Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Solalis (Naujieji metai Korėjoje)

Solalis (Naujieji metai Korėjoje)

Solalis (설날 Seollal) – tai Korėjos Naujųjų metų šventė. Korėjoje Naujieji metai yra minimi du kartus. Viena šventė – sausio 1-ąją, o antroji – sutampa su Kinų Naujaisiais metais ir yra vadinama Solaliu. Šventė trunka tris dienas – dieną prieš Korėjos Naujuosius metus, Naujųjų metų dieną ir dieną po Naujųjų. Šventės data kiekvienais metais keičiasi kadangi ji priklauso nuo mėnulio kalendoriaus. Ir nors dabar Korėjoje paprastai yra naudojamas saulės kalendorius (nuo 1895 m.), mėnulio kalendorius dar ir šiomis dienomis daro įtaką korėjiečių tradicijoms ir kultūrai (Korean culture and information service, 2015).

Istorija

Pirmasis įrašas, kuriame buvo paminėtas Solalio arba Naujųjų metų pagal mėnulio kalendorių šventimas buvo aptiktas kinų istorijos knygoje, parašytoje VII a. „Sui knyga“ („Book of Sui“) (636 m.) ir „Senoji Tangų knyga“ („Old Book of Tang“) (945 m.) teigia, kad kiekvienų metų pirmąją dieną Šilos Karalystės (57 m. pr. Kr – 935 m.) gyventojai vieni kitus sveikindavo, garbindavo mėnulį ir saulę, o karalius iškeldavo puotą svečiams ir kitiems valdybos nariams. Nors jau tada buvo daug įvairių tradicijų, jos buvo dar labiau praturtintos Gorjo (918 m.-1392 m.) ir Džosono (1392 m.-1910 m.) erų laikotarpiais (Korean culture and information service 2015).

Pasiruošimas Solaliui

Pasiruošimas šiai 3 dienų šventei prasideda jau savaitę prieš. Iš anksto gaminamas maistas, perkamos dovanos artimiesiems. Kadangi šventės metu dauguma žmonių turi tris laisvas dienas, šeimos planuoja keliones pas savo senolius į gimtuosius miestus. Šventiniu laikotarpiu skubama užsisakyti traukinių, autobusų bei lėktuvų bilietus, kol jų neišpirko. Keliavimas šios šventės metu gali užtrukti 4 kartus ilgiau nei keliaujant įprastą dieną.

Šventinės tradicijos/apeigos

Naujųjų metų rytą šeimos susirenka pas vyriausiuosius šeimos narius, kur atliekamos specialios apeigos protėviams paminėti. Šios protėviams skirtos apeigos vadinamos čiarje (차례 charye). Čiarje yra džesa (제사 jesa) tradicijų dalis. Čarje metu yra paruošiamas altorius protėviams pagerbti. Ant altoriaus taip pat padedami tradiciniai korėjietiški patiekalai, kaip pavyzdžiui ryžių pyragėliai vadinami songpjonais (송편 songpyeon), įvairūs vaisiai ir daržovės, žuvis ir sriubos. Taip pat yra uždegamos dvi žvakės. Šeimos nariai tada nusilenkia altoriui, taip pagerbdami savo protėvius, ir pranešama, kad prasidėjo naujas mėnesis, sezonas ar Solalio Čarje atveju – nauji metai.

Po naujametinio Čarje ritualo, žmonės pagarbiai nusilenkia seneliams, tėvams ir kitiems šeimos nariams atsižvelgiant į jų amžių. Šis nusilenkimas yra vadinamas „sebje“ (세배 sebae). Tradiciniame korėjiečių kaime, korėjiečiai nusilenkia sebje būdu senoliams ir tada aplanko savo šeimos kapus. Tada yra aplankomi kiti giminaičiai, kuriems taip pat nusilenkiama. Atliekant sebje nusilenkimą, yra sakoma: „Būkite laimingi šiais Naujaisiais metais!“ Tada atsisėdus klausomi senolių palinkėjimai (Korean culture and information service 2015).

Tradiciniai šventiniai rūbai

Tradicinis naujametinis kostiumas yra vadinamas solbimu (설빔 seolbim). Solbimas tiesiogine to žodžio prasme reiškia Solalio suknelė, o sedžiangas – Naujųjų metų dekoracija. Naujųjų metų rytą buvo privaloma apsirengti šiuos naujametinius kostiumus prieš prasidedant visoms tradicinėms apeigoms ir pasveikinant savo šeimos narius, gimines ir kaimynus.

