Nanbano prekybos laikotarpis
Nanbano prekybos laikotarpis (jap. 南蛮貿易時代 Nanban bōeki jidai, liet. „Mainų su pietiniais barbarais laikotarpis“), arba Nanbano mainai (jap. 南蛮貿易 Nanban bōeki, liet. „Mainai su pietiniais barbarais“), yra 1543 m. prasidėję prekybiniai ryšiai tarp Japonijos ir Portugalijos. 1614 m. šie ryšiai nutrūko, nes pradėta vykdyti Japonijos uždarumo politika (jap. 鎖国 Sakoku, liet. šalies uždarymas) (Cruz 2016). Kinų kalbos žodžiu Nánmán (kin. 南蠻, liet. „žmogus iš Pietų“) vadinti Kinijos pietuose ir pietvakariuose, daugiausia Jangdzės (Yangtze) upės slėnyje, gyvenę vietiniai žmonės. Vėliau japonai perėmė šį žodį, ir Nanban (jap. 南蛮, liet. „pietiniai barbarai“) pradėtas vartoti norint apibūdinti į Japoniją atvykusius portugalus ir kitus europiečius (Cruz 2016). Kultūrinis susidūrimas Nuo pirmojo susidūrimo 1542 m. Tanegašimos (jap. 種子島 Tanegashima) saloje japonai portugalus vertino atsargiai. Atvykėliai iš Europos vietiniams sukėlė stiprų kultūrinį šoką, nes nesuprato japonų rašto sistemos ir nemokėjo naudotis valgymo lazdelėmis. Nanbano prekybos laikotarpiu japonai buvo supažindinti su naujomis technologijomis, karine ginkluote,...
Daugiau
Princesė Dokje
Princesė Dokje (kor. 덕혜옹주 Deokhye Ongju) buvo paskutinė Džiosono dinastijos (1392–1910 m.) atstovė. Tragiška jos gyvenimo istorija (dar vaikystėje princesė prievarta išvežta į Japoniją ir ten laikyta daugybę metų) atspindi liūdną paskutinės Korėjos monarchijos pabaigą. Ankstyvasis gyvenimas Dokje gimė 1912 m. Čangdoko rūmuose (창덕궁 Changdeokgung, liet. „klestinčių dorybių rūmai“) Seule. Ji buvo jauniausia senstančio karaliaus Godžiongo (고종 Gojong) ir jo sugulovės dukra (vėliau Godžiongas susilaukė ir daugiau vaikų, bet nė vienas jų ilgai neišgyveno). Tuo metu Korėja jau buvo tapusi Japonijos kolonija ir jokių galių nebeturintis karalius gyveno nuošaliai savo rūmuose. Daugiausia dėmesio Godžiongas skyrė šeimai, o Dokje, gimusi jam esant daugiau nei 60-ies metų, buvo ypač mylima. Princesė viena iš nedaugelio sugebėdavo karalių pralinksminti. Ji ne tik buvo jauniausia šeimoje, bet ir panašiausia į tėvą. Šios merginos gimimo proga Godžiongas iškėlė didelį vakarėlį (joks Džiosono karalius dėl savo naujagimės princesės to anksčiau nebuvo daręs) ir specialiai jai įsteigė...
Daugiau
Korėjos aneksija
Korėjos aneksija– 1910 metais pasirašyta Japonijos–Korėjos aneksijos sutartis tarp Japonijos imperijos ir Korėjos imperijos, leidusi Japonijai visiškai užimti ir tiesiogiai valdyti Korėją. Tai tęsėsi 35 metus ir paliko stiprių istorinių nuoskaudų Japonijos ir Korėjų santykiuose. Japonijos motyvai užimti Korėją Japonija ne vieną šimtmetį matė Korėją, kaip potencialų taikinį, tad ne kartą buvo surengusi invaziją į šią valstybę, tačiau nė vieną kartą jai nepavyko iki galo įsikurti. Galiausiai Japonijos pajėgos buvo priverstos atsitraukti, kol XVII amžiuje Tokugavos šiogūnatas perėjo prie izoliacinės politikos ir daugiau negu 200 metų Japonija nebendradarbiavo su jokia užsienio valstybe (nepaisant keleto išimčių). Šis laikotarpis pasibaigė, kai XIX amžiaus viduryje Jungtinės Amerikos Valstijos privertė Japoniją atverti savo uostus ir užmegzti diplomatinius bei ekonominius ryšius su vakarų valstybėmis. Nuo 1868 metų, prasidėjus Meidži periodui (明治時代 Meiji jidai, 1868–1912 m.), Japonija pradėjo greitą šalies ekonominį, kultūrinį ir karinį modernizavimą pagal Vakarų valstybių...
