Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Tokijo robotų restoranas

Parašė Ugnė Guigaitė - 2020-01-21 - Japonija

Tokijo robotų restoranas (jap. ロボットレストラン, robotto resutoran) – yra vienas iš turistų lankomiausių restoranų Tokijuje (jap. 東京都, Tōkyō-to). Restoranas yra įsikūręs Šindžiuku (jap. 新宿, Shinjuku) esančiame pramogų ir raudonųjų žibintų Kabukičio (jap. (歌舞伎町, Kabukichō) rajone. Restoranas garsėja savo unikalia atmosfera, lazerių ir šviesų spektakliais. Ši vieta taip pat išsiskiria savo interjero detalėmis – robotais, didžiuliais dekoruotais veidrodžiais, šviestuvais bei vaivorykštės apšvietimais. Restorano patalpose taip pat vyksta aktorių ir robotų pasirodymai, kurie žavi žmones savo išskirtinumu bei chaotiškumu. Visi šie aspektai leidžia lankytojams pajusti nežemiško pasaulio atmosferą (McGee O., 2017, Sylvia, 2019). Restorano įkūrimo istorija Tokijo robotų restoraną 2012 metais įkūrė Namie Osava (jap. 大沢奈美恵, Namie Osawa). Prieš įkurdama šį restoraną, N. Osava dirbo drabužių pramonės srityje. Ji svajojo apie tokį asmeninį verslą, kuriame galėtų pritaikyti savo draugų šokėjų talentus. N. Osava nusprendė investuoti 10 milijonų JAV dolerių ir įgyvendinti savo svajonę. Iš...

Daugiau

Likimo deivė Kamundžangagi

Parašė Karolina Undzėnaitė - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą, kurie vėliau tapo dievybėmis. Su šios dievybėmis yra siejama „čonsang“ (kor. 천상, cheonsang) sąvoka, kuri turi tiek negatyvią, tiek pozityvią puses. Negatyvioji sąvoka priskiriama Kangjongsongui ir Hongunsočonei, kurie turi atvesti žmogų į doros kelią. Tuo tarpu Kamundžangagi – pozityvioji sąvokos pusė. Ji turi apdovanoti žmogų geresne lemtimi. Kitaip sakant, blogoji čonsang pasireiškia nepritekliumi, o geroji – turtais ir laime. Vietiniai gyventojai šamanistinio aukojimo ritualo metu, kviesdavo Samgongo dievybes į namus tam, kad šios išvarytų visą jame susikaupusį blogį ir su savimi atsineštų gerąjį čonsang. Čedžu salos gyventojai tiki, jog norint...

Daugiau

Longmu

Parašė Agnietė Vėbraitė - 2019-06-14 - Kinija ir Taivanas

Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu kartu su jos užaugintais drakonaiss siejo itin stiprus tarpusavio ryšys, kuris gali būti palygintas su vaikų ir motinos santykiais. Legenda Longmu, kurios žmogiškasis vardas buvo Ven Ši (kin. 溫氏, Wēnshì), gimė apie 290 m. pr. m. e. netoli Sidziango (kin. 西江, Xījiāng) upės (Guru 2015). Ven Ši dažnai keliaudavo prie Sidziango upės, norėdama ten išsiplauti rūbus ar sužvejoti maisto. Vieną dieną, atkeliavusi prie upės Ven Ši pastebėjo keistai atrodantį baltą akmenį. Ji nusprendė parsinešti jį namo, tačiau sugrįžusi suprato, jog tai ne paprastas akmuo, o kiaušinis. Neilgai trukus iš jo...

Daugiau

Princesė Dokje

Parašė Viktorija Karsokaitė - 2018-01-23 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Princesė Dokje (kor. 덕혜옹주 Deokhye Ongju) buvo paskutinė Džiosono dinastijos (1392–1910 m.) atstovė. Tragiška jos gyvenimo istorija (dar vaikystėje princesė prievarta išvežta į Japoniją ir ten laikyta daugybę metų) atspindi liūdną paskutinės Korėjos monarchijos pabaigą. Ankstyvasis gyvenimas Dokje gimė 1912 m. Čangdoko rūmuose (창덕궁 Changdeokgung, liet. „klestinčių dorybių rūmai“) Seule. Ji buvo jauniausia senstančio karaliaus Godžiongo (고종 Gojong) ir jo sugulovės dukra (vėliau Godžiongas susilaukė ir daugiau vaikų, bet nė vienas jų ilgai neišgyveno). Tuo metu Korėja jau buvo tapusi Japonijos kolonija ir jokių galių nebeturintis karalius gyveno nuošaliai savo rūmuose. Daugiausia dėmesio Godžiongas skyrė šeimai, o Dokje, gimusi jam esant daugiau nei 60-ies metų, buvo ypač mylima. Princesė viena iš nedaugelio sugebėdavo karalių pralinksminti. Ji ne tik buvo jauniausia šeimoje, bet ir panašiausia į tėvą. Šios merginos gimimo proga Godžiongas iškėlė didelį vakarėlį (joks Džiosono karalius dėl savo naujagimės princesės to anksčiau nebuvo daręs) ir specialiai jai įsteigė...

Daugiau

Karalienė Sondok

Parašė Vita Stankaitytė - 2017-06-08 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Karalienė Sondok – (kor. 선덕여왕 Seondeog yeowang) valdė kaip Šilos karalystės karalienė, vieną iš trijų karalysčių egzistavusių to meto Korėjoje. Sondok valdė 632-647 m. Ji buvo 27-toji karalystės valdytoja bei pirmoji karalienė. Sondok buvo antroji moteris valdovė užfiksuota Rytų Azijos istorijoje bei paskatino minties atgimimą, literatūrą ir menus Šiloje. Gyvenimas iki išrinkimo į įpėdinius Sondok gimė Kimsonge, Šilos sostinėje ir praleido beveik visą savo vaikystę rūmuose. Tuo metu ji buvo vadinama princese Doman. Sondok turėjo dvi jaunesnes seseris – princesę Sonhvą ir princesę Čongmjong. Sakoma, kad Sondok tėvas buvo nusprendęs iš anksto jai perleisti sostą, iki kol neatvyko svečias iš Kinijos. Kinija tuo metu buvo iškėlusi vyrų svarbą vadovavime, labiau negu Korėjoje, todėl svečias pasijuokė iš idėjos, kad princesė Doman taptų karaliene. Po šio įvykio Sondok tėvas norėjo sūnaus, tačiau karalienei Majai nepyko jo susilaukti. Dėl šios priežasties Džinpjongas...

Daugiau