti skanaus. Jeigu pietūs vyksta didesnėje grupėje, svarbu yra sulaukti kol pradės valgyti ar gerti vyriausiasis asmuo. Yra ypač svarbu atsižvelgti į kito žmogaus amžių, todėl pirmenybė visada teikiama vyresnio amžiaus asmeniui. Valgymo tempas taip pat yra svarbu, negalima pabaigti valgyti savo patiekalo, kol nepabaigė to daryti vyresnis asmuo. Kai vyriausias asmuo baigia valgyti ir atsistoja, atsistoti reikia su juo kartu. Jeigu atsitinka taip, jog pabaigiama valgyti anksčiau už vyresnio amžiaus asmenį, šaukštas padedamas į ryžių dubenėlį ir tik tada kai baigia valgyti senesnio amžiaus žmogus, šaukštas vėl padedamas ant stalo. Norint atsigerti, svarbiausia pirmiausia įpilti kitam. Sau niekada niekas nepila gėrimo, stiklinė yra pripildoma šalia sėdinčio žmogaus. Tuo tarpu, alkoholio gėrimo kultūra Korėjoje yra labai akcentuojama. Kelis kartus iš eilės atsisakius gerti alkoholinį gėrimą taip pat yra nepagarbu. Sutikus gerti, kai pila vyresnio amžiaus asmuo, puodelį privaloma laikyti abejomis rankomis. Taip pat tai galioja, kai kas nors paprašo paduoti nuo stalo lėkštę su patiekalu.

Naudojimasis įrankiais

Dauguma korėjiečių, bapsang valgo atsisėdę ant grindų. Dažniausiai yra naudojamos metalinės valgymo lazdeles, arba taip pat metalinis šaukštas. Lazdelės naudojamos valgyti viską: ryžius, riešutus, visą maistą, kuris yra ant stalo, nesvarbu kokio jis dydžio ar formos. Tuo metu šaukštas turi tik vieną paskirtį – valgyti ryžius ir pasemti sriubą ar sultinį, su jis nėra naudojamas užkandžiams paimti. Valgant, pagal etiketą lazdelių ant stalo dėti negalima. Lazdelių galas negali liesti stalo paviršiauso, jį reikia atremti į tam tikrą padėkliuką arba paprasčiausiai, lazdeles padėti ant dubenėlio. Lazdeles reikai laikyti vienoje rankoje, o ne abejose.

Nors Korėjoje garsiai, atvira burna valgyti yra įprasta ar netgi mandagu, valgymo įrankius, reikia pasistengti nedaužyti ir jais neskleisti garso. Taip pat smeigti lazdeles į ryžių pilną dubenėlį ar kitą maistą yra griežtai draudžiama. Pagal senovės tradicijas, Azijos šalyse, per laidotuves, mirusiam pagerbti, smilkalai yra įsmeigiami į ryžius tokiu pačiu principu. Tai yra nepagarbu. Jeigu maistas nepabaigtas suvalgyti, nesuvalgytus likučius, nederama sudėti atgal į tą patį dubenėlį, kuriame buvo ryžiai. Imti maistą pirštais yra labai nemandagu. Korėjoje ir apskritai šalyse, kur naudojamos valgymo lazdelės, jos atstoja vakarietiškus valgymo įrankius, tad jas reikia naudoti vietoj šakutės ir peilio maistui atgnybti. Baigiant valgyti, valgymo įrankius reikia palikti vertikaliai ant stalo kaip ir buvo rąsta.

Susodinimas

Tradiciškai Korėjoje, skirtingai nei Vakaruose, korėjiečiai valgydami sėdi ant grindų. Stalas prie kurio pietajauma yra tokio aukščio, kad būtų patogu pietauti sėdint at grindų. Korėjiečių namuose grindys dažniausiai yra šildomos, todėl sėdint, jokių nepatogumų nekyla. Pietaujant grupėje įprasta atsižvelgti į kiekvieno nario amžių. Taigi vyriausias ar svarbiausias žmogus, sodinamas prie stalo viduryje o šalia jo – kitas žemesnį statusą turintis asmuo. Taigi, arčiausiai durų ir prie stalo krašto sodinami tik pagal amžių jauniausi arba žemesnį statusą turintys asmenys.

Maisto pateikimas ant stalo

Karšti ir skysti patiekalai dažniausiai patiekiami dešinėje stalo pusėje, o kairėje pusėje patiekamas šaltas ir sausas maistas. Kairėje pusėje šalia sriubos ar sultinio, kiekvienam asmeniui paskiriama atskira ryžių porcija. Didžiausias, pagrindinis patiekalas, kurį dalinasi bendrai visi nariai, pastatomas stalo viduryje. Užkandžiai, kimči ir kitos konservuotos daržovės patiekiamos toliausiai nuo valgančio asmens, bet taip, kad užtektų ištiesti tik ranką.

Naudota literatūra

  1. Minkov, M. 2010, „Compare countries“, Hofstede Insights. Preiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Spalio 28 d.].
  2. Paulauskaitė, L., Satkauskaitė, I. 2017, „Pietų Korėjos etiketo apžvalga ir patarimai“, Baltic Asia. 2017 balandžio 20. Priega per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Spalio 28 d.].
  3. Kim S. et al. 2016, „Korean diet: Characteristics and historical background“, Journal of Ethnic Foods, 3(1), p. 26-31. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Gruodžio 2 d.].
  4. Chung H. et al. 2016, „Aesthetics of Korean foods: The symbol of Korean culture“, Journal of Ethnic Foods, 3(3), p. 178-188. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Gruodžio 2 d.].
  5. Etiquette Scholar, 2015, „South Korea etiquette“, Etiquette Scholar. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Gruodžio 2 d.].
  6. Szczepanski K. 2017, „The Joseon dynasty in Korea“, ThoughtCo. 2017 birželio 14. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Gruodžio 2 d.].
  7. Kim K. 2015, Korean dinner table setting. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2018 m. Sausio 17 d.].
1 vote