Daugiau
Hašimos sala (Japonija)
Hašima (jap. 端島 Hashima), dar vadinama „Karo laivas“ (jap. 軍艦島 Gunkanjima,) buvo kažkada tankiausiai apgyvendinta sala pasaulyje, dabar yra tik miestas-vaiduoklis. XX a. septintajame dešimtmetyje naftai pakeitus anglis Japonijoje, visas šalies anglies kasyklas, įskaitant ir Hašimą, imta uždaryti. „Mitsubishi” korporacija oficialiai paskelbė, kad kasykla uždaroma 1974 m. Nuo to laiko čia niekas negyvena, todėl sala ir vadinama sala vaiduokliu. Vieta Sala įsikūrusi Japonijoje netoli Nagasakio krantų. Nuo Nagasakio nutolusi apie 15 kilometrų. Jos plotas 6 ha, ilgis 480 m. Istorija Anglis pirmą kartą buvo aptikti saloje maždaug 1810 metais, o saloje pradėjo gyventi žmonės nuo 1887 iki 1974 metų. „Mitsubishi” korporacija (三菱商事株式会社 Mitsubishi Shōji Kabushiki-gaisha) 1890 metais nusipirko salą ir pradėjo kasti anglį. Nuo 1890 iki 1974 metų iš salos buvo iškasta apie 1,5700,000 tonų anglies. 1916 metais bendrovė pastatė pirmajį Japonijos didįjį gelžbetoninį pastatą (7 aukštų kalnakasių buto kompleksą), kad atitiktų sparčiai augantį darbuotojų lygį. Betonas buvo specialiai naudojamas...
Daugiau
Jena
Jena (円 en, liet. „apskritimas“) yra oficiali Japonijos valiuta. Jenos terminas kilęs iš Kinijos juanio („apvalus daiktas“). Tai yra trečia labiausiai prekiaujama valiuta užsienio valiutų rinkoje po JAV dolerio ir euro. Ji taip pat plačiai naudojama ir kaip rezervinė valiuta po JAV dolerio, euro ir svaro sterlingų. Jena lotyniškoje abėcėlėje žymima ¥ ženklu, valiutos kodas: JPY. Cirkuliacijoje yra 6 tipų monetos ir 4 tipų banknotai. Istorija Pasibaigus šiogunų laikotarpiui, 1868 m., imperatorius Macuhito, atsakingas už Japonijos pinigų sistemą, atkūrė vietas. Jis užsakė monetų kalimo mašiną iš Birmingamo miesto, esančio Anglijoje, ir įrengė ją Osakos monetų kalykloje. Buvusios feodalų pinigų kalyklos tapo privačiais bankais, kurie pradžioje turėjo teisę spausdinti pinigus. Kurį laiką tiek centrinė vyriausybė, tiek vadinamieji „nacionaliniai“ bankai leido pinigus. Tačiau 1882 m. buvo įkurtas Japonijos bankas (日本銀行 Nippon Ginkō). Naujų monetų išleidimas reiškė Japonijos ovalių monetų pabaigą. Atnaujinus valiutą, pagal 1871 m. Naujosios valiutos aktą (Shinka Jorei), kuris įteisino jeną kaip ankstesnius pinigus pakeičiančią ir dešimtaine sistema...
Daugiau