Vaikų naujametiniai kostiumai dažniausiai būna siuvami pačiomis ryškiausiomis ir gražiausiomis spalvomis. Balta, nefrito mėlyna, rožinė arba žalia buvo naudojama švarkeliui, o balta arba geltona – kelnėms pasiūti. Vaikams buvo naudojamos būtent šios šviesios spalvos, nes jos simbolizuoja viltį, tikėjimą šviesia, sėkminga vaiko ateitimi.

Pasiturinčios šeimos solbimus siuvosi iš austo šilko, o vidutinio socialinio sluoksnio šeimos naudojo paprastą šilką. Vargingesnės šeimos negalėdamos įpirkti naujo kostiumo stengėsi pasitikti Solalį vilkėdami bent vieną naują drabužį ar mūvėdami naujas kojines (The National Folk Museum of Korea 2014).

Tradiciniai šventiniai patiekalai ir gėrimai

Tokguko sriuba (떡국 tteokguk)

Tokgukas yra svarbiausias Solalio patiekalas. Tokgukas yra ryžių pyragėlių sriuba pagaminta iš ilgų cilindro formos ryžių pyragėlių ir mėsos sultinio. Istoriškai, geriausias sultinys šiai sriubai buvo gaminamas iš fazano mėsos, tačiau jei šeimos neišgalėdavo jos įsigyti, kaip pakaitalą naudojo vištienos sultinį. Šiuolaikinėje Korėjoje sriubai gaminti dažniausiai naudojama jautiena. Kitas sriubos pavadinimas yra čiomsebjongas (첨세병 cheomsebyeong), kuris reiškia „sendinantys ryžių dribsniai“. Taip yra todėl, kad korėjiečiai tiki, kad žmogus metais pasensta tik tuo atveju, jeigu suvalgo dubenį šios sriubos. Dėl skirtingos metų skaičiavimo sistemos, Korėjoje visi metais pasensta būtent per Naujuosius metus, todėl šią dieną tokgukas pakeičia virtus ryžius kaip pagrindinį valgį tiek per šeimos pietus, tiek per ritualus skirtus protėviams (The National Folk Museum of Korea 2014).

Gangdžiongas (강정 gangjeong)

Tai saldūs, glajumi aplieti skanėstai, kurie yra gaminami iš ryžių arba kviečių miltų, medaus, grūdų sirupo ir sezamų aliejaus. Šie skanėstai gali būti dviejų rūšių pagal tai, kokiu glajumi yra užliejami: jumilgva – aplieti medumi ir aliejumi arba dangsokriu – aplieti cukrumi. Saldumynų valgymas per Solalį, pasak korėjiečių, atneša sveikatos ir energijos visiems metams (The National Folk Museum of Korea, 2014).

Dosodžiu (도소주 dosoju)

Dosodžiu – alkoholinis gėrimas pagamintas iš įvairių medicininių žolelių. Yra tikima, kad šis gėrimas padeda išvyti neigiamas jėgas ir išlaiko laimingą ir ilgą gyvenimą. Gėrimo išradėjas, kinų fizikas, Hua Tuo (145-208) tikėjo, kad geriant šį gėrimą per Solalį, žmonės gali save išlaisvinti nuo neigiamos energijos ir ligų. Dosodžiu yra laikomas visų naujametinių gėrimų pradmeniu, todėl šeimos, kurios neišgalėjo pasigaminti originalaus dosodžiu, naudojo kitus, pigesnius alkoholinius gėrimus kaip pakaitalus originalui (The National Folk Museum of Korea 2014).

Tradiciniai žaidimai

Jutnoris (윶놀이 yutnori)

Vienas iš pagrindinių tradicinių žaidimų, žaidžiamų Solalio metu kartu su šeimos nariais, yra Jutnoris. Nors tai ir yra smagus žaidimas, jis reikalauja daug sėkmės ir logikos/strategijos. Norint žaisti Jutnorį, reikalinga speciali lenta vadinama malpanu (말판 malpan), žetonų, kurie vadinami junmaliais (윶말 yunmal), ir keturių medinių lazdelių, vadinamų jutkarakais (윷가락 yutgarak), arba tiesiog jutais (윷 yut), kurios, kaip paprasti žaidimo kauliukai, nurodo, kiek žingsnių žaidėjas gali atlikti. Žaidimas paprastai vyksta komandomis, kuriose yra bent 3-4 nariai (Korean culture and information service, 2015).

