Bulgasari

Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007).

Bulgasari išvaizda

Įvairūs šaltiniai pateikia nevienareikšmį šios mitologinės būtybės išvaizdos aprašymą, tačiau visi autoriai vieningai pritaria idėjai, jog tai – hibridinė pabaisa, sudaryta iš įvairių gyvūnų kūno dalių. Bulgasari kūnas primena lokio kūną, kuris yra padengtas adatas primenančiu kailiu. Jis taip pat turi dramblio nosį, raganosio akis, tigro letenas bei jaučio uodegą (Teater 2019). Kiti šaltiniai teigia, jog ši būtybė turėjo tigro galvą, azijinio buivolo akis bei liūto letenas (Choe ir Torchia 2007). Dėl savo gebėjimo apsaugoti žmones nuo gaisro ir nelaimių, ji kartais būdavo vaizduojama ant širmų bei namo kaminų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014).

Legenda

Egzistuoja keletas Bulgasari legendos versijų, kurias sieja viena pagrindinė siužeto ašis. Šią siužeto ašį galima aptikti Vėlyvojo Džiosono (kor. 조선, Joseon) periodu parašytoje knygoje „Songnamdžapdži“ (kor. 송남잡지, Songnamjapji; liet. „Songnamo žurnalas“ / „Trumpi Songnamo mokymai“), kurioje pasakojama, jog „paskutiniaisiais Songdo (kor. 송도, Songdo) gyvavimo metais gyveno pabaisa, kuri surijo visus metalo likučius. Žmonės nesėkmingai mėgino nužudyti šią pabaisą, todėl ją praminė‚ Bulgasal (liet. „Nenužudomasis“). Netgi padegta, ši pabaisa sugrįžo į kaimą ir skęsdama liepsnose sudegino visus aplinkinius namus“ (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014).

Dauguma mitų, kurie aiškina Bulgasari atsiradimo istoriją, šios legendos kūrėju laiko vieną budistų vienuolį (Teater 2019). Gorjo (kor. 고려, Goryeo)  laikotarpio pabaigoje, vyriausybė įsakė suimti visus budistų vienuolius, todėl šie neturėjo kito pasirinkimo kaip tik apleisti savo šventyklas ir pradėti slapstytis. Vienas budistų vienuolis pabėgo pas savo seserį ir maldavo jos, kad ši suteiktų jam prieglobstį. Tačiau sesuo, kuri leido broliui pasislėpti spintoje, pasiūlė savo vyrui atiduoti jį pareigūnams mainais už turtus. Sesers vyras, įsiutintas savo žmonos elgesio, ją nužudė, o vienuolį paleido į laisvę. Vis dėlto, į laisvę tuo pačiu metu buvo paleista ir pabaisa, nes budistų vienuolis leisdamas laikas spintoje, iš virtų ryžių nulipdė groteskišką, pabaisą primenantį daiktą, kurį šėrė adatomis. Išleista pabaisa toliau rijo visus metalinius daiktus, kurie pasitaikė jos kelyje, augo ir didėjo. Žmonės visais būdais bandė  sunaikinti pabaisą, tačiau nei strėlės, nei kardai nedavė naudos, nes dėl suryto metalo kiekio pabaisos kailis pavirto į metalinį šarvą, kuris padarė ją nesužeidžiamą (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Galiausiai žmonėms pavyko įveikti pabaisą ugnies pagalba, tačiau kol ji sudegė, Bulgasari su savimi sudegino ir visus aplinkinius pastatus (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014). Dėl pabaisos silpnybės ugnies elementui, jos pavadinimas dar kartais yra siejamas ir su kitu pavadinimu – Hvagasari (kor. 화가사리, hwagasari, liet. „nužudomas ugnimi“ ) (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014). Šis vardas leidžia paaiškinti ir daugumos Bulgasari legendos versijų atomazgą – ugnis paverčia pabaisą apanglėjusių ryžių krūva, po to kai jos uodega yra padegama titnago žarijos pagalba.

Egzistuoja ir kita Bulgasari legendos versija. Ji teigia, kad pabaisa išaugo iš nedidelio vabalo, kurį viena našlė iš Songdo ėmė auginti kaip naminį gyvūną po to, kai šis jai besiuvant surijo jos adatą. Nepasotinamas padaras nuolat augo, kol galiausiai pradėjo terorizuoti miesto gyventojus, o šie niekaip negalėjo jo įveikti. Šioje legendos versijoje nepadėjo ir ugnis. Vienintelis sugebėjęs pažaboti Bulgasari buvo budistų vienuolis. Būtybė pamačiusi vienuolį pabruko savo uodegą tarp kojų ir nudelbė akis. Vienuolis griežtai išbarė padarą ir ėmė mušti jį lazda. Netrukus Bulgasari subyrėjo į krūvą metalinių rakandų, kuriuos kažkada buvo suėdęs (Choe ir Torchia 2007).

Bulgasari populiariojoje kultūroje

1985 m. buvo išleistas propagandinis Šiaurės Korėjos filmas „Bulgasari“, kuris yra laikomas korėjietišku „Godzilos“ atitikmeniu. Filmas pasižymi Šiaurės Korėjos politinės retorikos gausa (Ryang 2009). Nors šiame filme monstras taip pat maitinasi metalu ir nuolat auga, savo išvaizda jis labiau primena driežą nei legendose aprašytą būtybę (Teater 2019).

 

Literatūros sąrašas

1. Choe, S., Torchia, Ch., 2007. Looking for a Mr. Kim in Seoul: A Guide to Korean Expressions. New York: Infini Press.
2. Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014. Encyclopedia of Korean Folk Literature – Encyclopedia of Korean Folklore and Traditional Culture 3. Seoul: The National Folk Museum of Korea.
3. Ryang, S., 2009. North Korea: Toward a Better Understanding. New York: Lexington Books.
4. Teater, E., 2019. „Korean Mythological Creatures“. Study.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 22 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras