Origamis
Origamis (折り紙 origami) – japoniškas popieriaus lankstymo menas. Istorija Dėl origamio atsiradimo vis dar labai daug diskutuojama. Kitaip nei kitos meno formos, popierius labai greit suyra ir nėra jokių įrodymų, iš kur atsirado ir kaip vystėsi ši meno šaka. Manoma, kad popierių 105 mūsų eros metais Kinijoje išrado Cai Lunas (蔡伦 Cai Lun). Tai reikštų, kad origamio meno istorija irgi prasidėjo Kinijoje, tačiau archeologiniai radiniai leidžia spėti, jog popierius galėjo būti išrastas daug anksčiau. Vadinasi, lankstymo menas taip pat teoriškai galėjo atsirasti anksčiau negu turima tą patvirtinančių konkrečių įrodymų. Kinijoje išlikusių senovinių origamio, arba popieriaus lankstymo, pavyzdžių yra labai mažai. Seniausias lankstymo pavyzdys – juanbao (金元宝 jinyuanbao), kai popierius sulankstomas taip, kad atrodo tarsi aukso grynuoliai. Tokie popieriaus darbai sudeginami kaip aukos pagerbiant mirusiuosius. Nėra tikslių žinių, kada atsirado šis lankstymo būdas, tačiau jis egzistuoja ir dabar. Dar vienas lankstymo būdas Kinijoje – „modulinis lankstymas“,...
Daugiau
Kimono
Kimono (着物 kimono, liet. „apsivelkamas daiktas“) – tradicinis japonų drabužis. Šį apdarą dėvėjo vyrai, moterys ir vaikai. Dažniausiai rūbas vilkimas per tradicinius festivalius arba ceremonijas, nors seniau japonai kimono vilkėdavo praktiškai kiekvieną dieną. Kimono – tai „T“ formos tiesus drabužis, siekiantis kelius, jo rankovės labai ilgos, prie apdaro yra skirta plati juosta obis (帯 obi), kuris užrišamas nugaroje. Dabar kimono dažniausiai dėvi moterys ypatingomis progomis. Pagal tradicijas neištekėjusios moterys dėvėjo kimono, kuris vadinamas furisode (振袖 furisode). Keletas vyresnio amžiaus moterų ir vyrų vis dar dėvi kimono kasdien. Vyrai vilki kimono dažniausiai per vestuves, arbatos ceremonijas ir kitomis oficialiomis progomis. Istorija Kimono, vaizduojantis Japonijos kultūrą ir paveldą, yra įvairių tipų, kurie reprezentuoja kiekvieną metų laiką bei progą. Naros laikotarpiu (奈良時代 Narajidai) japonai vilkėjo atskirus drabužius. Drabužį sudarė apatinė ir viršutinė dalis, sijonas arba kelnės, dažnas buvo ir vientisas drabužių derinys. Heiano laikotarpiu (平安時代 Heianjidai) įsigalėjo nauja siuvimo...
Daugiau
Kintaro
Kintaro (金太郎 Kintarō, liet. „Auksinis berniukas“) – japonų folkloro didvyris. Nuo vaikystės apdovanotas antžmogiškomis jėgomis, užaugęs Kintaro tapo didvyriu samurajumi. Nors Kintaro, kaip samurajaus, istorija greičiausiai pagrįsta tikros asmenybės – garsaus kario Sakata no Kintokio gyvenimu, iš tiesų jis yra legendinis personažas. Kintaro vaizduojamas kaip raudonos odos spalvos berniukas, apsirengęs tik krūtinės apsaugą, (daiktas primenantis prijuostę, kurį senovės Japonijoje vaikai vilkėdavo vietoje rūbų), ant kurios būdavo užrašytas rašmuo 金 (kin), reiškiantis auksą, ir dažnai laikantis kirvį (masakari)), kuriuo kirsdavo medžius bei gindavo mišką nuo pabaisų. Kintaro atsiradimas Nors yra keletas mito versijų, pasakojančių apie Kintaro gimimą, pats populiariausias yra šis. Sakata buvo karys iš Kioto, įsimylėjęs nuostabią jauną ir kilmingą moterį ir ją vedęs. Tačiau netrukus jis įsivėlė į rūmų intrigas ir dėl piktų apkalbų, kurias paskleidė jo galios pavydintys rūmininkai, buvo išvarytas kartu su mylimąja. Sakoma, jog Sakata žuvo...
Daugiau
Hačiko
Hačiko (ハチ公 Hachikō) – Akita Inu veislės šuo, gimęs 1923 m. lapkričio 10 d. Odatėje, Akitos prefektūroje, esančioje Tohoku regione, šiaurės Japonijoje (The Japan Times 2011). Hačiko žinomas dėl to, kad iki paskutinės gyvenimo dienos buvo ištikimas savo šeimininkui. Šuo nugaišo 1935 m. kovo 8 d., sulaukęs 11 metų. Šiandien šis šuo vienas iš labiausiai atpažįstamų Japonijos fenomenų. Pačių japonų vadinamas čiuken Hačiko (忠犬ハチ公 chūken Hachikō, liet. „ištikimasis šuo Hačiko“). Jis taip pat laikomas ištikimybės simboliu (Thangham 2007). Hačiko gyvenimas Hidesaburo Uenas (上野 英三郎 Ueno Hidesaburō), Tokijo imperatoriškojo universiteto (dabar – Tokijo universiteto) Žemės ūkio fakulteto profesorius, labai mėgo gyvūnus ir visada norėjo įsigyti šuniuką. Ši svajonė 1924 m. tapo realybe, kai vienas iš profesoriaus studentų, dirbusių Akitos prefektūros savivaldybėje, padovanojo jam Akita Inu veislės šuniuką. Hidesaburo Uenas pavadino šunelį Hačiko (Bouyet 2002, p. 5). Kol profesorius gyveno, kiekvieną dieną Hačiko, rodydamas meilę ir dėkingumą, lydėdavo šeimininką iki...
Daugiau
Naujųjų metų žaidimai Japonijoje
Naujieji metai (正月 Shōgatsu) yra bene svarbiausia šventė Japonijoje, turinti savų papročių ir tradicijų. Nuo 1873 m. oficialiai japonų Naujieji metai švenčiami pagal Grigaliaus kalendorių kiekvienų naujų metų pirmą dieną – sausio 1 d. Dauguma įmonių nuo sausio 1 d. iki sausio 3 d. uždaromos. Tai duoda šeimoms galimybę susirinkti ir pabūti kartu. Susirinkus visai šeimai kartu švęsti Naujųjų metų, įprasta žaisti daug naujametinių žaidimų. Hanecuki Hanecuki (羽根突き Hanetsuki) – vienas iš daugelio tradicinių japonų žaidimų, panašus į badmintoną. Pasak istorijos, hanecuki buvo naudojamas kaip ritualas egzorcizmo metu, jis vėliau tapo mergaičių žaidimu Muromači laikotarpiu (室町時代 Muromachijidai) (1333–1568 m.). Hanecuki žaidžiamas be tinklelio, naudojant stačiakampę medinę raketę, vadinamą hagoita (羽子板 hagoita), ir ryškiaspalvę plunksnelę, vadinamą hane (羽根 hane), pagamintą iš kieto muilamedžio ir keleto plunksnų. Per Naujuosius metus šį žaidimą tradiciškai žaisdavo merginos, o dabar gali būti žaidžiamas vieno arba kelių žaidėjų. Šio žaidimo tikslas yra atmušti plunksnelę...
Daugiau