Noltvigis (널뛰기 neolttwigi)

Noltvigis – tai žaidimas, kurio metu du žaidėjai stovi ant skirtingų supimosi lentos galų ir šokinėdami bando kitą dalyvį priversti nuo tos lentos nukristi. Supimosi lentos ilgis dažniausiai svyruoja nuo 2 iki 2.4 metro, plotis siekia 30 centimetrų, o lentos storis – apie 5 centimetrus. Kai kuriose Korėjos dalyse, po abiem lentos galais yra iškasama dalis žemės. Kad būtų palaikoma stabilesnė pusiausvyra, lentos vidury gali atsisėsti ir nežaidžiantis žmogus. Kad žaidėjai krisdami nesusižeistų, jie kartais laisvai pririšami prie virvės (The National Folk Museum of Korea, 2014). Šį žaidimą dažniausiai žaidžia moterys. Kadangi senais laikais moterys turėjo mažai teisių ir dažnai negalėdavo palikti namų, šokinėjimas ant supimosi lentos buvo būdas pamatyti, kas vyksta už tvoros (Carlisle, 2009). Taip pat šis žaidimas buvo vienas pagrindinių žaidimų, padedančių moterims sustiprinti savo kūną, skatinti geresnę kraujo cirkuliaciją žiemos metu ir išvystyti geresnį pusiausvyros jausmą. Noltvigis taip pat yra ir kolektyvinis žaidimas, nes jo metu dažnai dainuojamos ir tradicinės liaudies dainos (The National Folk Museum of Korea, 2014).

Kitos tradicijos ir prietarai

Bokdžioris (복조리 bokjori)

Bokdžioris – tradicinė naujametinė dekoracija turinti simbolinę reikšmę. Tai iš bambuko supintas vituvės įrankis, skirtas plauti ryžiams. Solalio rytą žmonės eina jų pirkti ir kabina namuose ant sienų. Tikima, kad kuo anksčiau bus nusipirktas bokdžioris, tuo daugiau sėkmės jis atneš. Pakabinus bokdžiorį ant sienos buvo tikima, kad jis atneš daug ryžių į namus per ateinančius metus (The National Folk Museum of Korea, 2014).

Jagvangvi džiotgi (야광귀쯫기 yagwanggwi jjotgi)

Tai ritualas atliekamas Naujųjų metų nakties metu, kai šviečiantys nakties vaiduokliai „atkeliauja“ į gyvųjų pasaulį. Kad šie vaiduokliai nepatektų į namus, ant sienos kabinamas sietas ir deginti plaukai kaip pelenai išbarstomi lauke tikint, kad taip bus nukreiptas vaiduoklio dėmesys. Pagal senovinius prietarus buvo tikima, kad vaiduoklis Jagvangas (야광 Yagwang) Naujųjų metų naktį atvyksta į miestą ir matuojasi vaikų batus, o labiausiai tikusius pavagia. Pasak prietaro, vaikui, kurio batai buvo pavogti, nesiseks visus metus. Todėl dar iki šių dienų eidami miegoti vaikai slepia savo batus (The National Folk Museum of Korea, 2014).

Solalis šiandieninėje Korėjoje

Šiandien dalis tradicijų jau yra išnykusios, nors vyresnio amžiaus žmonės jų vis dar laikosi kaimuose. Dabar korėjiečiai vis dar susirenka visi kartu šeimose, atlieka supaprastintą čarje ritualą, nusilenkia tėvams, seneliams ir kitiems vyresniems šeimos nariams ir valgo tokguk sriubą. Taip pat Solalis metams bėgant įgyjo ir didžiosios nacionalinės migracijos vardą. Kadangi tai nacionalinė šventė ir daugumai nereikia į darbą, žmonės keliauja į tėviškes pas savo tėvus arba atvirkščiai, kad kartu atšvęstų Naujuosius metus pagal mėnulio kalendorių. Šiomis dienomis pastebėta tendencija, kad vietoj to, jog vaikai lankytų savo tėvus mažesniuose miestuose ar kaimuose, tėvai keliauja į didmiesčius lankyti savo vaikų (Korean culture and information service, 2015).

 

Naudota literatūra

  1. Carlisle, R. P., 2009. Encyclopedia of Play in Today’s Society. Los Angeles: SAGE Publications. [internete]. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 28 d.].
  2. Clark, D. N., 2000. Cultures and Customs of Korea. London: Greenwood Publishing Group. [internete]. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 28 d.].
  3. Korean culture and information service, 2015. Seollal, Lunar New Year’s Day. KOREA Magazine. February, 2015, p. 5-16.
  4. The National Folk Museum of Korea, 2014. Encyclopedia of Korean Seasonal Customs– Encyclopedia of Korean Folklore and Traditional Culture Vol. 1. Seoul: The National Folk Museum of Korea. [internete]. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 28 d.].
1 vote